Vasarą žolę alino ne tik sausra, bet ir mechaniniai veiksniai, ypač jei ant vejos buvo aktyviai vaikštoma, statomi sunkūs įrenginiai, pavyzdžiui, baseinas, batutas, automobilis. Patarsime, kaip reanimuoti žaliąją paklotę, kad kitais metais neliktų plikų žymių.

 
Testas vejos kokybei nustatyti

  •  Ar veja retėja? Matyti išplikusių plotų – apskritų ar pailgų, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, kuriuose neauga žolė ir šviečia dirva?
  •  Žolė neatauga, nors vasarą bandėte sėti ir negailėjote vandens laistymui?
  •  Vietomis žolė pagelto, sudžiūvo ar sugulė ir neatsigauna savaime, nors užtenka drėgmės?
  •  Po stipraus lietaus vejos paviršiuje kelias dienas laikosi vanduo?

Jeigu į minėtus klausimus atsakėte teigiamai, tikėtina, kad dirva sutankinta.

 

Žalingas slėgio poveikisBeautiful,View,On,Cute,Backyard,In,Sunny,Day,,Fresh,Green

 

Įprastai dirvožemį sudaro 50 % oro porų ir 50 % kietų dalelių. Poros reikalingos, kad tarp dirvos ir paviršiaus cirkuliuotų deguonis bei kitos dujos, vanduo, maistinės medžiagos. Puriame dirvožemyje puikiai veša augalai, nes jie gali išvystyti plačią šaknų sistemą. Tokia dirva palanki natūraliai mikroorganizmų populiacijai, vabzdžiams ir kitiems gyviams, gyvenantiems po žeme.

 

Sutankinimas reiškia, kad dirvoje sumažėjo oro porų, taigi substratas tapo kietas it akmuo. Jame užsistovi laistymo ar lietaus vanduo, nepatenka deguonis ir nepasišalina anglies dioksidas. Augalų šaknys tampa neatsparios sausrai ir šalnoms. Dėl prastesnio vejos augimo, kaip taisyklė, naudojama daugiau trąšų, tačiau augalai negali įsisavinti reikalingų medžiagų iš sutankinto dirvožemio. Maža to, azoto pridėjimas gali dar labiau apsunkinti augalų įsišaknijimą. Susidaro užburtas ratas, kuris kiekvieną vasarą padidina išlaidas aplinkai gražinti.

 

Dirvos poringumui sumažėjus vos 10 %, nukenčia vejos kokybė. Žolė auga lėtai, o augalai būna trumpi ir skurdūs, puola ligos ir kenkėjai. Vėliau velėnoje formuojasi įtrūkimų, plyšių, o pažeidus šaknis žolė nyksta. Galiausiai suveši labiau atsparios rūšys, pavyzdžiui, piktžolės, samanos, kerpės. Dirvos sutankinimas dažniausiai įvyksta sluoksnyje iškart po velėna. Jei sklype buvo statoma sunki technika, sutankinimas gali siekti 300 mm ir didesnį gylį.

 

Svarbu atminti, kad slegiant šlapią dirvą, sutankinimas būna sunkesnis, palyginti su sausa žeme. Molingi dirvožemiai yra tankesni palyginti su tais, kuriuose yra daugiau smėlio. Sveika velėna apsaugo dirvą nuo trumpalaikio mechaninio slėgio, pavyzdžiui, vaikštant, bėgiojant, pjaunant žolę, tačiau bet kokia pasikartojanti veikla ilgainiui sutankina dirvožemį. Taigi, jei per vasarą palikote ant žolės automobilį, kurį planavote parduoti, reguliariai dresavote didelį šunį, vaikai žaidė futbolą, mindymo ir slėgimo vietose susidarė ruožai, kuriuose nustojo augti veja.

 

Pirmoji pagalba

 

Nedidelį vejos pažeidimą galima nesunkiai ištaisyti. Paprasčiau tariant, po žole reikia sukurti daugiau porų. Šis procesas vadinamas dirvos aeracija. Šiam tikslui dirvožemyje daroma skylių, esant nesunkiam sutankinimui – 75–100 mm gylio, esant dideliam sutankinimui – gilesnės nei 300 mm. Sprendžiant problemą nedideliame vejos plote užtenka naudoti sodo šakes ar rankinius smaigalius. Jei reikia apdoroti didelį žemės plotą, praverstų profesionalų pagalba ir speciali aeracijos technika. Esant prastam drenažui ir intensyviam sutankinimui gali būti naudojamos mašinos, kurios ištraukia iš dirvos 13–16 mm gylio šerdis, kad į viršutinį sluoksnį patektų daugiau deguonies, pagerėtų paviršiaus „kvėpavimas“, džiūvimo procesas, atsirastų purumas.

 

Supurenus dirvožemį naudinga patręšti veją reikalingomis mineralinėmis medžiagomis. Jei sklype vyrauja priemolis, galima perkasti su kompostu, durpėmis (bet ne smėliu!), kas pagerina bendrą drenažą. Tokia taktika padeda išvengti samanų augimo, palaiko geresnę žolių šaknų sistemą.

 

Jei sutankinimas susidaro nuolat toje pačioje vietoje, pavyzdžiui, praėjimo takuose palei namą, šiltnamį, terasą, apsvarstykite galimybę įrengti nuolatinį taką iš trinkelių, dekoratyvinių akmenų ar mulčo. Tai sutaupys ne tik nervų, bet ir papuoš aplinką. Jei praėjimo takai susidarė bendro naudojimo zonoje (už sklypo ribų), pavyzdžiui, gatvėje praeiviams kertant kampą, tai darko jūsų nuosavybės landšafto interjerą, pagalvokite, ar galite nukreipti žmones įrengdami žaliąsias tvoras. Rudenį, kai tokie keliukai tampa nepatrauklūs ir purvini, pats metas įdirbti žemę ir pasodinti nedidelių krūmų ar gyvatvorę.

 

Atsarga gėdos nedaro

 

Vargu ar įmanoma per daug aeruoti dirvą. Šią procedūrą rekomenduojama kartoti kartą per metus profilaktiškai nelaukiant, kol dirva suslūgs dėl nepalankių veiksnių. Reikėtų pradurti skylių maždaug 25–50 mm atstumu. Jei velėna pažeista, aeraciją reikėtų atlikti dukart per metus. Augant vejai dirvos tankumas sumažės savaime, nes ją išpurens augalų šaknys. Geras ženklas, jei dirvožemyje yra sliekų, kurie natūraliai sukuria kanalus ir taip aeruoja žemę.

 

Profilaktiškai veją aeruoti derėtų intensyvaus augalų augimo laikotarpiu ir tręšiant, pavyzdžiui, vėlyvą pavasarį. Vasarą, kai vyrauja aukšta aplinkos temperatūra ir trūksta kritulių, reikėtų susilaikyti. Šiuo laiku rekomenduojama leisti augti didesnei žolei. Atminkite, jog kuo ilgesni stiebeliai ir lapeliai, tuo labiau išvystyta šaknų sistema, o tai reiškia gerą aprūpinimą ir augalų atsparumą stresui. Rudenį, atslūgus karščiams ir pasibaigus sausrai, svarbu sukurti dirvoje porų, o vėliau gausiai palaistyti. Tokia priežiūra ir pagalba po vasaros padės suvešėti augalams, pasiruošti žiemai ir sėkmingai startuoti ateinantį pavasarį.

 

Jei planuojama sėja naujoje vietoje, svarbu įvertinti dirvožemio tankį. Jei plikas paviršius primena aligatoriaus odą, o po lietaus lieka įtrūkusios dirvos raštas, žemė suslėgta. Pirmiausia ją reikia išpurenti kauptuku ar sukasti kastuvu ir palyginti grėbliu. Dideliems plotams rekomenduojama naudoti sodo techniką.

 

Drėgna dirva suslūgsta greičiau nei sausa, todėl ant jos nerekomenduojama lipti iš karto po liūties. Sodo ir daržo darbų vengti rudenį, prasidėjus lietaus sezonui, ir ankstyvą pavasarį, kol nepasišalino drėgmė. Paimkite saują žemių ir suspauskite į kumštį. Jei atleidus ranką masė subyra, galima sodinti ar sėti. Jei žemės gniužulas lieka rankoje, dirva per drėgna ir reikia palaukti.

 

Įdomu

 

Viename šaukštelyje sveiko dirvožemio yra daugiau gyvų organizmų nei žmonių Žemėje. Tai plika akimi nematomi mikroorganizmai (bakterijos, grybeliai, mielės), taip pat kirminai, nematodai. Anot mokslininkų, be šios biologinės įvairovės Žemėje nebūtų gyvybės. Po mūsų kojomis tarpsta miniatiūrinės džiunglės, kuriose milijonai gyvių sudaro vieningą ekosistemą. Ji filtruoja, valo vandenį, perdirba atliekas, tiesiogine žodžio prasme išvalo orą, kuriuo kvėpuojame. Visos didesnės gyvybės formos, pavyzdžiui, augalai, paukščiai, gyvūnai, žmonės priklauso nuo dirvožemio. Jis yra kaip duona, kuria maitinasi visi – tie, kurie gyvena po velėna ir tie, kurie ant jos vaikšto.

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė