Natūralios ryškios maisto spalvos traukia akį ir sužadina apetitą. Kas galėtų atsispirti raudonam blizgančiam obuoliui ar sultingam oranžiniam apelsinui? Renkantis maistą visuomet verta atkreipti dėmesį į jo spalvą, mat ji išduoda ir produkto poveikį organizmui. Kuo įvairesnių atspalvių maistas vartojamas, tuo geriau!

 

maistas

Raudoni produktai – stipri gyvybinė jėga

 

Raudona – stipri gyvybės spalva, simbolizuojanti kraują ir širdį. Būtent jai ir kraujagyslėms raudoni maisto produktai itin naudingi. Daugybė tokios spalvos vaisių, daržovių mažina kardiologinių ligų riziką. Pomidorai, braškės, raudonos paprikos – tik keli puikūs raudoni produktai, kuriuos verta įtraukti į kasdienę mitybą. Juose gausu vitaminų C, A, likopeno (ryškiai raudonas karotenoidų angliavandenilis). Vitamino C galima rasti daugumoje vaisių ir daržovių, jis stiprina imuninę sistemą, saugo organizmą nuo įvairių infekcijų, taip pat teigiamai veikia širdį ir kraujotaką. Vitaminas A naudingas imunitetui, regai, veikia kaip stiprus antioksidantas, saugantis širdį ir organizmą apskritai nuo žalingo aplinkos poveikio, slopinantis uždegimus. Raudoną spalvą vaisiams ir daržovėms suteikiantis likopenas padeda išsaugoti sveikas kraujagysles, mažina jų užkalkėjimo riziką, gerina jų elastingumą, pralaidumą, taip pat stiprina širdį. Maža to, jis neutralizuoja laisvuosius radikalus, todėl saugo nuo onkologinių susirgimų, lėtina senėjimą. Vieni geriausių likopeno šaltinių yra pomidorai, arbūzai, greipfrutai, papajos. Sveikatą teigiamai veikia ne tik raudoni vaisiai, daržovės, bet ir šį atspalvį turintys prieskoniai, pvz., malti raudonieji pipirai. Tai ne tik stiprus antioksidantas, bet ir puikus geležies, vario, cinko, kalio, magnio, seleno, B grupės vitaminų šaltinis.

 

Oranžiniai ir geltoni produktai – džiaugsmo ir energijos užtaisas

 

Oranžinė ir geltona spalvos simbolizuoja džiaugsmą, gausą, gyvenimo stiprybę. Šių spalvų maistas (moliūgai, morkos, mangai, abrikosai, mandarinai, citrinos, ananasai, kukurūzai ir kt.) taip pat su tuo labai susijęs. Oranžiniai ir geltoni produktai stiprina organizmą suteikdami jam įvairiausių maistinių medžiagų ir teigiamai veikdami įvairias organų sistemas. Juose gausu vitaminų C, A, kalio, beta karoteno, flavonoidų ir kitų antioksidantų. Įrodyta, kad jie saugo organizmą nuo žalingo aplinkos poveikio, neutralizuoja laisvuosius radikalus, skatina audinių regeneraciją ir taip net lėtina senėjimą. Šie produktai itin vertingi regai, imuninei sistemai, odai. Jie mažina tikimybę susirgti peršalimu, gripu, o susirgus padeda greičiau pasveikti. Dar daugiau – oranžinis ir geltonas maistas gerina virškinimą, padeda atsikratyti antsvorio, ypač pilvo srityje susikaupusių riebalų, mat skatina spartesnį jų deginimą. Moksliniai tyrimai rodo, kad oranžiniuose ir geltonuose maisto produktuose esančios veikliosios medžiagos stabdo vėžinių ląstelių dalijimąsi, ypač efektyviai saugo nuo krūties ir žarnyno vėžio, nors veikia ir prieš kitų rūšių onkologinius susirgimus. Galiausiai teigiamai veikiama psichinė sveikata – geltoni ir oranžiniai produktai gerina nuotaiką, slopina nerimą, neutralizuoja streso poveikį, mažina depresijos ir kitų psichinių ligų riziką.

 

Žali produktai – supermaistas

 

Žalia reprezentuoja gamtą, harmoniją ir visokeriopą gerovę. Ne veltui žalias maistas dažnai vadinamas supermaistu – jame mažai kalorijų, bet gausu organizmui naudingų maistinių medžiagų. Žaliuose produktuose (kopūstuose, špinatuose, kiviuose, cukinijose, žaliose paprikose ir kt.) gausu chlorofilo ir liuteino, taip pat vitaminų A, C, E, K, B grupės, ypač folio rūgšties, yra įvairių mikroelementų, pvz., kalio, kalcio, geležies. Chlorofilas padeda pernešti deguonį kartu su krauju, todėl ypač svarbus visoms organų sistemoms ir organizmo audiniams. Taip pat palaiko normalią imuninės sistemos veiklą. Liuteinas svarbiausias akims, mat padeda palaikyti gerą regą, mažina įvairių akių ligų riziką. Dėl geležies žali maisto produktai labai svarbūs siekiant išvengti anemijos, gerinant kraujo kokybę. Jų daugiau reikėtų valgyti tiems, kurie nevartoja mėsos. Beje, geležies įsisavinimą ir pernešimą organizme gerina vitaminas C, todėl žalių daržovių salotas verta pagardinti citrinos sultimis – teigiamas poveikis sveikatai bus daug didesnis. Folio rūgštis padeda atkurti DNR pažeidimus, mažina onkologinių susirgimų riziką, padeda angliavandenius paversti energija. Taip pat ji neįprastai svarbi nėščiosioms, mat mažina vaisiaus apsigimimo riziką. Ypač svarbus ir žaliuose maisto produktuose esantis vitaminas K, atsakingas už kraujo krešėjimą, stiprinantis kaulus, reguliuojantis kalcio apykaitą, saugantis nuo osteoporozės ir žarnyno uždegimų.

 

Mėlyni ir violetiniai produktai – fizinei ir psichinei gerovei

 

Mėlynos ir violetinės spalvos maisto produktai (baklažanai, mėlynės, slyvos, vynuogės, figos, mėlynieji kopūstai ir kt.) turi daug galingų antioksidantų antocianinų, kurie stabdo ląstelių senėjimą bei saugo širdį ir kraujagysles. Šie antioksidantai minkština kraujagyslių sieneles, padeda išsaugoti jų elastingumą ir taip užtikrina sklandžią kraujotaką, reguliuoja kraujo spaudimą. Antocianinai taip pat slopina uždegimus, kovoja su virusais, mažina cukraus kiekį kraujyje (kartu II tipo cukrinio diabeto riziką), net stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi aktyvuodami prieš jas kovojančius enzimus. Kita svarbi mėlynuose ir violetiniuose maisto produktuose esanti medžiaga – kvercetinas. Jis padeda sureguliuoti cholesterolio lygį kraujyje, palaiko sveikas kraujagysles, gerina smegenų veiklą, taip pat saugo nuo vėžio ir padeda slopinti astmos simptomus. Mėlynuose ir violetiniuose produktuose yra resveratrolio, kuris irgi prisideda prie onkologinių ligų rizikos mažinimo, gerina kognityvines funkcijas.

 

Jelena

Specialistės komentaras

Filosofijos daktarė, ragana Jelena Simonova 

 

Mityba – sudėtingas procesas, apimantis ne tik fiziologinius, bet ir subtilesnius, tačiau ne mažiau svarbius energetinius veiksnius. Civilizacijos istorijoje buvo sukurta ne tik daugybė patiekalų, priskiriamų vienai ar kitai kultūrai arba tradicijai, bet ir mitybos kanonų, kuriais remiantis formuluojamos rekomendacijos, ką žmogus turėtų įtraukti į savo mitybą bei kaip paruošti maistą, kad šis iš tiesų prisidėtų prie jo psichofizinės gerovės. Įvairios sveikos mitybos koncepcijos grindžiamos skirtingais dalykais, pradedant iš kartos į kartą perduodama liaudies išmintimi, baigiant atliktų mokslinių tyrimų rezultatais.

 

Vieni teigia, kad Homo sapiens organizmas negali visavertiškai funkcionuoti be mėsos. Kiti akcentuoja, kad žmogaus žarnynui fiziologiškai labiausiai tinka augalinis maistas. Treti šventai įsitikinę, kad žmogui netinka termiškai apdorotas maistas. Kad ir kokiam požiūriui pritartumėte, norėdami vartoti energetiniu požiūriu kokybišką maistą, kuris atliktų ne tik tiesioginę maisto funkciją, bet ir išlaisvintų pozityvią energiją kūrybai, kasdieniams darbams atlikti bei padėtų kuo ilgiau išsaugoti gerą savijautą ir jaunystę, planuojant kasdienę mitybą svarbu laikytis kelių paprastų taisyklių.

 

Pirmiausia būtina į kasdienį valgiaraštį įtraukti šviežių, termiškai neapdorotų daržovių ir vaisių. Įsidėmėti, kad šviežiai spaustos daržovių ir vaisių sultys šiuo atveju neatlieka tos funkcijos, kurią maitinantis atlieka pernelyg nesmulkinamas augalinis maistas. Jeigu neįsivaizduojate kasdienio gyvenimo be kepto ar virto maisto, tegul jis ir toliau lieka jūsų mityboje, tiesiog jį reikėtų valgyti su šviežiomis daržovėmis, proporcijas dėliojant taip, kad pastarųjų kiekis lėkštėje sudarytų bent 2/3 valgomo maisto, o likusią dalį sudarytų termiškai apdorotas maistas, kurį mėgstate. Taip pat kokybiškai įsikrauname valgydami mirkytas kruopas, pvz., grikius, daigintus kviečius, riešutus (ypač graikinius), saulėgrąžų ir moliūgų sėklas. Energetiškai itin stiprios kedrinės pinijos, tad jos ypač rekomenduojamos, jeigu patiriate fizinį ar psichologinį negalavimą. Atkreiptinas dėmesys į nerafinuotus šaltai spaustus aliejus, kurie taip pat turi būti racione. Energetiškai stipriausi šie: sezamų, alyvuogių, moliūgų sėklų ir sėmenų aliejai. Būtent šie labiausiai tinka padažams gaminti, o kepti geriausia su rafinuotu rapsų ar saulėgrąžų aliejumi. Gana stipriu energetiniu poveikiu pasižymi ir prieskoniai, pvz., imbieras, bazilikai, ciberžolė, juodieji ir raudonieji pipirai.

 

Svarbu žinoti, kad gamindami maistą neišvengiamai įkrauname jį tam tikru energetiniu turiniu, kuris priklauso nuo to, kaip gamindami maistą esame nusiteikę. Verdant sriubą ar košę, pjaustant daržoves ir maišant padažą salotoms, kepant blynus, karštus sumuštinius ar pyragą, nepaprastai svarbu atsiriboti nuo slegiančių rūpesčių ir problemų. Priešingu atveju gaminamas maistas prisipildo pykčio, liūdesio ir kitų destruktyvių emocinių būsenų energijomis, kurias su maistu gauna tie žmonės, kuriems jis skirtas.

 

Daugelyje senovės tradicijų pagamintą maistą aukodavo dievybėms. Pirmykščių bendruomenių žmonės per tam tikras sezonines šventes atlikdavo padėkos ritualus Žemės deivei už gerą derlių ir kasdienį maistą ant stalo. Šie veiksmai ne tik turėjo gilią sakralinę reikšmę, bet ir pakeisdavo valgomo maisto subtilųjį energetinį turinį. Krikščioniškoje tradicijoje identišką judesį atlieka malda.

 

Beje, nereikėtų valgyti maisto iš to žmogaus, kurio ketinimai nėra aiškūs arba jeigu dėl tam tikrų priežasčių pats žmogus nėra malonus, nekelia pasitikėjimo. Jei visgi neturite išeities ir sėdite prie bendro stalo, kurio valgomas turinys nemielas dėl šeimininkės savybių, dar senovėje tokiems atvejams kaimo žiniuonės ir raganos parūpindavo itin paprastus būdus negatyviai maisto energetikai neutralizuoti. Vienas jų – staigiai ant jums patiekto maisto iškvėpti orą ir bent mintyse ištarti frazę: „Visas blogis – šalin!“

 

Įdomu

  • Tyrimai atskleidžia, kad daugiausia malonumo sukelia raudona maisto spalva.
  • Įrodyta, kad apetitą labiausiai sužadina raudona, oranžinė ir geltona spalvos.
  • Mažiausiai suvalgoma, kai valgoma iš mėlynų indų. Ši spalva atrodo neskaniausiai, mat gamtoje yra mažiausiai valgomų mėlynų produktų.
  • Skirtingai nei natūralūs, dirbtiniai maisto dažikliai ne padeda, o kenkia sveikatai. Įrodyta, kad jie gali didinti alergijų, uždegimų, hormonų pusiausvyros sutrikimo, vaikų hiperaktyvumo, net onkologinių susirgimų ir kitų pavojingų sveikatos sutrikimų riziką. Deja, per pastaruosius 50 metų jų vartojimas išaugo 500 %.