Kroatija – nepamirštamiems nuotykiams

Išskirtiniai Adrijos jūros paplūdimiai, unikalūs istoriniai miesteliai, viliojantys tradicinių patiekalų aromatai bei nepaprasti gamtos kūriniai – tai tik maža dalis to, kuo gali pasigirti nuostabioji Kroatija.

Šiek tiek istorijos

Tarp Balkanų ir Centrinės Europos išsidėsčiusi žemė tūkstančius metų buvo tarp konkuruojančių karalysčių ir imperijų. 200 m. pr. Kr., valdant Romos imperijai, šalis buvo padalyta į Panonijos ir Dalmatijos provincijas. Karalyste tapo IX a., priėmus krikščionybę. XII–XVI a. Kroatiją valdė vengrai. Vėlesniais šimtmečiais šalis patyrė Venecijos, Habsburgų ir Osmanų imperijos priespaudą. Politinis, ekonominis ir kultūrinis šalies atgimimas įvyko XIX a. viduryje. Po II pasaulinio karo Kroatija tapo Jugoslavijos dalimi. 1990 m. pabaigoje šalis nutarė atsiskirti, tačiau patyrė stiprų serbų pasipriešinimą. Po įnirtingų penkerius metus trukusių politinių ginčų ir atviro karo, pareikalavusio tūkstančių gyvybių, kroatams vis dėlto pavyko išsikovoti nepriklausomybę. Europos Sąjungos nare šalis tapo ganėtinai neseniai, 2013 m. liepos 1 d. Nepaisant skaudžių, vis dar nepamirštamų artimos praeities įvykių, pastaruoju metu šalis sparčiai vystosi ir vėl atgauna buvusį populiarumą tarp turistų.

Palankus klimatas keliautojams

Šalies teritorija yra išsidėsčiusi ganėtinai nestandartiškai, jos krantus skalauja Andrijos jūra, o Dinarų Alpės. besidriekiančios nuo Italijos iki Albanijos, kerta visą Kroatiją. Čia gausu įspūdingų ežerų, krioklių, didingų kalnų ir uolų. Atostogautojai šį kraštą renkasi ne tik dėl kvapą atimančių vaizdų, bet ir dėl palankaus klimato, tinkamo įvairias pramogas mėgstantiems turistams. Kadangi šalyje yra netgi trys klimato zonos (subtropinė, kalnų ir vidutinė žemyninė), jai būdingi įvairūs orai. Vasaros čia dažniausiai karštos ir sausos, naktimis dažnai oro temperatūra nenukrenta žemiau +20 °C. Vasarą vidutinė oro temperatūra Adrijos jūros regione siekia +27 °C. Žiemą čia taip pat ganėtinai šilta, vidutiniškai būna +12 °C. Tiesa, priešingai nei daugelyje kitų subtropinio klimato kraštų, Kroatijoje dažnai lyja, dažniausiai lapkritį ir gruodį. Šalies sostinėje oras panašus, kaip ir pakrantės regione, čia taip pat būdingi karščiai, pasitaiko lietaus, tačiau žiemos vėsesnės, drėgnesnės, temperatūra gali nukristi iki nulio. Kalnų klimato zonoje galima slidinėti ir mėgautis kitomis žiemos sporto pramogomis.

Mėgstantiems stiprius skonius

Jei lankantis šioje šalyje pavyksta patekti į vietinių gyventojų namus, galima būti tikriems, kad žodžiai „Jedi! Jedi!“ (liet. „Valgyk, valgyk!“) mintyse skambės dar ilgai. Pastebėtina, kad Kroatijoje dalytis maistu ir gėrimais yra įprastas reiškinys. Šalis gali didžiuotis puikiausiais patiekalais, jų įvairovė priklauso nuo skirtingų šalies regionų. Populiariausi patiekalai Andrijos jūros regione gaminami iš žuvies ir kitų jūros gėrybių, pvz., buzara – pomidorų, svogūnų ir žolelių padaže švelniai pakaitintos krevetės, rižot – ryžių, midijų ir kitų rūšių jūros gėrybių patiekalas, panašus į itališkąjį rizotą. Kituose šalies regionuose dominuoja sotesni patiekalai, pvz., guliašas, fiš paprikaš – gėlavandenių žuvų troškinys su aitriosiomis paprikomis ar Zagorjės štrudelis – sluoksniuotos tešlos pyragas, įdarytas minkštu sūriu su medumi ir riešutais. Dėl istorinių aplinkybių daugelis kroatiškų patiekalų primena ne tik vengrų, bet ir Italijos, Austrijos bei Centrinės Europos virtuves. Pago salos avių pieno sūris (kroat. paški sir) ir vytinti kumpiai (kroat. pršut) garsėja kaip nacionaliniai šios šalies valgiai. Iš gėrimų populiarus vynas, alus ir deginantys vaisiniai (kriaušių ir slyvų) brendžiai. Pastarieji dažnai gardinami graikiniais riešutais ir medumi. Kroatiškas vynas ir alyvuogių aliejus vertinami visame pasaulyje, įvairiuose konkursuose pelno aukščiausių apdovanojimų.

Išskirtiniai miestai

Lankantis Kroatijos miestuose, galima išvysti romėniškų kolonų, raudonų senamiesčio stogų, Napoleono laikų fortų, žavėtis slaviškomis šventyklomis ir itališkų dvarų kompleksais. Viešint Zagrebe, siūloma apsilankyti zoologijos sode, pasižvalgyti į miesto architektūrinius šedevrus, o po ilgos dienos papietauti kuriame nors išpuoselėtame Zagrebo parke. Aplankę sostinę turistai dažnai traukia piečiau, pvz., į VII a. įkurtą Dubrovniko miestą, esantį Adrijos jūros pakrantėje. Čia veikia seniausia (nuo 1317 m.) Europos vaistinė, stūkso įspūdingieji Rektorių ir Sponzos rūmai, Šv. Blažiejaus bažnyčia, o nuo Sergijaus kalno matosi nuostabi miesto panorama. Dubrovnikas laikomas kroatų nepriklausomybės simboliu. Jo senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, kaip ir istorinis viduramžių miestas Trogiras. Pastarasis miestas dažnai prilyginamas Venecijai. Turistų traukos centru laikomas Makarskos miestelis. Jame gausu palmių, akmenimis grįstų gatvių, jaukių kavinukių, stovyklaviečių, netrūksta ir prabangių viešbučių. Šiaurinėje šalies dalyje yra didžiausias Kroatijos uostamiestis Rijeka.

Salos – kroatų pasididžiavimas

Hvaro sala ir miestas yra tarp Bračo ir Vis Korčulos salų. Hvaras žavi didingais istoriniais paminklais. Siūloma apsilankyti viename pirmųjų Europos teatrų, Pranciškonų vienuolyne, Šv. Stepono katedroje, Hektorovičiaus rūmuose. Tai puiki vieta norintiems pasimėgauti auksiniais paplūdimiais, saulės voniomis, buriavimo ar kitomis vandens pramogomis. Hvaro sala patenka į geriausių pasaulyje salų dešimtuką. Greičiausiai dėl to šį kampelį itin mėgsta viso pasaulio garsenybės. Jos stebina vietinius ir turistus įspūdingomis jachtomis. Išskirtinio dėmesio vertas Brijunio salynas, susidedantis iš 14 salų. Jį verta aplankyti dėl įspūdingo Nacionalio parko. Salose gausu egzotinių gyvūnų, pvz., muflonų. Archeologų teigimu, čia aptikta daugiau nei 200 dinozaurų pėdsakų. Nacionaliniame parke yra draudžiamas automobilių transportas, tačiau keliauti galima dviračiais. Šalia Splito, vieno seniausių istorinių Kroatijos miestų, esanti Bračo sala gali pasigirti Auksinio rago (kroat. Zlatni rat) paplūdimiu, nuolat keičiančiu savo formą.

Įdomu

• XVII a. kroatai išrado kaklaraištį (kroat. cravat).
• Kroatija užima pirmą vietą Europoje pagal UNESCO saugomų objektų skaičių.
• Kroatai gali balsuoti sulaukę 16 m., tačiau turi įrodyti, kad yra dirbantys.
• Per visą Kroatiją, nuo Slovėnijos iki Juodkalnijos, yra nutiesta Adrijos magistralė (kroat. Jadranska magistrala), besitęsianti palei Adrijos jūrą apie 640 km.
• Kroatų piniginis vienetas (nuo 1994 m.) – kuna. Kroatų kalba tai reiškia „kiaunė“.
• Plitvicos ežerų nacionalinis parkas  garsėja mineraliniais vandenimis, laukine gyvūnija ir vešlia augmenija.
• Maginės fantastikos serialas „Sostų karai“ (angl. Game of Thrones) buvo filmuojamas ir Kroatijoje, Dubrovniko ir Splito miestuose.
• Humas yra oficialiai mažiausias pasaulyje miestelis. Jame gyvena nuo 17 iki 23 žmonių.
• 88 % vietinių gyventojų teigia esantys katalikai.
• Šunų veislė dalmatinai pavadinta pagal istorinės kroatų žemės Dalmatijos pavadinimą.
• Kroatijoje yra privaloma 6 mėn. karinė tarnyba visiems 18 m. sulaukusiems vaikinams.