Kodėl žmonės lieka santykiuose, kurie žeidžia?

10, 15, 20, 30 metų žmonės kartais praleidžia santykiuose, kuriuose jaučiasi vieniši, apleisti, kartais net susidurdami su nuolatiniu pavojumi. Tokių porų tarp mūsų yra daug. Tai tokie santykiai, kurie mūsų nepadaro laimingais, nepadeda mums augti, tobulėti, neužtikrina saugios ateities. Nepaisant to, daugelis nusprendžia tokių santykių nenutraukti. Dažniausios priežastys būna keturios.

4 priežastys, kodėl žmonės lieka santykiuose, kurie žeidžia:

• Patenkinti esminiai poreikiai. Mūsų kūnas apie būtiniausius fizinius poreikius (alkį, troškulį, lytinį poreikį, poreikį tuštinti ir poreikį kvėpuoti) mus informuoja. Emociniai kūno poreikiai yra abstraktesni – empatija, dėkingumas, pasitenkinimas, žmogiškasis ryšys – bet pasireiškia, kaip supratingas partneris, dėkingas darbdavys, atsiperkantis darbas ir aktyvus socialinis gyvenimas. Problema kyla, kai užmezgami santykiai, kuriuose patenkinami 1 – 2 emociniai poreikiai, bet tai nėra meilė. Partneris gali būti empatiškas mūsų skausmui, tačiau apsisukęs gali pasinaudoti mūsų pažeidžiamumu. Viršininkas gali parodyti, kad vertina mūsų darbą, tačiau nesėkmės atveju viešai pažeminti. Draugas gali visada būti šalia, bet būti labai negatyvus. Partneris gali būti neprilygstamas meilužis, bet prastas kompanionas emociniu požiūriu. Kai patiriame tikrą meilę, mes esame atsipalaidavę ir ramūs. Meilė yra gilesnė negu tik fizinių ir emocinių poreikių patenkinimas. Meilė – tai įsipareigojimas, kuris skatina patenkinti partnerio poreikius ir dirbti tiek su savimi, tiek su antrąja puse, kad sukurtumėte sveikus, ilgalaikius santykius. Įsitikinimas, kad svarbiausia patenkinti pagrindinius poreikius, nėra geras, nes neleidžia patirti meilės džiaugsmo.

• Prieraišumas. Šiuolaikinė visuomenė gal ir keičiasi, tačiau likti vienam, nesukūrus šeimos, vis dar nėra laikoma sėkmingo žmogaus bruožu. Dauguma vienišų žmonių jaučia didelį aplinkos spaudimą rasti antrąją pusę ir susilaukti vaikų. Prisirišimas prie kito žmogaus – irgi mūsų esminis poreikis. Daug gyvūnų gyvena bandomis dėl saugumo, o žmonės panašiai irgi burdavosi į gentis, vėliau į grupes ir organizacijas. Žmogui svarbu turėti šeimą, kuri prasideda nuo dviejų žmonių. Prisirišimas suteikia saugumo jausmą, nes vienatvė yra visiška priešingybė – vienišumas, nesaugumas, beviltiškumas. Žinoma, šiais laikas ir vieniši žmonės gali būti laisvi ir nepriklausomi, jiems gali pakakti ir savęs pačių, tačiau dauguma vis tiek trokšta emocinio ir fizinio saugumo, kurį gali suteikti artimas žmogus. Problemų atsiranda, kai pasirenkame netinkamą partnerį, kuris gali mums pakenkti, kuris rūpinasi tik savimi, kuris žinodamas, kad esame prie jo prisirišę, galės visada rasti pasiteisinimų savo netinkamam elgesiui. Tikra meilė yra palaikymas ir parama iš abiejų pusių, nesavanaudiškumas. Ji niekada neskaudina ir nežeidžia. Nieko gero nuspręsti tęsti santykius, kur liko tik prisirišimas vienas prie kito, nes vaidindami tobulą porą, galite pražiopsoti galimybę sutikti tikrą meilę.

• Nemeilė sau. Mylėti turi du žmonės. Jeigu mes mylime kitą, pamiršdami patys save, tai pasmerkiame save visam gyvenimui nepagarbos. Teiginys, kad kitas žmogus jus gali mylėti tik tiek, kiek jūs patys mylite save, yra teisingas. Meilė sau padeda suprasti, ko mes negalėtume toleruoti santykiuose. Disfunkciniuose santykiuose partneriai dažnai sako: „Aš tau viską atidaviau“, „Aš paaukojau savo gyvenimą dėl tavęs“. Taip manydami jie augina pyktį savyje, jaučiasi vis labiau nusivylę savimi pačiais ir santykiais, kuriuos kūrė. Kai žmonės savęs nemyli, nesvarbu, kokia didelė, dosni ir nuoširdi jų meilė kitam, jie skatina kitus su jais nesiskaityti, elgtis savanaudiškai ir nepagarbiai. Tik žmogus, kuris myli save, gali neleisti kitiems su savimi elgtis bjauriai.

• „Besąlyginė meilė“. Pirmiausiai reikėtų pasakyti, kad besąlyginė meilė yra geras dalykas, nes ji reiškia gerumą, pagarbą, norą dalytis viskuo. Tačiau labai dažnai besąlygine meile vadinami tokie jausmai, kai vienas partneris toleruoja kito netinkamą elgesį, smurtą ir nesiryžta nutraukti santykių. Svarbu suprasti, kad – tai ne meilė. Kai partneriai pradeda sakyti: „Jeigu mane mylėtu, tu…“, tai reiškia, kad tikros meilės, kuri yra nuoširdi, atlaidi ir pagarbi, nebeliko. Meilė visada yra besąlyginė, jeigu keliamos kokios nors sąlygos, tai jau nebe meilė.