Kiekvienam reikia gero žodžio ir šiek tiek pagalbos

Macikų socialinės globos namuose Rima Užameckienė dirba daugiau nei 20 metų. Čia ji drauge su gausiu kolektyvu rūpinasi suaugusiais žmonėmis, turinčiais negalią, dėl kurios gyventi savarankiškai negali. „Mano, kaip socialinės darbuotojos tikslas, – užtikrinti jų socialinį ir fizinį aktyvumą, savarankiškumą bei, pagal individualias galimybes, gerinti gyvenimo kokybę“, – sako pašnekovė.

Rima, kada ir kodėl pasirinkote socialinį darbą? Visuomet padėdavote kitiems žmonėms?

Nuo pat vaikystės gyvenu vos keli žingsniai nuo Macikų socialinės globos namų. Nuo mažens mačiau šių namų gyventojus, bendraudavau su jais kaip sau lygiais. Kaip ir visi, jie nori būti išklausyti, suprasti, laimingi. Visada man rūpėjo kiti, kartais dėl globėjiškumo ir dėmesio kitiems mane pavadina Motina Terese (šypsosi), bet juk iš tiesų kiekvienam reikia gero žodžio ir šiek tiek pagalbos.

Papasakokite daugiau apie Macikų socialinės globos namus. Kuo ypatingi jų gyventojai?

Šiuo metu gyventojų turime beveik 350. Macikų socialinės globos namuose apgyvendinami žmonės, turintys proto negalią ir / ar psichikos sutrikimų, dėl kurių jiems nustatytas 0–40 % darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Globos namuose veikia padalinys žmonėms, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros / pagalbos poreikis. Teikiame ilgalaikę, trumpalaikę ir atokvėpio globą, kai artimieji gali paguldyti specialių poreikių pacientą 1–3 mėnesiams.

Macikų socialinės globos namai įsikūrę unikalioje vietoje – Mažojoje Lietuvoje, Nemuno žemupyje, apjuostame Šyšos kilpa. Žalumoje skendinčioje teritorijoje įkurti keli atskiri korpusai, į kuriuos atkeliauja pilnametystės sulaukę specialios globos reikalaujantys žmonės iš kitų globos įstaigų ar šeimų. Juos prižiūri dešimtys socialinių ir individualios priežiūros darbuotojų. Gyventojų amžiaus vidurkis 45–50 metų, bet turime ir labai jaunų bei 90-mečio ir daugiau sulaukusių senolių.

Kuo užsiima globos namų gyventojai? Jie turi pareigų?

Pagal galimybes visi dalyvauja savarankiškumo įgūdžių ugdymo ir darbinės veiklos bei užimtumo programose, tvarkosi gyvenamąją aplinką, savarankiškai ar padedami darbuotojų gaminasi maistą, skalbiasi drabužius. Socialiniai darbuotojai ir užimtumo specialistai stiprina gyventojų gebėjimus pasirūpinti savimi ir gyvenimo sąlygomis, gebėjimu prisitaikyti visuomenėje ir sėkmingai susidoroti su kasdienėmis problemomis. Gyventojai turi visas galimybes siuvinėti, megzti, dirbti su moliu, sportuoti, dainuoti, šokti, užsiimti floristika bei kitomis veiklomis. Gyventojų patogumui globos namuose veikia dvi kirpyklos, biblioteka, kambariuose naudojasi TV ir muzikiniais įrenginiais, turi galimybę apstatyti kambarį asmeniniais baldais. Visuose korpusuose yra nemokamo interneto prieigos.

Kodėl taip svarbu ugdyti savarankiškumą?

Stengiamės, kad jie išmoktų kuo daugiau dalykų atlikti savarankiškai ir kad gyvenimas globos namuose būtų kuo panašesnis į tikrų namų. Automobiliu važiuojame į parduotuves, kad patys pirktųsi darbužius, maisto produktus. Minime visas tradicines ir valstybines šventes, kurioms ruošiame vaišes, kartu švenčiame. Kiekvienam žmogui svarbu gebėti savarankiškai patenkinti savo poreikius. Žinoma, pasitaiko, kad globotiniai užsispiria, nenori, reikia juos prikalbinti, tačiau dažniausiai užtenka paprašyti. Tuomet jie gali kalnus nuversti, nes patys trokšta kažkuo užsiimti.

Beje, ugdome ir gebėjimą išsakyti bei apginti savo nuomonę – turime globos namų tarybą, kuriai gyventojai gali išsakyti pastabas, skundus bei pageidavimus, į kuriuos atsižvelgiame.

Globotiniai nesiprašo į namus? Dažnai juos lanko artimieji?

Yra tokių, kurie Macikų socialinės globos namuose gyvena labai seniai ir artimųjų nebeturi. Kiti reguliariai lankomi. Stengiamės palaikyti artimą ryšį su globotinių šeimomis, kviesti juos į mūsų šventes. Kas tris mėnesius tikriname, ar nepasikeitė artimųjų kontaktai, nes norime nuolat informuoti, kaip jų šeimos nariui sekasi pas mus. Būna, artimieji kelioms dienoms pasiima globotinius į namus, tačiau jie greitai nori sugrįžti pas mus, nes čia laukia draugai, užsiėmimai, verda jiems įprastas gyvenimas.

Teko skaityti, kad Macikų socialinės globos namuose sudaroma galimybė globotiniams puoselėti asmeninius santykius?

Taip, socialinės globos namuose draugaujančioms poroms sudaromos galimybės puoselėti santykius, apsigyventi kartu. Neribojama jų teisė į šeimos sukūrimą pačių asmenų apsisprendimu, sudarant tinkamas gyvenimo sąlygas. Mūsų Vilma ir Rolandas jau porą metų gyvena kartu. Jiedu rugpjūtį švęs 20 metų draugystės sukaktį. Savo buitį bei gyvenamą aplinką tvarkosi savarankiškai. Dalyvauja užimtumo grupėse, vyksta į edukacines ekskursijas, rūpinasi vienas kitu, sprendžia iškilusias problemas, drauge apsipirkinėja, gaminasi valgyti, žodžiu – veda namų ūkį. Jų draugystę palaiko ir artimieji – padėjo apstatyti ir pasipuošti kambarius. Šiuo metu turime dvi tokias poras.

Kokią naudą teikia galimybė puoselėti asmeninius santykius?

Poroms pradėjus gyventi kartu, gerėja jų emocinė būsena, dažniau šypsosi. Noras pasikalbėti prie kavos puodelio tampa dienos ritualu. Jei susipyksta, ateina pasipasakoti, prašo patarimo ir pagalbos. Šių gyventojų laukia daug iššūkių. Ir ne tik jiems, kuriant gyvenimą kartu, bet ir man, kaip socialinei darbuotojai, padedančiai siekti jiems tikslų puoselėjant santykius. Manau, tobulėjame kartu.

Kas jūsų darbe yra didžiausias iššūkis?

Tiesą sakant, per visus 28 darbo metus nepatyriau jokių didelių sunkumų. Jaučiu, kad einu ne į darbą, bet iš vienos šeimos į kitą. Man patinka socialinis darbas, padėti žmonėms, kuriems reikalinga pagalba, sykiu šviesti visuomenę, kad joje negalią turintys žmonės jaustųsi visaverčiais.

Ar visuomenė tolerantiška žmonėms su psichine negalia? Kokių pokyčių norėtųsi?

Mano profesinės veiklos pradžioje į negalią turinčius žmones žiūrėdavo kitaip. Dabar, kad ir kur nuvyktume, su globotiniais jaučiamės komfortiškai, nebėra žvilgsnių ar apkalbų. Vykstame į įvairias edukacijas, sporto varžybas, miesto šventes. Rusnėje žuvienės šventėje kartu gaminome sriubą ir nesulaukėme jokios neigiamos reakcijos. Su laiku keičiasi nuomonė į psichinę negalią turinčius žmones. Pamenu, kai prieš 2018 m. gegužės 4 d., atidarant grupinio gyvenimo namus, buvo nenorinčių kaimynystėje tokios įstaigos, o dabar viskas gerai. Šiuose grupiniuose namuose gyvena 10 Macikų socialinės globos namų gyventojų. Jie savarankiškai gaminasi maistą, apsiperka, tvarko aplinką, įsijungia į įvairias miesto bendruomenės veiklas.

Kalbant apie pokyčius, norėtume, kad į Macikų socialinės globos namus atvyktų daugiau savanorių, galinčių organizuoti skirtingas veiklas. Globotiniams labai patinka naujovės, nepatirti iššūkiai, pavyzdžiui, visi buvo patenkinti, kai viena mergina organizavo tapybos pamokėles lauke. Reikia tik kreiptis į mūsų socialinio darbo tarnybos vadovę ir atvykti pravesti užsiėmimų. Ypač laukiame jaunimo, kuris prigalvoja visokiausių netikėtų veiklų.

Kodėl, jūsų nuomone, negalią turintiems žmonėms geriau gyventi globos namuose nei su artimaisiais?

Artimieji džiaugiasi, kad yra tokie namai, nes patys dirbdami negalėtų skirti tiek laiko ir dėmesio. Be to, namuose sunku organizuoti visą parą trunkančią kvalifikuotą priežiūrą bei deramą užimtumą. Čia jie turi viską, ko reikia.

Jums pačiai darbas su psichikos negalią turinčiais globotiniais nėra sunkus emociškai?

Nelabai, jau tiek metų dirbu, kad žinau, kaip su jais elgtis, ką ir kaip pasakyti. Mūsų globotiniai šiek tiek panašūs į vaikus, jiems labai reikalinga globa, dėmesys. Patys pasižymi nuoširdumu, dideliu noru padėti kitam. Man patinka juos sudominti įvairiomis veiklomis, pažadinti norą mokytis įvairių dalykų, pozityviai žiūrėti į gyvenimą. Žinoma, kartais ir jie pritingi, kartais nenori, juk visiems pasitaiko sunkesnių dienų, todėl reikia prikalbinti. Tačiau užtenka gero žodžio ir jie noriai bendradarbiauja. Darbas socialinės globos namuose man atrodo įprastas ir paprastas.

Autorius Laima Samulė