Jau nuo gegužės pabaigos ir birželio sunoksta rabarbarų stiebai ir tampa tinkami vartoti. Yra daugybė receptų, kaip juos galima skaniai paruošti. Tačiau rabarbarai, kaip ir visos gamtos gėrybės, pasižymi ne tik puikiu skoniu, bet ir nauda sveikatai. Štai kelios priežastys, kodėl į valgiaraštį verta įtraukti sultingus ir rūgštokus rabarbarų stiebus:

 

rabarbarai

  • Rabarbaruose apstu antioksidantų – likopeno ir antocianų, kurie padeda pasveikti net nuo sunkių ligų.
  • Jis padeda mažinti „blogojo“ cholesterolio lygį kraujyje, stiprina širdį.
  • Rabarbarų stiebai turtingi skaidulų, o jos labai sveika virškinimo traktui.
  • Valgomuose augaluose yra nemažai vitamino K, kuris gali apsaugoti nuo kraujo krešulių susidarymo, stiprina kaulus ir net sumažinti kepenų bei prostatos vėžio riziką.
  • Rabarbaras – geras vitamino C (stiprina imuninę sistemą), kalcio, kalio, magnio šaltinis.
  • Rabarbarų stiebai būna ne tik raudoni. Jų būna rausvų ir žalių.
  • Kuo raudonesnis rabarbarų stiebas, tuo jis saldesnis.
  • Seniau rabarbarai liaudies medicinoje būdavo naudojami kaip vidurius laisvinanti priemonė.
  • Rabarbarų lapai yra nuodingi, nes juose yra oksalo arba rūgštynių rūgšties.
  • Rabarbarus įtraukti į valgiaraštį taip pat turėtų tie, kurie dažnai patiria stresą, kenčia nuo depresijos ir nerimo sutrikimų.
  • Rabarbarai gerina odos būklę. Juose yra vitaminų ir mineralų, kurie skatina odos ląstelių atsinaujinimą, skaistina ir suteikia natūralaus švytėjimo. Taip pat jie padeda neutralizuoti laisvųjų radikalų daromą žalą. Laisvieji radikalai sukelia ankstyvą odos senėjimą, skatina raukšlių ir pigmentinių dėmių atsiradimą.
  • 100 g šviežių rabarbarų turi tik 21 kaloriją.

 

Sultingus rabarbarų stiebus galima naudoti, gaminant pyragus, keksiukus, salotas, gaiviuosius gėrimus ir t. t. Jų galima dėti į daugelį patiekalų, ypač karstelėjęs rabarbarų skonis dera su saldumu. Tikriausiai todėl jie dažnai derinami su natūraliai saldžiais maisto produktais: obuoliais, braškėmis.

 

Įdomu, kad rabarbarus, kaip ir daugelį vaisių, rekomenduojama valgyti su riebalais, kad organizmas galėtų geriau įsisavinti karotenoidus ir vitaminą K. Rafinuotas cukrus, kurio dažniausiai dedama į saldžius rabarbarų patiekalus, gali slopinti magnio įsisavinimą, todėl sveikiau juos derinti su, pavyzdžiui, šviežiai spaustomis obuolių sultimis.

 

Rabarbarus galima valgyti ir žalius, tačiau apvirti arba apkepti jie būna švelnesnio skonio. Prieš dedant į salotas, tirštuosius kokteilius ar kitus gaiviuosius gėrimus rekomenduojama bent nuplikyti verdančiu vandeniu.

 

Rabarbarai kilę iš Sibiro ir Šiaurės Mongolijos. Lietuvoje pradėti auginti tik XVII – XVIII amžiuje. Tai nelepūs augalai, atsparūs šalnoms.

 

Sergant tam tikromis ligomis (inkstų akmenlige, ateroskleroze) rabarbarų vartoti nerekomenduojama.

 

Rabarbarų ir braškių panakota

 

  • 100 g rabarbarų
  • 450 g braškių
  • 500 ml pieno
  • 100 ml 20 % grietinėlės
  • 105 g cukraus
  • Apelsino sultys
  • Pusės apelsino žievelės
  • Šaukštas želatinos miltelių
  • Šaukštelis vanilės
  • Melisų lapelių, plaktos grietinėlės puošti

 

Gaminimas

 

150 ml pieno sumaišyti su želatinos milteliais ir palikti, kad išbrinktų 5 – 10 minučių. Paskui supilti 75 g cukraus ir, dažnai pamaišant, virti ant lėtos ugnies, kol ištirps cukrus ir želatina. Tada nukelti nuo ugnies, supilti likusį pieną, grietinėlę, tarkuotą apelsino žievelę, vanilę ir palikti pastovėti 10 minučių. Išvirti rabarbarų sirupą: apelsinų sultis sumaišyti su rabarbarų gabalėliais, likusiu cukrumi ir pavirti 3 – 4 minutes. Kai atvės, nukošti ir supilti į formeles ir padėti į šaldytuvą 3 valandoms, kol visiškai sustings. Prieš valgymą iš formelių išimti rabarbarų masę ir patiekti su pieno panakota. Galima papuošti melisų lapeliais ir plakta grietinėle.

 

100 g apie 150 kcal

Paruošimo laikas: apie 25 min

4 porcijos

Spausdinti