Nors peršalimo ligų sezonu laikoma žiema, kvėpavimo takų infekcijos nesnaudžia ir atėjus šiltymečiui. Atvirkščiai – permainingos apgaulingos oro sąlygos, po šaltymečio nusilpęs organizmas sudaro ypač palankias sąlygas joms plisti. Kaip apsisaugoti?

 

Rankų higienaHealth,Care,,Flu,,Hygiene,,Age,And,People,Concept,-,Sick

 

Įrodyta, kad kvėpavimo takų infekcijas sukeliantys virusai ant rankų gali išlikti gyvybingi mažiausiai 2 val. Jeigu rankos užkrėstos ir jomis liečiame nosį ar burną, triname akis, kyla didelė tikimybė užsikrėsti. Štai kodėl svarbi tinkama rankų higiena. Jas derėtų plauti kaskart grįžus namo, prieš valgį, prieš ruošiant maistą, nusičiaudėjus ar nusikosėjus, išsipūtus nosį, ypač kontaktavus su sergančiu asmeniu. Dauguma žmonių vis dar nemoka tinkamai nusiplauti rankų. Pirmiausia sudrėkinti šiltu vandeniu ir 30 sek. muiluoti. Nepamiršti tarpupirščių, riešų, viršutinės plaštakų pusės, panagių. Nuskalautas rankas būtina gerai nusausinti, mat drėgna šilta terpė palanki virusams plisti ir daugintis.

 

Vakcinacija

 

Eilinis viršutinių kvėpavimo takų uždegimas kartais gali komplikuotis į plaučių uždegimą. Tai ypač pavojinga vaikams iki 5 m. ir vyresniems nei 65-erių žmonėms. Siekiant apsisaugoti rekomenduojama skiepytis nuo pneumokokinės infekcijos saugančia vakcina. Pneumokokinė infekcija gali sukelti ne tik plaučių uždegimą, bet ir kitas sunkias ligas – meningitą, ūminį vidurinės ausies uždegimą, net kraujo užkrėtimą. Pneumokoko sukeltų ligų klinikinė eiga dažniausiai itin sunki, galimos įvairios komplikacijos. Tokie susirgimai gydomi antibiotikais. Deja, vis augant bakterijų atsparumui geriausia imtis prevencinių priemonių ir pasiskiepyti. Vakcinos efektyvumas siekia daugiau kaip 90 %.

 

Švari aplinka

 

Įrodyta, kad kai kurie kvėpavimo takų infekcijas sukeliantys virusai ant paviršių išlieka gyvybingi net kelias valandas. Todėl svarbu tiek namuose, tiek darbo aplinkoje palaikyti švarą. Kasdien kietus paviršius nuvalyti drėgnai, o minkštus reguliariai kruopščiai išsiurbti. Itin daug dėmesio skirti dažnai liečiamiems objektams: telefonams, kompiuteriams, stalo paviršiui, durų rankenoms ir kt. Ne mažiau svarbus reguliarus patalpų vėdinimas plačiai pravėrus langą. Šviežias oras pakeis užterštą patalpų, todėl aplinkoje mažės patogeninių mikroorganizmų, o ir kvėpuoti bus daug lengviau bei maloniau. Kol dar tęsiasi šildymo sezonas, patalpų oras dažniausiai būna pernelyg sausas, todėl dirgina kvėpavimo takus, o tai sudaro palankias sąlygas plisti infekcijoms.

 

Fizinis aktyvumas

 

Reguliariai sportuojantys žmonės viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis serga net 40 % rečiau už nesimankštinančius bendraamžius. Teigiama sporto nauda imunitetui pasireiškia vidutiniu intensyvumu mankštinantis bent po 40–60 min. 3–4 kartus per savaitę. Net tomis dienomis, kai nesportuojama, derėtų bent 30 min. skirti lengvai fizinei veiklai, tarkime, pasivaikščiojimui parke. Sportas suaktyvina kraujotaką, todėl organizme paspartėja medžiagų apykaita, vidaus organai efektyviau aprūpinami maistinėmis medžiagomis, o visi patogeniniai mikroorganizmai lengviau pašalinami. Be to, sportuojant truputį pakyla kūno temperatūra ir tai gelbsti imuninei sistemai veiksmingiau naikinti potencialius ligų sukėlėjus.

 

Kokybiškas miegas

 

Tie, kurie per naktį neišmiega rekomenduojamų 7–8 val., peršalimo ligomis serga trigubai dažniau už miegančius užtektinai. Nuolat neišsimiegant organizme daugėja streso hormonų, kurie trikdo normalų imuninės sistemos darbą ir sukuria palankesnes sąlygas plisti ligų sukėlėjams. Svarbus ne tik geras miegas, bet ir poilsis budrumo metu. Patartina kasdien bent valandą skirti patinkančiai atpalaiduojančiai veiklai, kad ir kas tai būtų – knygos skaitymas, pyrago kepimas ar pasivaikščiojimas lauke.

 

Vitaminų vartojimas

 

Norint būti sveikiems, pirmiausia derėtų subalansuotai maitintis, kad organizmas būtų aprūpintas visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis. Deja, dažnas šiais laikais maitinasi ne itin pavyzdingai, o pasirinkti produktai stokoja vitaminų ir mineralinių medžiagų. Todėl patartina reguliariai pastiprinti organizmą maisto papildais. Tai ypač aktualu pavasarį, kai organizmas dažniausiai susiduria su maistinių medžiagų trūkumu. Siekiant užkirsti kelią kvėpavimo takų infekcijoms, svarbūs vitaminai C ir D, mat teigiamai veikia imuninę sistemą. Įrodyta, kad reikiamas vitamino C kiekis organizme peršalimo ligų riziką sumažina net iki 50 %, o vitaminas D apsaugo nuo įvairių kvėpavimo takų pažeidimų. Taip pat svarbu pasirūpinti, kad netrūktų geležies, B grupės (ypač B12) vitaminų.

 

Inhaliacijų nauda

 

Dauguma žino, kad inhaliacijos itin naudingos sergant kvėpavimo takų ligomis, ypač kamuojant kosuliui. O ar žinojote, kad jos ne mažiau svarbios šių ligų prevencijai? Profilaktiškai naudojant inhaliatorius, palaikoma gera kvėpavimo takų būklė – jie geriau išlaiko drėgmės pusiausvyrą, mažiau dirginami žalingų aplinkos veiksnių, todėl sunkiau įsitvirtina patogeniniai organizmai. Jeigu profilaktiškai inhaliacijų neatliekama, tuomet bent jau derėtų jas kuo greičiau pradėti pajutus pirmuosius kvėpavimo takų infekcijos simptomus. Tai neleidžia įsitvirtinti virusams ir bakterijoms, stabdo ligos plitimą.

 

Šiandienėje rinkoje galima įsigyti įvairiausių inhaliatorių, geriausią išsirinksite įvertinę individualius poreikius. Bet kokio tipo inhaliatoriumi reguliariai inhaliuojant natrio chloridą galima gerokai padidinti tiek vaikų, tiek suaugusiųjų atsparumą kvėpavimo takų ligoms. Neturint natrio chlorido, galima inhaliuoti ir distiliuotą vandenį (paprastas iš čiaupo gadina prietaisą).

 

Įdomu

 
  • Suaugęs žmogus peršalimo ligomis per metus serga 2–3 kartus, o ikimokyklinio amžiaus vaikai – 8–12 sykių.
  • Pneumokokines infekcijas gali sukelti daugiau nei 90 bakterijų.
  • Meditacija stiprina imunitetą: per dieną šiai dvasinei praktikai skiriant bent 20 min., rizika susirgti infekcinėmis ligomis mažėja 50 %.
  • Laimingoje santuokoje gyvenančios poros serga rečiau už vienišius.
 

Autorius Jūratė Survilė