Depresija kasmet diagnozuojama dešimtims tūkstančių lietuvių. Anot specialistų, ši statistika neparodo tikrojo sergamumo masto, nes dauguma nesikreipia pagalbos į specialistus. Depresija – visos šeimos gyvenimą paveikianti liga. Kaip pastebėti jos ženklus ir pagelbėti?

 

Mental,Health,Disorder,Concept.,Exhausted,Depressed,Female,Touching,Forehead.,StressedLiūdesys ar depresija?

 

Kai kurie žodį „depresija“ vartoja nepasvėrę, juo įvardija daug neigiamų emocijų – liūdesį, motyvacijos stoką, netektį ir kt. Dažniausiai depresija painiojama su paprastu liūdesiu. Tai visiems puikiai pažįstamas, tačiau laikinas jausmas, susijęs su netektimi plačiąja prasme. Jausdami liūdesį nesunkiai galime atpažinti, su kuo konkrečiai susijęs, kas jį lėmė. Liūdna, nes susirgo vaikas; liūdžiu, nes netekau darbo; išgyvenu liūdesį dėl artimojo netekties ir kt. Kurį laiką paliūdėjus, jį pakeičia kitas jausmas.

 

Depresija apima įvarius aspektus: emocijas, mintis, elgesį, fiziologinius pokyčius. Ji gali trukti nuo kelių savaičių iki mėnesių, net metų, o sunkumas banguoja. Liūdesys ar prislėgtumas – tik šios būsenos dalis. Visgi specialistai atkreipia dėmesį, kad dažniau depresija yra apatija, negalėjimas jausti. Kitaip tariant, būdingas jausmų užslopinimas. Šią būseną lydi ir menkavertiškumas, didelė kaltė, mintys apie savižudybę, miego ir / ar apetito sutrikimai. Depresija nepraeina savaime, žmogui reikalinga specialistų ir artimųjų pagalba.

 

Atpažinti ženklus

 

Kaip ir viską šiame pasaulyje, depresiją kiekvienas išgyvena skirtingai. Visgi psichologai išskiria keletą pagrindinių ženklų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį. Ypač jei atsiranda ne po vieną, o keli iškart arba vienas paskui kitą.

 

Bejėgiškumas ir neviltis. Žmogus praranda viltį, atrodo, kad niekas gyvenime netenkina, tačiau ir padaryti nieko negali, kad situacija pagerėtų. Jaučiama visiška bejėgystė, beprasmybė.

 

Susidomėjimo kasdiene veikla praradimas. Nebedomina ankstesni pomėgiai, laisvalaikio leidimo būdai, bendravimas, seksas. Nelieka gebėjimo džiaugtis ir jausti malonumą.

 

Apetito ir svorio pokyčiai. Padidėja arba sumažėja kūno svoris. Sunerimti reikėtų, jei per mėnesį svoris į kurią nors pusę pasikeičia daugiau nei 5 %.

 

Miego pokyčiai. Nemiga, ankstyvas pabudimas ryte arba priešingai – žmogus gali miegoti visą naktį ir dieną, bet nesijausti pailsėjęs.

 

Pyktis ir irzlumas. Visą laiką įsiaudrinęs, gali bet kada pratrūkti pykčiu, svaidytis nepagrįstais kaltinimais, negražiais žodžiais, gali pasitaikyti net fizinio smurto atvejų. Tolerancijos lygis pasidaro žemas – nervina viskas ir visi.

 

Energijos trūkumas. Jaučiamas visiškas išsekimas, vangumas, jėgų neturėjimas. Kūnas gali atrodyti sunkus, išvargina net smulkiausi darbai, jiems atlikti prireikia daug laiko.

 

Pasibjaurėjimas savimi. Kamuoja stiprus menkavertiškumas ar kaltė. Skaudžiai save kritikuoja dėl įsivaizduojamų trūkumų ir klaidų.

 

Pavojingas elgesys. Nesaikingai vartojami svaigalai, psichotropinės medžiagos. Kyla noras rizikuoti – viršijamas greitis, lošiama ir pan.

 

Dėmesio sutrikimas. Sunku susikaupti, priimti sprendimus, būdingas išsiblaškymas. Sudėtinga ne tik suprasti ir įgyvendinti užduotis, bet ir dalyvauti pokalbyje, sekti filmo siužetą.

 

Nepaaiškinami skausmai. Be objektyvios priežasties vargina galvos, nugaros, raumenų ar pilvo skausmai.

 

Depresija serga ir vaikai

 

Su depresija susiduria ne tik suaugusieji, bet ir vaikai bei paaugliai. Bet kurio amžiaus žmonės patiria sunkumų, tačiau vaikai ir paaugliai turi visai kitas galimybes nei suaugusieji. Jie priklausomi nuo aplinkos, suaugusiųjų išorinių ir vidinių išteklių. Jei resursai riboti, vaikas ar paauglys atsiduria bejėgiškoje situacijoje, pavyzdžiui, pats negali pasigerinti gerovės. Taip pat vaikams ir paaugliams sudėtinga susitvarkyti su emocijomis, jei šalia esantys suaugusieji to nemoka ir nemoko. Pavyzdžiui, užsigavus ar išsigandus tėvai papildomai aprėkia, apkaltina – taip vaikas gauna dvigubą neigiamą krūvį.

 

Psichologai vis dažniau pastebi, kad vaikai ir paaugliai susiduria su depresija bei nerimu. Į konsultaciją atėję suaugusieji taip pat prisimena, kad pirmieji depresijos epizodai prasidėjo būtent tokiame amžiuje. Depresijos ženklai priklauso nuo, apie kokio amžiaus vaiką kalbame. Jei vaikas mažas, rimtas signalas – nustoja žaisti, atsiriboja, ilgai gulinėja, nenori bendrauti, atsiranda įvairūs skausmai.

 

Paaugliams būdingesnis pyktis, konfliktavimas. Pyktis nukreipiamas į išorę arba save – savižala, savigrauža, mintys apie savižudybę, atsiribojimas, ryšių nutraukimas.

 

Kaip (ne)kalbėti su artimuoju

 

Viena svarbiausių užduočių – nesumenkinti depresija sergančio žmogaus savijautos. Vis dar pasitaiko tokių nejautrių pasakymų, kaip „visos depresijos iš neturėjimo ką veikti“, „fizinis darbas nugali depresiją“, „dabar madinga sirgti depresija“ ir pan. Tokie žodžiai verčia dar labiau atsiriboti, nugrimzti giliau į bejėgystės ir beviltiškumo liūną. Negalima raginti neliūdėti, pralinksmėti – nė vienas žmogus savo noru nepasirinko patirti depresijos, todėl negali spragtelėjęs pirštais pereiti į kitą būseną.

 

Pastebėję depresijos ženklus stenkitės išklausyti, būti šalia, paremti. Svarbu, kad žmogus neliktų vienas su savo išgyvenimais. Ypač tai pasakytina apie depresiją po gimdymo. Vien Lietuvoje žinoma nemažai atvejų, kai ji baigėsi tragiškai. Leiskite artimajam išsikalbėti, patikinkite jį, kad suprantate, jog jaučiasi blogai, švelniai pasiūlykite konkrečią pagalbą: „Gal eikime pasivaikščioti?“, „Gal paruošti valgyti?“.

 

Galbūt pagelbės informacija apie depresiją įveikusius žinomus žmones. Svarbiausios žodžiais skleidžiamos žinutės – „tu neliksi vienas“, „padėti įmanoma“.

 

Labai reikšmingi teigiami žodžiai – garsiai pasidžiaukite nedidelėmis pergalėmis. Pavyzdžiui, pasakykite, kad didžiuojatės ir suprantate, kaip sunku atsikelti iš lovos, nusiprausti ir išeiti į darbą.

 

Garsiai išreikškite meilę, pagarbą, rūpestį. Sergantys depresija žmonės dažnai vertina save labai blogai, todėl svarbu parodyti susirūpinimą jų gerove, pasakyti, kokie jie svarbūs.

 

Paskatinkite kreiptis į specialistus, ypač kai būsena sunki, trunka ilgai ir artimieji nežino, ko griebtis. Geriausias sprendimas – padėti surasti kvalifikuotą pagalbą.

 

Reikalinga kompleksinė pagalba

 

Tai konsultacija su kvalifikuotu specialistu, individualūs ar grupiniai terapiniai užsiėmimai, rutina kasdienybėje, prasminga veikla ir t. t.

 

Artimieji tegul būna šalia ir padeda įgyvendinti reikalingus pokyčius kasdienybėje: laiku keltis ir eiti miegoti, subalansuotai maitintis, būti fiziškai aktyviems, gerti paskirtus vaistus, susitvarkyti namus. Kalbant apie depresiją po gimdymo – perimti kūdikio priežiūros ir buities rūpesčius.

 

Padėkite susirasti prasmingą veiklą. Kaip minėta, depresijai būdingas beprasmybės jausmas, jei darbas ir / ar mokslai nesuteikia prasmės, gali padėti savanorystė, kuri tinka bet kokio amžiaus žmonėms.

 

Suteikite pagalbą gydantis. Daugeliui depresija sergančių žmonių sunku išlipti iš lovos, ką jau kalbėti apie reguliarius vizitus pas gydytoją. Būkite tie, kurie paveža ar palydi pėsčiomis.

 

Tiesiog likite šalia. Kartais sunku surasti reikiamų žodžių, todėl pabūkite tyloje, apsikabinkite, palaikykite už rankos, išeikite kartu pasivaikščioti, pažiūrėkite filmą.

 

Įdomu

 
  •  Spalio 1-ąją Europoje minima Depresijos diena.
  •  Eurostato duomenimis, depresija serga 7,2 % Europos Sąjungos gyventojų.
  •  Kasmet Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei 50 tūkst. gyventojų.
  •  Pernai tokią diagnozę išgirdo 65 879 žmonės.
  •  Daliai asmenų depresija linkusi kartotis.
  •  Moterys serga dažniau nei vyrai.
  •  Depresiją neretai lydi savęs žalojimas.
 

SPECIALISTĖS KOMENTARAS

 

Sertifikuota geštalto terapeutė ir trenerė, biblioterapeutė Daiva Žukauskienė

 

Sunkus momentas, kai depresija atsėlina lėtai, o ne užgriūva staiga – taip prie jos priprantama, kad kreiptis pagalbos atrodo kvaila, nes ji keičia visą asmenybę. Į depresiją linkęs žmogus ne tik našta sau, bet ir kitiems, todėl vietoj pagalbos dažnai sulaukia atsuktos nugaros, nesupratimo, kaltinimo tingėjimu, nuobodumu. Kaltinimai tik dar labiau pagilina paties kaltę, veda link minčių, kad jam čia ne vieta, kad užima kitų vietą, kitiems trukdo ir be jo tiesiog visiems būtų lengviau gyventi. Taip įsėlina savižudybės mintis, kuri sergant depresija virsta ketinimu, paskui planu ir retsykiais savižudybe.

 

Padėti sergančiam depresija gali tik medikamentai ir psichoterapija, einantys koja kojon. Atpažinti ir tikslingai suteikti pagalbą gali tik informacijos turintis žmogus. Visi „padėjimai“ barant dėl tingėjimo, siūlymai eiti dirbti, nes neva darbas viską išgydo, yra beprasmiai ir iš depresija sergančio žmogaus pozicijos tiesiog žeminantys, smukdantys. Geriausia pagalba – paskatinimas kreiptis į specialistus, sykiu palaikymas ir supratimas, kad tai nėra išsigalvojimas, kad tai sunki liga. Palaikymas – tai draugija, neįkyrus siūlymas veikti, judėti, pramogauti, pasikalbėti, apsitvarkyti, pasigaminti maistą, atlikti grožio ir higienos procedūras, palydėjimas pas gydytoją ar terapeutą. Depresija – vienišumo lydima liga, todėl ištikima draugystė yra gydanti.

 

Autorius Laima Samulė