Pavasarį prasidėjus žemės ūkio darbams ir aktyviam vaikščiojimui gamtoje, Lietuvoje kasmet padaugėja pranešimų apie rastus karo laikų sprogmenis. Ilgus dešimtmečius žemėje gulėję pavojingi radiniai dėl korozijos tampa itin nenuspėjami, todėl kiekvienas pilietis privalo žinoti pagrindines saugaus elgesio taisykles.

 

Paprastas saugumo protokolasOld,Rusty,Grenades,Lying,On,The,Table

 

Jei dirbdami darže ar sode pajutote, kad kastuvas atsitrenkė į sprogmenį panašų metalinį objektą, privalote akimirksniu nutraukti visus darbus. Griežtai draudžiama radinį judinti, kelti, krapštyti ar bandyti nuvalyti žemes norint jį geriau apžiūrėti. Netgi mažiausias krestelėjimas gali suaktyvinti seną mechanizmą, kuris per ilgą laiką tapo nestabilus. Saugiausia atsitraukti nuo radinio vietos bent keliasdešimt metrų ir užtikrinti, kad prie jo nesiartintų kiti asmenys ar naminiai gyvūnai. Pažymėkite vietą ryškiu daiktu, tačiau nedarykite to tiesiai virš objekto, kad nekeltumėte pavojaus sau ir aplinkiniams.

 

Aptikus įtartiną daiktą vaikštant miške ar laukuose, svarbiausia taisyklė išlieka ta pati – jokio fizinio sąlyčio. Nors radinys gali atrodyti kaip paprastas surūdijęs metalo gabalas, jame gali būti pavojingų sprogstamųjų medžiagų. Pastebėję sprogmenį, pasistenkite įsiminti tikslią jo buvimo vietą arba išmaniuoju telefonu nustatykite tikslias GPS koordinates. Tai padės išminuotojams greičiau rasti pavojingą objektą. Venkite bet kokių bandymų radinį užkasti, paslėpti po šakomis ar juo labiau nešti į saugesnę vietą, nes būtent transportavimas dažniausiai baigiasi tragiškomis nelaimėmis.

 

Paskutinis ir svarbiausias žingsnis – nedelsiant pranešti apie radinį bendruoju pagalbos telefonu 112. Operatoriams tiksliai nurodykite savo buvimo vietą, apibūdinkite daiktų išvaizdą ir kiekį. Pranešus apie radinį, rekomenduojama sulaukti atvykstančių policijos pareigūnų ar išminuotojų saugiu atstumu, kad galėtumėte juos palydėti iki tikslios vietos. Tik profesionalūs Lietuvos kariuomenės išminuotojai gali įvertinti objekto pavojingumą ir saugiai jį sunaikinti. Atsiminkite, kad pilietiškumas ir atsargumas gali išgelbėti ne tik jūsų, bet ir praeivių ar žemdirbių gyvybes bei sveikatą.

 

Svarbiausi principai

 
  • Nelieskite ir nejudinkite radinio.
  • Pažymėkite vietą ir atsitraukite.
  • Skambinkite numeriu 112 ir informuokite tarnybas.
 

Kaip atpažinti?

 

Lietuvoje randami Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų sprogmenys, kurie per dešimtmečius žemėje pakeitė išvaizdą. Atpažinti juos gali būti sunku, nes korozija ir purvas paverčia juos panašius į akmenis, metalo laužą ar vamzdžius. Dažniausiai pasitaikantys sprogmenų tipai:

 
  • Artilerijos sviediniai. Panašūs į cilindro formos metalinius butelius smailėjančiu galu. Jų dydis gali svyruoti nuo kelių centimetrų iki pusės metro. Dažnai turi varinius žiedus (kreipiančiąsias juostas) aplink korpusą.
  • Minosvaidžio minos. Lengviausia atpažinti iš „uodegos“ su stabilizatoriaus sparneliais (panašu į šaudyklę arba mažą bombą). Jos būna lašo formos.
  • Rankinės granatos. „Citrinukės“ – kiaušinio formos, grublėtu, segmentuotu paviršiumi. Kotinės granatos – atrodo kaip metalinis cilindras ant medinio ar plastikinio koto.
  • Aviacinės bombos. Dideli, stori, cilindro pavidalo objektai, galintys sverti nuo kelių kilogramų iki kelių šimtų. Dažniausiai randamos giliau žemėje vykdant statybas.
  • Prieštankinės minos. Atrodo kaip plokšti metaliniai diskai, primena didelius konservų indelius ar puodus.
 

Projektą „Ramus puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur).

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė

 

MRF_logo_SPALV_RGB_LT_HOR