Statistikos duomenimis, Lietuvoje vaikų dantų būklė nėra gera – trijų ketvirtadalių šalies trimečių dantys jau pažeisti ėduonies. Dantų sveikata tiesiogiai priklauso nuo to, kaip kruopščiai ir dažnai valomi dantys. Kaip įpratinti vaikus tinkamai rūpintis dantimis?

 

Pradėti kuo anksčiauA,Girl,Of,European,Appearance,With,Light,Brown,Hair,And

 

Pasak specialistų, valyti dantis būtina pradėti vos išdygus pirmajam dantukui. Dar geriau šį įprotį formuoti anksčiau – drėgna marle ar specialiu silikoniniu antpirščiu švelniai perbraukite kelis kartus per viršutines ir apatines dantenas. Kūdikio burnytę nuo pat gimimo valykite bent du kartus per dieną: po rytinio maitinimo ir prieš nakties miegą. Taip ne tik anksti pradėsite formuoti burnos higienos įpročius, bet ir masažuodami dantenas palengvinsite skausmingą dantų dygimą.

 

Nuo 4–6 mėn. burnos higiena dar svarbesnė, nes tokio amžiaus mažyliams pradeda kaltis pirmieji dantukai. Taip pat maždaug šiuo metu daugelis pradeda primaitinti kūdikius kietu maistu: daržovių tyrelėmis, pagramdytu vaisiumi, mišinuku ar kt. Šiuose maisto produktuose yra daugiau cukraus, todėl ėduonies rizika išauga. Iki išdygstant krūminiams dantukams, toliau galima valyti antpirščiu. Tačiau nuo metukų jau patariama naudoti specialiai kūdikiams skirtą dantų šepetėlį (maža galvute ir labai minkštais šereliais).

 

Valyti turi tėvai

 

Pagal Lietuvos odontologų rūmų rekomendacijas, vaikams iki 7–8 m. dantis valyti turėtų tėvai. Kai kuriose Skandinavijos šalyse, ypač jeigu burnos higiena nepakankama, odontologai tėvus skatina prižiūrėti dantų valymą net iki 9–10 m. Pradinių klasių mokinių rankų motorika vis dar nėra tokia išlavinta, kad galėtų pasiekti ir tinkamai išvalyti visus dantis. Be abejo, trūksta ir susitelkimo, atidumo, žinių, kaip tinkamai laikyti šepetėlį, kuria kryptimi valyti dantis, todėl atsakomybė tenka tėvams.

 

Maždaug trejų mažyliai jau labai norisi būti savarankiški ir patys valyti dantukus. Rekomenduojama tėvams gerai išvalyti dantukus, o tada leisti juos „pagražinti“ vaikui. Kuo daugiau praktikuosis, tuo geriau išmoks tinkamai valyti dantukus. Verta žinoti, kad burnos higienos pamokėlėse darželinukai ar pradinukai mokomi, kaip tinkamai švarinti dantis. Leiskite vaikui patarti, pataisyti, jei „blogai“ valote, taip didinsite pasitikėjimą ir norą pačiam taisyklingai valyti dantis.

 

Švarinti kartu

 

Dantų valymas – privalomas rytinės ir vakarinės higienos elementas, tačiau rytais vaikai skuba, o vakarais būna pavargę, todėl palikus valyti dantis savarankiškai gerų rezultatų tikėtis neverta. Dažniausiai vaikai sutrumpina dantukų valymo laiką arba be jokios tvarkos ir kruopštumo pamakaluoja burnoje šepetuku net neleisdami pastai suputoti. Tam, kad taip nebūtų, dantis valykitės kartu su vaiku – kiekvienas savo. Taip galėsite užtikrinti, kad valytų ne mažiau nei 3 min., taip pat turėsite galimybę stebėti judesius šepetėliu ir priminti, jei neskiria deramo dėmesio krūminiams dantims ar pan.

 

Nuo pat pirmųjų dantukų siūloma naudoti pastą su fluoridu, mažinančią ėduonies riziką. Vaikams iki 3 m. dantų pasta pakanka suvilgyti dantų šepetėlio viršų, o vyresni vaikai vieno valymo metu turėtų naudoti maždaug žirnio dydžio dantų pastos kiekį. Svarbu pastą išspjauti. Burnos skalavimo skysčio vaikams naudoti nereikia. Higieninį dantų siūlą reikia naudoti sudygus nuolatiniams dantims (padedant tėvams). Savarankiškai tai daryti galima nuo 12 m.

 

Klausytis muzikos

 

Formuojant įpročius svarbu teigiamos emocijos, todėl tėvų užduotis – dantukų valymą, kuris savaime nėra nei įdomus, nei linksmas procesas, paversti būtent tokiu. Visuomenės sveikatos biurai išleido net kelias specialiai dantukams valyti skirtas daineles. Jose ne tik suprantamai paaiškinama, kodėl ir kaip valyti dantukus, bet ir dainelių trukmė pritaikyta šiam procesui – dantukai valomi tiek laiko, kol baigia skambėti dainelė.

 

Šis metodas ypač tinka mažesniems vaikams. Vyresni gali valytis pagal atitinkamos trukmės mėgstamas dainas. Jei klausysis dainų ne lietuvių, bet kitomis kalbomis, bus dviguba nauda – švarūs dantukai ir užsienio kalbos mokymasis. Svarbu, kad valydami dantis nežiūrėtų vaizdo įrašų, nes jie blaško dėmesį: užsižiūrėjęs į besikeičiančias spalvas ar judesį planšetės ar telefono ekrane mažylis gali nustoti valytis dantis, nes dar negeba vienu metu sutelkti dėmesio į dvi užduotis.

 

Jei pakanka kūrybiškumo ir muzikinių gebėjimų, galima susikurti dantų valymo dainelę, kurią vonioje atliks mama ar tėtis. Jei joje bus humoristinių ar kitų įdomių elementų, dantukų valymas vaikams gali tapti laukiamiausia dienos akimirka.

 

Rengti varžytuves

 

Žmonės iš prigimties konkurencingi, todėl mėgsta įvairias varžybas, ypač jose laimėti. Tai sėkmingai galima pritaikyti valant dantis. Pavyzdžiui, valyti dantukus varžantis, kieno dantų pasta greičiau ar daugiau suputos. Sukamieji judesiai, kuriais patariama švarinti dantis, pasitelkus fantaziją, gali virsti automobilio ar dviračio ratais – galima lenktyniauti, kieno „transporto priemonė“ nuvažiuos greičiausiai ar įveiks didžiausią atstumą.

 

Jei vaikas dantis valo elektriniu šepetėliu ar specialiu burnos irigatoriumi (dantys valomi stipria vandens srove), galima varžytis, kurio iš šeimos narių prietaiso baterija išsikraus greičiausiai – tas dantis valėsi ilgiausiai ir dažniausiai. Tam, kad varžytis būtų linksmiau, įsteigti simbolinius prizus.

 

Pasitelkti fantaziją ar logiką

 

Parodykite vaikams filmukų apie dantukų valymo svarbą. Daugelyje jų pasakojamos istorijos, kaip dantų šepetėlis yra superherojus, gelbėjantis dantukus nuo monstrų (nešvarumų ir bakterijų). Verta pratęsti šias istorijas vaikui suteikiant ypatingų galių – juk tik vaiko rankose šepetėlis atgyja ir sėkmingai išvaiko visus monstrus. Be abejo, žaidimai, dainelės ir net varžybos labiausiai tinka mažiesiems, tačiau kartais dantų valymo įpročių neišsiugdę būna ir vyresni vaikai ar paaugliai.

 

Tokiu atveju patariama pasitelkti logiką ir technologijas. Visų pirma, pasikalbėti su vaiku apie dantų higienos svarbą, dantų ir dantenų ligas, odontologinių paslaugų kainas (galima palyginti, kiek ir kokių vaikui svarbių daiktų ar pramogų išeitų už vieno danties taisymą). Svarbu paminėti ir socialinius aspektus – prasta burnos higiena lemia blogą burnos kvapą, negražią šypseną, o tai gali trukdyti susirasti draugų.

 

Kartais net ir suprantant burnos higienos svarbą, galima pamiršti išsivalyti dantis, todėl vaikui patarkite įsijungti priminimą telefone. Pasirūpinkite, kad vaikai tiek namuose, tiek svečiuose, keliaudami ar stovyklaudami turėtų tinkamas burnos priežiūros priemones, nepraleistų nė vieno valymo, kitaip rutiną reikės formuoti iš naujo.

 

Įdomu

 
  •  ELTA duomenimis, net 60 % tėvų vaikams dantis pradeda valyti ganėtinai vėlai – tik nuo 2 metukų.
  •  Lietuvoje daugiau kaip 80 % vyresnių nei 12 m. vaikų turi karieso pažeistų dantų.
  •  52 % berniukų ir 48 % mergaičių iki 3 m. jau serga ankstyvuoju dantų ėduonimi.
  •  94 % vaikų, sulaukusių 6 m., diagnozuotas kariesas.
  •  Uoliausiai pas dantų priežiūros specialistus vaikšto 15–24 m. jaunimas.
  •  Skandinavijos šalyse net 63 % 12 m. vaikų neturi nė vieno ėduonies pažeisto danties.
 

SPECIALISTĖS KOMENTARAS

 

Odontologijos klinikos „&SMILE“ gydytoja odontologė Eglė Ševeliovienė

 

Kada vaikams pradėti valyti dantis?

 

Nuo pirmojo dantuko du kartus per dieną – ryte ir vakare. Vaikams iki 3 metų tinkamiausias dantų šepetėlis, kurio galvutė ne didesnė nei 2 cm, arba galima naudoti dantų šepetėlį-antpirštį. Vyresniems nei 3 metų tinka šepetėlis didesne galvute.

 

Profilaktinė gydytojo odontologo apžiūra patartina kartą ar du per metus. Pirmasis vizitas turėtų būti pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Rekomenduojama nelaukti, kol pradės skaudėti dantį. Išdygęs nuolatinis dantis visiškai mineralizuojasi ir sutvirtėja per dvejus metus. Šiuo laikotarpiu vaikų dantys gana greitai pažeidžiami ėduonies, todėl profilaktinė odontologo apžiūra turėtų vykti kas pusę metų ar dažniau.

 

Kodėl nereikia bijoti dantų gydymo?

 

Šiuolaikinė medicina ir technologijos vizitą pas gydytoją odontologą gali padaryti neskausmingą ir maksimaliai patogų. Vietoj senų gąsdinančių grąžtų naudojami mažos vibracijos ir gero aušinimo grąžtai, kurie sukelia minimalius nemalonius pojūčius. Plačiai taikoma injekcinė nejautra, kai vaistai nuo skausmo suleidžiami švirkštu su plona adata, leidžia nepajusti skausmo gydant dantis. Vis dažniau, atliekant sunkesnes chirurgines procedūras, pacientai renkasi gydymą su sedacija (daline narkoze), prižiūrint gydytojui anesteziologui reanimatologui. Intraveninės sedacijos metu pacientas nemiega, yra atsipalaidavęs, arba miegas toks, iš kurio lengvai pabudinama. Dažnai žmogus net neprisimena odontologijos kabinete atliktų procedūrų.

 

Autorius Laima Samulė