Siekiant sumažinti gamtos teršimą, Seimas sugriežtino atsakomybę už šiukšlinimą padangomis. Jas į aplinką išmetusiam asmeniui grės nuo 200 iki 500 Eur bauda už kiekvieną atsikratytą padangą.

 

Daugybė padangų vis dar atsiduria pamiškėseBastnas,,Varmland,,Sweden.,November,3,,2024.,Old,Tires,And,Junked

 

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, socialdemokratas Linas Jonauskas tikisi, kad tokios griežtos sankcijos už aplinkos teršimą padangomis turėtų sumažinti šių į gamtą išmetamų atliekų kiekius. „Iki šiol pažeidėjas už išmestą padangą galėjo atsipirkti įspėjimu arba nedidele bauda, kuri yra tokia pati, kaip už išmestą nuorūką. Tai tikrai neatgraso šiukšlintojų nuo pakartotinio gamtos teršimo. Už išmestą į pakelę, paežerę, pamiškę ar dar kur nors gamtoje paliktą padangą, įsigaliojus naujoms Administracinių nusižengimų kodekso nuostatoms, reikės smarkiai paploninti piniginę. Pvz., 4 į aplinką išmestos padangos teršėjui gali „kainuoti“ ir porą tūkstančių eurų. Manau, dažnas dabar tikrai pasvarstys, gal geriau nemokamai padangas palikti autoservise, negu rizikuoti mokėti solidžią baudą“, – sakė kodekso pataisų iniciatorius L. Jonauskas. Pasak jo, yra daugybė vietų, kuriose padangas galima palikti legaliai ir visiškai nemokamai. Lietuvoje kasmet surenkama 24–30 tūkst. tonų padangų, bet iš jų 2–3 tūkst. tonų yra nelegaliai išmetamos ir patenka į aplinką. Griežtesnė atsakomybė už padangų atliekų išmetimą įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 dienos.

 

Nebetinkamas naudoti padangas galima atiduoti:

 

Padangų pardavėjams. Jie privalo nereikalaudami papildomai sumokėti priimti vartotojo atiduodamas senas padangas, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir jų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka perkamų naujų padangų skaičių.

 

Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms. Jos privalo nemokamai iš transporto priemonių naudotojų (fizinių asmenų – gyventojų) priimti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto metu susidariusias padangų atliekas.

 

Į didelių gabaritų ir pavojingų atliekų surinkimo aikštelę (fiziniai asmenys gali atvežti ir nemokamai atiduoti iki 5 vnt. lengvųjų automobilių padangų). Padangos turi būti tvarkingos, nesupjaustytos, nesukarpytos ar kitaip nepažeistos.

 

Perdirbus virsta naudingais daiktais

 

Padangas sudaro daugiau nei 200 įvairių medžiagų. Be gamtinės ir sintetinės gumos, jų sudėtyje yra ir tekstilės bei įvairių metalų, pvz., titano, kobalto. Beje, anksčiau padangos būdavo baltos, nes gamintojai į jų mišinį dėdavo cinko oksido, o juodą spalvą gumai suteikia anglies užpildas. Šiuolaikiniame pasaulyje padangų poreikis yra didžiulis – skaičiuojama, kad kasdien jų pagaminama apie 6,8 mln. Aplinkos apsaugos agentūros naujausiais duomenimis, 2020-aisiais į Lietuvą įvežta apie 31 tūkst. t padangų. Dar nemaža dalis padangų į mūsų šalį patenka su užsienyje pirktais automobiliais. Patekusios pas atliekų tvarkytojus jos yra perdirbamos, o iš jų gali būti pagaminta įvairių naudingų daiktų, pvz. automobilių kilimėliai, atitvarai stovėjimo aikštelėse. Atgaunama žaliava tinka vaikų žaidimų ir sporto aikštelių dangai, keliams, batų padams. Padangas įmanoma perdirbti net į kitas padangas ar kurą. Pakartotinai panaudoti galima ir iš padangų atgautą metalą.

 

Projektą „Žaliasis puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (8000 Eur).

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė

   

MRF_logo_SPALV_RGB_LT_HOR