Prisimenate mokyklos laikų geriausią draugę? Gali būti, kad vis dar esate bičiulės. Tačiau didelė tikimybė, kad jos net nebėra draugų sąraše. Tikriausiai pastebėjote, kad su metai bičiulių ratas vis siaurėja. Kodėl taip nutinka?

 

Draugų netenkame nuo 25-eriųConcept,Of,Afterlife,And,Memory,For,Parents,Or,Lost,Love.

   

Mokslininkų tyrimų išvados negailestingos: kuo esame vyresni, tuo mažiau draugų turime. Vieną tokių tyrimų 2016 m. atliko Aalto (Suomija) ir Oksfordo (Jungtinė Karalystė) universitetų tyrėjai. Ištirta net 3 mln. socialinių tinklų vartotojų. Mokslininkai analizavo, su kiek draugų tyrimo dalyviai socialiniais tinklais bendrauja per mėnesį. Paaiškėjo, kad socialinis ratas pradeda trauktis 25–26 gyvenimo metais. Iki tol draugų skaičius didėja, o vėliau ima gana staigiai kristi. Pasak tyrėjų, vidutinė 25 metų moteris per mėnesį bendrauja su 17 žmonių. O vidutinis 25-erių vyras – su 19. Sulaukus 39-erių, šis skaičius siekia jau tik 12–15. Draugų skaičius vis mažėja, kol pasiekia maždaug 6 asmenis. Su tiek žmonių per mėnesį vidutiniškai bendrauja 80-mečiai. Į šį skaičių dažniausiai įeina vaikai, anūkai ir tik vienas kitas bičiulis.

 

Įdomu tai, kad 25–30 m. moterų draugų skaičius mažėja sparčiau nei bendraamžių vyrų. Tyrėjų manymu, taip yra todėl, jog tokio amžiaus moterys dažniausiai sukuria šeimą. Tad labiau atsideda šeimos gyvenimui ir mezga mažiau draugysčių. Vis dėlto vėliau tendencijos pakrypsta kita linkme. Tyrimas parodė, kad 35–40 m. vyrai per mėnesį bendrauja vidutiniškai su 12 žmonių, o moterys – su 15. Iki pat senatvės jos išlaiko daugiau artimų bičiulysčių už vyrus.

 

Tyrimą 2019 m. atliko ir amerikiečių tyrėjai. Apklausę 2000 tiriamųjų išsiaiškino, kad su laiku prarandame apie pusę artimų draugų. Pasak mokslininkų, per gyvenimą vidutinis žmogus užmezga 29 artimas draugystes. Penkios iš jų bėgant metams baigiasi dėl įvairių nesutarimų ir ginčų. Aštuoni kiti bičiuliai dingsta dėl skirtingo gyvenimo būdo, kraustymosi į kitą miestą ar šalį ir panašių priežasčių. Dar keli greičiausiai nutols be aiškios priežasties. Galbūt tiesiog išsiskyrė interesai ar jie nebegalėjo rasti laiko. Mokslininkų teigimu, dauguma stiprų draugų rato susiaurėjimą pajunta 35–40 gyvenimo metais. Deja, prarastus bičiulius ne taip jau lengva pakeisti naujais. Dažniausiai tam nėra laiko, o ir užmegzti ryšį tampa vis sunkiau. Tad senų draugų skaičius mažėja. O naujų bičiulių nesusirandame taip lengvai, kad galėtų užimti visas likusias laisvas vietas. Dėl šios priežasties vyresniame amžiuje turime gerokai mažiau draugų nei 20-ies.

 

Draugystėms nelieka laiko

 

Tačiau kodėl su metais draugų skaičius taip sparčiai mažėja? Psichologų teigimu, galima rasti ne vieną svarbią priežastį. Visų pirma, vyresni tampame brandesni ir imame geriau save pažinti. Tad suvokiame, kurie draugai išties brangūs ir verti pastangų, o kurių bičiulysčių geriau atsisakyti. Dėl šios priežasties 25–30 gyvenimo metais dažniausiai nutraukiame visas toksiškas ir vienašales draugystes. Tikriausiai visi esame turėję draugų, kurie darė blogą įtaką. Galbūt manipuliuodavo, naudodavosi ar nuolat prašydavo paslaugų ir nieko neduodavo mainais. Jaunystėje lengva užkibti ant tokių asmenų kabliuko. Tačiau vyresni suvokiame, kad jie tik vagia energiją ir laiką. Neretai su tokiais draugais pamažu pasąmoningai imame mažinti bendravimą, kol jie visiškai pradingsta iš socialinio rato. Psichologai pastebi ir tai, kad jaunystėje neretai mezgame draugystes su klasėje ar kurse populiariais bendraamžiais. Nors interesai nebūtinai sutampa, stengiamės pritapti prie populiariųjų. Taip tikimės ir patys tapti labiau mėgstami aplinkinių. Tokios draugystės su metais greitai nutrūksta, nes kinta vertybės, imame labiau vertinti tai, kas tikra.

 

Be abejonės, tikras draugysčių žudikas – laiko trūkumas. Kuo esame vyresni, tuo turime daugiau įsipareigojimų. Ilgos darbo valandos, buitis, šeima tampa svarbesniais prioritetais už vakarą bare su studijų laikų draugu. Jei jaunystėje galėjome draugams skirti visus vakarus ir savaitgalius, vėliau tiesiog nebeturime tokios galimybės. Užimtoje savaitėje radę vieną laisvesnį vakarą, jį mieliau skiriame poilsiui ar šeimos reikalams, nei lekiame linksmintis su draugais. Dar sudėtingiau, jeigu jie gyvena toli ar smarkiai išsiskiria dienotvarkės. Ištaikyti progą susitikti tokiu atveju itin sunku. Tad pamažu draugai ima tolti.

 

Pasak tyrėjų, išbandymas draugystei – šeimos sukūrimas. Natūralu, kad sutuoktinio ir atžalų poreikiai tampa svarbiausi. Tokio prioritetų pokyčio dalis draugysčių tiesiog neatlaiko. Evoliucinės psichologijos profesoriaus Roberto Dunbaro tyrimai atskleidė, kad užmezgę rimtus romantinius santykius dažniausiai prarandame bent vieną draugą. Jam tiesiog nelieka laiko arba neįdomu toliau bendrauti. Susilaukus vaikų, moteriai gali būti neaktualu bendrauti su vienišėmis draugėmis, kurioms rūpi tik vakarėliai. O jų nedomins kalbos apie mažylio priežiūrą. Neretai draugystės nutrūksta vienam iš bičiulių susiradus gyvenimo partnerį, ypač jei antrasis draugas vienišas. Žinoma, šeimos sukūrimas nebūtinai užbaigs visas ilgametes draugystes. Tačiau mokslininkai pastebi tendenciją, kad po tokio svarbaus gyvenimo įvykio netenkame vieno ar dviejų draugų.

 

Situacinės bičiulystės

 

Daugystės gali baigtis pasikeitus interesams. Tyrimai rodo, kad mokyklos ir studijų laikais susirandame daugiausia draugų. Taip yra todėl, kad mokymosi įstaigoje visą dieną leidžiame su bendraamžiais, su kuriais jungia bendras interesas (mokslas). Tačiau baigus mokyklą ar universitetą dalis šių draugysčių nutrūksta. Pasirodo, kad įžengus į kitą gyvenimo etapą su studijų laikų drauge neliko apie ką kalbėti. Tokios draugystės vadinamos situacinėmis, nes dažniausiai nutrūksta pasikeitus situacijai. Tai gali būti ne tik klasės ar kurso draugė, bet ir bendradarbė ar mergina, su kuria kartu lankėte sporto klubą. Išėjus iš darbo ar nustojus lankyti sporto klubą, pranyksta interesas, dėl kurio bendravote. Žinoma, tai nereiškia, kad nutrūkti pasmerktos visos mokykloje ar darbe užsimezgusios bičiulystės. Kai kurios jų tęsiasi visą gyvenimą.

 

Nedera pamiršti ir to, kad patys nuolat keičiamės. 20-mečius domina vienokie dalykai, o sulaukus 40-ies – visiškai kiti. Tad santykiai su dalimi draugų nutrūksta būtent dėl to. Galbūt su bičiule vasaromis aplankydavote visus muzikos festivalius. Tačiau vėliau jums toks laisvalaikis atsibodo ir labiau panirote į keliones pėsčiomis aplink Lietuvą. O draugė toliau keliavo į festivalius. Su laiku gali keistis ir politinės, religinės, socialinės pažiūros. Tad jaunystėje juokingi atrodę bičiulio juokeliai religine tematika dabar gali skaudinti ar žeisti. Natūralu, kad kintant asmenybei keičiasi ir supantys žmonės.

 

Mažiau draugų – daugiau kokybės

 

Stebint, kaip draugų ratas siaurėja, gali apimti liūdesys. Tačiau, pasak psichologų, tai nebūtinai blogai. Tiesiog bręstame ir paliekame laiko tik svarbiausiems žmonėms. Kaip minėta, dažniausiai draugų ratas sumažėja nutraukus toksiškas draugystes. Psichinei sveikatai labai naudinga, kad tokių žmonių neliko šalia. Turėdami mažiau draugų galime megzti ir puoselėti gilesnes draugystes. Jaunystėje dažniausiai turime daug bičiulių, tačiau santykis su jais gana paviršutiniškas. Juk sunku daug individualaus dėmesio skirti keliolikai žmonių. O vyresniame amžiuje su keliais gerais draugais galime šnekėtis apie viską ir jaustis išties artimi. Šiuo atveju svarbiausia – ne kiekybė, o kokybė. Kas iš tų daugybės draugų, jei nutikus nelaimei nė vienas neišties pagalbos rankos?

 

Psichologai pastebi, kad seni draugai gali tempti atgal. Kartais bet kokia kaina stengiamės išlaikyti nenaudingas draugystes. Dėl sentimentų seniems geriems laikams toliau bendraujame su žmonėmis, kurie neleidžia judėti į priekį. Tarkime, su sena studijų laikų bičiule jaunystėje mėgdavote pašėlti baruose. Tačiau jau kelerius metus beveik nevartojate alkoholio ir jaučiatės puikiai. Vis dėlto, susitikusi su senąja drauge, kaskart padauginate kokteilių ir pajuntate didelę kaltę. Kitas pavyzdys – mokyklos laikais draugų grupėje buvote žinomas kaip juokdarys. Nuolat krėsdavote įvairius juokelius ir pokštus, žūtbūt stengėtės visus pralinksminti. Jūsų požiūris ir elgesys nuo anuomet smarkiai pasikeitė. Tačiau atsidūrus senoje draugų kompanijoje vėl tikimasi kvailų juokelių ir pokštų, o tai jums nepatinka.

 

Pravartu pasvarstyti, kodėl toliau bendraujate su šiais žmonėmis? Ar su jais išties galite būti savimi ir atsipalaiduoti, o gal tik stengiatės įtikti? Kokybiška draugystė turėtų augti kartu ir leisti būti tokiems, kokie esame šiuo metu. Deja, kai kurios bičiulystės užstringa praeityje, priversdamos žengti žingsnį atgal. Tokias žalojančias draugystes verčiau nutraukti.

 

Kaip susirasti naujų draugų?

 

Pasak psichologų, daugiau nei 7 metus trunkančios draugystės turi daug potencialo tęstis visą gyvenimą. Tad nepamirškite skirti dėmesio artimiausiems draugams, puoselėkite draugystę ir leiskite jai žydėti. O netenkinančių santykių nebijokite paleisti. Jei draugystė tik gadina nuotaiką ir verčia jaustis nesmagiai, kam ją tęsti? Deja, kartais net geriausi draugai pradingsta iš gyvenimo, nes interesai tiesiog per daug pasikeitė. Tačiau tai nereiškia, kad pradingusio draugo vietos negali užimti naujas bičiulis. Tikra tiesa, kad vyresniame amžiuje sunkiau susirasti draugų. Visų pirma, neturime daug laiko, o jis būtinas norint užmegzti draugystę. Antra, svarbu, kad su naujuoju bičiuliu reguliariai būtume toje pačioje vietoje ir turėtume bendrų interesų. Jaunystėje tokiomis vietomis tampa mokykla, būrelis ar universitetas. O vyresniame amžiuje tokią erdvę rasti sunkiau. Tačiau psichologai ir sociologai turi keletą naudingų patarimų.

 

Jei tik įmanoma, patariama lankyti kolektyvinius užsiėmimus: tapybą, lipdymą iš molio, baseiną, tenisą ir pan. Taip lengviausia natūraliai susirasti draugų. Juk supantys žmonės domėsis tuo pačiu, tad sies bendri interesai. Be to, užsiimant mėgstama veikla organizme išsiskiria laimės hormonų endorfinų, lengviau užmegzti pokalbį. Atsidurti būryje žmonių su panašiais interesais galima ir aktyviai dalyvaujant socialiniame ar kultūriniame gyvenime. Tad prisijunkite prie visuomeninės veiklos ar klubo, savanoriaukite. Niekas labiau nesuartina nei bendras tikslas. Tarkime, pagalba gyvūnams.

 

Svarbu nebijoti būti atviriems ir bendrauti. Dažniau pakalbinkite kaimynus, bendradarbius, kitus tėvus mokyklos susirinkime. Kas žino – galbūt taip pamažu išsivystys draugystė? Žinoma, žengti pirmą žingsnį nedrąsu. Be to, niekas negarantuoja, kad pasiseks. Tačiau nepasiduokite baimei. Kuo dažniau bandysite užmegzti ryšį, tuo didės tikimybė, kad rasite širdžiai mielą pašnekovą. Jei planas nepavyko ir pokalbis nesimezga, per daug neimkite į širdį. Kartais ryšiui užsimegzti prireikia daugiau laiko arba su šiuo žmogumi tiesiog nesieja bendri interesai.

 

Verta dažniau dalyvauti bendrose darbovietės ar kaimynų bendruomenės rengiamose veiklose. Nepraleiskite darbo vakarėlio ar kiemo bendruomenės talkos. Taip daugiau pabendrausite su didesniu ratu žmonių, smagiai praleisite laiką, galbūt netgi užmegsite gilesnį ryšį su kaimynu ar bendradarbiu. Pagalbos galite paprašyti ir jau turimų draugų. Galbūt daug pažįstamų turinti ekstravertė bičiulė padėtų su kuo nors susipažinti? Tarkime, surengtų smagų šeštadienio vakaro pasisėdėjimą ar suorganizuotų kitokią veiklą. Menkai pažįstamų žmonių susibūrime nepamirškite būti draugiški, pasakyti komplimentą, išklausyti pašnekovą. Niekam nepatinka kalbantys tik apie save. Žinoma, nevalia persistengti ir tapti pernelyg lipšniems ar pataikūniškiems. Užteks nuoširdžios šypsenos ir troškimo smagiai pabendrauti. Su laiku linksmi pokalbiai gali išsivystyti į išties gražią draugystę.

 

Autorius Gintarė Vasiliauskaitė