Kaip susitaikyti su senėjimu?

Gyvename visuotinio jaunystės ir grožio kulto laikais, kai kiekviena raukšlelė negailestingai naikinama injekcijomis ar bent pasitelkiant nuotraukų bei vaizdo įrašų filtrus. Jei anksčiau koketavome nesakydamos tikrojo amžiaus, tai šiandien tiesiog nepadoru atrodyti vyresnėms nei 35-erių. Tačiau ar tikrai senėjimas toks baisus ir kodėl turėtume džiaugtis brandos teikiamomis dovanomis?

Top,Down,Composition,Of,Guava,Leaves,Of,Different,Stages,Of Kodėl bijome senti?

Senatvės baimė natūrali. Pasenti bijome visi, nes šis laikotarpis paprastai asocijuojasi su neigiamais dalykais: išvaizdos pokyčiais, sveikatos problemomis, nepritekliumi, bendraamžių netektimis ir t. t. Kita vertus, visų gyvų būtybių gyvenime neišvengiama tiek gimimas, tiek mirtis, tačiau pirmąjį priimame su džiaugsmu, o antram suteikiame itin neigiamą atspalvį. Psichologai pabrėžia, kad mūsų gyvenimo, taip pat ir senatvės kokybė tiesiogiai susijusi su požiūriu. Būtent dėl jo brandūs žmonės pasidalinę į dvi ryškias stovyklas – viskuo nepatenkinti, pikti bambekliai ir gyvenimo džiaugsmu trykštantys, humoro jausmo nestokojantys šviesūs žmonės, su kuriais malonu bendrauti, į kuriuos gražu pažiūrėti, nepaisant raukšlių ir dantų skaičiaus. Kviečiame kartu keisti požiūrį į senėjimą ir akcentuoti šio gyvenimo tarpsnio dovanas.

Finansinis stabilumas

Jaunystėje statistinis žmogus turi mažiau pinigų ir dėl to nuolat jaudinasi. Brangiai kainuoja studijos, sunku save išlaikyti, kai gali dirbti tik keletą valandų per dieną ar kas kelintą parą. Bet kokiam daiktui tenka taupyti, perkame ne naujausius ir ne pačius kokybiškiausius. Baigę mokslus pirmoje darbovietėje taip pat neuždirbame tūkstančių, o poreikiai dideli – norisi gražiai rengtis, turėti naujausius išmaniuosius prietaisus, keliauti, pramogauti. Staiga paaiškėja, kad pasirinkta profesinė sritis netenkina, tenka viską pradėti iš naujo. Jau laikas ir šeimą kurti, atsiranda būsto paskolos, vartojimo kreditai ir kiti finansiniai įsipareigojimai. Maždaug iki 40-ies ir vyresnių žmonių gyvenime nėra finansinio stabilumo. Jis susiformuoja brandžiame amžiuje, kai atsiranda profesinis įdirbis, protingai planuojamos išlaidos, sumažėja poreikiai. Užaugus vaikams ir išmokėjus būsto paskolas ateina lauktasis finansinis stabilumas, kurį sustiprina priimti brandūs sprendimai: gyvybės ir sveikatos draudimas, pensijų kaupimas ir kt.

Daugiau laisvės

Žmonės, kurie susilaukia vaikų, daugiau nei du dešimtmečius praleidžia rūpindamiesi jais. Kitaip nei kai kuriose užsienio šalyse, lietuviai nelinkę vaikų kažkur išsiųsti, kai šie sulaukia pilnametystės. Tėvų namuose yra vietos tol, kol vaikai gali savarankiškai išlaikyti savo būstą, užtektinai uždirba. Vaikų išsikraustymas kuriam laikui palieka tuštumos jausmą, vadinamą ištuštėjusio lizdo sindromu, tačiau netrukus tai virsta laisve. Brandūs žmonės, likę gyventi vieni, gali laisviau planuoti savo laiką, daugiau dėmesio skirti santykiams su antrąja puse bei draugams, gali perdaryti buvusius vaikų kambarius į norimas erdves. Kai nebereikia finansiškai remti vaikų, atsiranda ir daugiau laisvės planuoti išlaidas, toliau ir ilgiau keliauti. Jei vaikus reikėjo prižiūrėti nuolat, tai anūkų vizitai nereguliarūs ir sukeliantys ne rūpestį, bet džiaugsmą. Beje, moksliniai tyrimai rodo, kad su anūkais laiką leidžiantys seneliai sensta lėčiau ir gyvena ilgiau, nes žaidimai su mažaisiais stimuliuoja fizinę bei psichinę sveikatą.

Laisvė brandžiame amžiuje siejama ir su tuo, kad nebereikia niekam nieko įrodinėti ir su niekuo konkuruoti – žinome, kas ir kokie esame, jaučiamės save priėmę ir pasitikintys.

Mažesnė konkurencija

Didžiojoje Britanijoje atlikus tyrimą nustatyta, kaip 90 % vyresnių nei 50 metų darbuotojų yra patenkinti savo darbu. Tarp darbuotojų iki 30 metų tokių buvo tik 60 %. Psichologai aiškina, kad vyresni žmonės džiaugiasi turimomis pareigomis, jiems nebereikia kilti karjeros laiptais, todėl darbe nebejaučia įtampos.

Mažesnė konkurencija jaučiama ir asmeniniame gyvenime. Šeiminis gyvenimas nustovėjęs, visi kampai nugludinti, todėl lieka tik darniai nugyventi likusį gyvenimą. Nereikia traukti į vadinamąją medžioklę.

Moterys mažiau stengiasi konkuruoti ir išvaizdos klausimais. Jei iki 50-ies dar stengiasi išlikti „amžinai jaunos ir jaunatviškos“, tai po šios reikšmingos sukakties tarsi nurimsta, suvokia, kad niekam nieko neprivalo ir stengiasi tik tiek, kiek malonu pačioms, nekreipdamos dėmesio į socialinių tinklų ar visuomenės bandomus primesti standartus. Su išmintimi ateina ir suvokimas, kad konkurencija materialiniais dalykais yra tuščia, koncentruojamasi į kitus turtus, kuriuos pavyko užgyventi: graži šeima, taikūs namai, nepalaužiamos moralinės vertybės, didelė širdis ir kt.

Mažiaus streso

Daugiausia streso patiria 25–45 m. žmonės. Tai lemia neužtikrintumas profesinėje srityje, finansiniai sunkumai, mažų vaikų priežiūra, konkurencija visose gyvenimo srityse. Daugelio streso dirgiklių brandžiame amžiuje nelieka, todėl jo lygis gerokai sumažėja. Žinoma, negalima sakyti, kad stresas visiškai išnyksta, nes atsiranda kitų rūpesčių, pavyzdžiui, nerimas dėl sveikatos. Visgi jis nėra toks stiprus ir nuolatinis, kaip turint vaikų ar finansinių sunkumų. Sulaukus brandaus amžiaus galima gyventi tikrai laimingai ir užsiimti tuo, kas patinka, bet kam anksčiau neturėjome laiko ir galimybių. Išėjus į pensiją pagaliau galima iš miesto persikelti į sodą ir auginti daržovių, vaisių, uogų. Kai būsto paskola galiausiai išmokėta, galima parduoti namus Lietuvoje ir persikelti kur nors piečiau – nereikės mokėti už šildymą, o Viduržemio jūros klimatas ir visus metus valgomos šviežios daržovės bei jūrų gėrybės lems ilgą ir sveiką senatvę be streso. Beje, saulė teigiamai veikia psichinę ir emocinę savijautą bet kuriame amžiuje, todėl ja saikingai mėgautis kuo dažniau.

Kokybiškas seksas

Seksologai tvirtina, kad tik 40–50 m. moterys pradeda iš tikrųjų suprasti sekso skonį, jautriau reaguoja į vyro glamones, žino, kaip į jas atsakyti. Lytinių santykių metu pirmiausia klauso savęs ir savo pojūčių, nebebijo įvardyti poreikių, nebėga nuo jų. Dėl to seksualumas atsiskleidžia visa jėga. Tokio amžiaus moterys pasąmoningai jaučia, kad senatvė – ne už kalnų, todėl mylisi itin aistringai, tarytum paskutinį kartą. Dosniai dovanoja save vyrui, deda pastangų suteikti sau ir jam kuo daugiau malonumo. Aktyvus lytinis gyvenimas verčia pasitempti, labiau rūpintis savo grožiu ir sveikata, didelį dėmesį skiria seksualiam apatiniam trikotažui.

Vyresniame amžiuje vyrų ir moterų lytinis potraukis susivienodina. Nors nebėra tokie aistringi ir apie seksą galvoja rečiau nei 20-mečiai, tačiau ir toliau senjorai mėgaujasi seksu, kuris gali būti labai kokybiškas.

Psichologijos mokslų daktarės Meg John Barker ir profesorės Jacqui Gabb vadovaujamame tyrime dalyvavo per 5000 ilgamečius santykius puoselėjančių žmonių. Apie pusė brandaus amžiaus tiriamųjų paatviravo, kad suartėja dažniau, nei kai buvo jaunesni, nes dabar neturi stresą keliančių darbų ir nebūna tokie nuvargę. Trečdalis pasakojo, kad seksualinis gyvenimas atgimė, kai vaikai išsikėlė gyventi atskirai. Dauguma vyresnio amžiaus porų tvirtino, kad vienas kito pažinimas per daugybę metų prisidėjo prie labiau patenkinančio sekso.

Laikas sau

Jauni žmonės dažnai skundžiasi, kad nieko nespėja, kad paroje per mažai valandų, nes tenka žongliruoti daugybe skirtingų veiklų, pareigų, rūpesčių. Retai lieka laiko stabtelėti ir užsiimti tuo, kuo iš tiesų norisi. Su amžiumi laiko atsiranda vis daugiau, nes vienas po kito nutolsta dalykai, kuriems jo reikėjo. Iš pradžių vaikai, vėliau karjera. Pagaliau turime galimybę prisiminti pomėgius, įgyvendinti senas svajones: sodininkauti, piešti, megzti, šokti, keliauti, savanoriauti ir t. t. Laikas sau nebūtinai turi tapti ypatingai prasminga, išskirtine veikla. Gal pagaliau perskaitysime tiek metų kauptą namų biblioteką, o gal žiūrėsime klasikinius filmus, eisime į ilgus pasivaikščiojimus. Yra daugybė malonių veiklų ir būtent dabar metas sau suteikti malonumą.

Daugiau laiko turime ir mitybai, nes nebereikia skubėti tarp darželių, mokyklų, susirinkimų, darbo susitikimų, kolegų gimtadienių ir t. t. Gal išmoksime gaminti kombučią, atrasime indišką virtuvę, o gal pradėsime kepti nostalgiškus grybukus ir juos pardavinėti socialiniuose tinkluose? Laikas mūsų pusėje, lieka tik nuspręsti, kam jį paskirti. Svarbu, kad tai tiektų malonumą, nes jį užsitarnavome.

Įdomu

JAV mokslininkai iš Čikagos universiteto išmatavo žmonių laimės lygį įvairiais gyvenimo tarpsniais. Paaiškėjo, kad aukščiausią lygį jis pasiekia po 65-erių.