Vasaros atostogoms artėjant pabaigos link, daugelis vaikų ima galvoti apie sugrįžimą į mokyklą. Vieni nekantrauja susitikti su draugais, tačiau kiti jaučia nerimą. Ypač tie, kurie pirmą kartą žengs į mokyklą. Kaip atskirti natūralų jaudulį nuo rimtesnės mokyklos baimės ir kaip vaikui padėti pasiruošti rugsėjui?

 

Ar normalu nerimauti prieš rugsėjo 1-ąją?

Artėjant rugsėjo 1-ajai jaudulį patiria daugelis vaikų. Tai visiškai natūrali reakcija į artėjančius pokyčius. Po beveik trijų mėnesių vasaros atostogų vėl tenka prisitaikyti prie ankstyvo kėlimosi, pamokų ritmo, taisyklių ir didesnio krūvio. Nerimą gali jausti ne tik pirmokai, kuriems mokykla – visiškai nauja patirtis, bet ir vyresni mokiniai, ypač keičiantys klasę, mokyklą ar mokytojus.shutterstock_2018605571

Specialistų teigimu, lengvas jaudulys dažniausiai praeina per pirmąsias dienas ar savaites, vaikui apsipratus su įprasta rutina. Tačiau jei nerimas itin stiprus, vaikas nuolat kalba apie baimes, verkia, skundžiasi įvairiais negalavimais ar kategoriškai atsisako eiti į mokyklą, tai gali būti ženklas, kad jam reikalingas didesnis tėvų dėmesys ir palaikymas.

Svarbiausia – nenumoti ranka į vaiko jausmus. Net jei suaugusiesiems baimės atrodo nepagrįstos, vaikui jos yra tikros. Ramus pokalbis, pasiruošimas naujiems mokslo metams ir tėvų palaikymas gali padėti nerimą sumažinti dar prieš suskambant pirmajam skambučiui.

 

Pasiruošti dar rugpjūtį

Specialistai sutaria, kad pasiruošimas naujiems mokslo metams prasideda ne rugsėjo 1-ąją, o dar rugpjūtį. Kuo sklandesnis bus perėjimas iš atostogų į mokyklos rutiną, tuo lengviau vaikui bus prisitaikyti prie pokyčių.

Pratintis prie mokyklos ritmo. Likus maždaug dviem savaitėms iki mokslo metų pradžios, kasdien po 15–30 min. ankstinti vaiko miego ir kėlimosi laiką. Taip organizmui bus lengviau prisitaikyti prie mokyklos ritmo.

Kalbėtis apie mokyklą pozityviai, bet realistiškai. Pasidomėti, ko vaikas laukia, kas jį džiugina, o kas kelia nerimą. Vietoje pažadų, kad „viskas bus puiku“, geriau pripažinti vaiko jausmus ir kartu ieškoti sprendimų.

Supažindinti su nauja aplinka. Esant galimybei kartu su būsimu pirmoku ar vyresniu vaiku, kuris keičia mokyklą, nueiti iki mokyklos, apžiūrėti pastatą, kiemą, aptarti kelią iki klasės. Pažįstama aplinka dažnai padeda sumažinti nerimą.

Leisti vaikui įsitraukti į pasiruošimą. Kartu rinktis kuprinę, sąsiuvinius ar penalą. Tai padeda vaikui jaustis įsitraukusiam į pasiruošimą ir sukuria daugiau teigiamų emocijų laukiant rugsėjo.

Skatinti susitikti su draugais. Jei vaikas jau pažįsta būsimus klasės draugus, susitikimai dar prieš mokslo metus gali sumažinti įtampą ir padėti rugsėjį pasitikti drąsiau.

Vengti papildomo spaudimo. Rugpjūčio pabaiga – ne metas priminti apie būsimus pažymius ar kelti aukštus lūkesčius. Daug svarbiau stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi ir parodyti, kad jis visada gali tikėtis jūsų palaikymo.

Svarbiausia, kad vaikas jaustųsi ne vienas. Žinojimas, kad tėvai išklausys, supras ir padės įveikti sunkumus, dažnai yra geriausia priemonė nerimui sumažinti.

 

Dažniausios klaidos

Tai, kaip tėvai kalba apie mokyklą, gali sustiprinti vaiko pasitikėjimą arba priešingai – dar labiau padidinti nerimą. Specialistai pataria vengti frazių, kurios menkina vaiko jausmus ar kelia papildomą spaudimą. Kokios tėvų klaidos pasitaiko dažniausiai?

Vaiko baimių sumenkinimas. Tokie pasakymai kaip „Nėra ko bijoti“, „Nesąmonės“ ar „Visi eina į mokyklą“ nepadeda. Geriau parodyti, kad suprantate vaiko išgyvenimus, ir paklausti, kas jam kelia didžiausią nerimą, leisti išsikalbėti. Kartais to visiškai pakanka – nereikia skubėti patarinėti ar kažko spręsti.

Gąsdinimas mokykla. Vis dar pasigirsta panašios frazės kaip: „Palauk, mokykloje greitai baigsis linksmybės“, „Mokytoja tave greitai išauklės“ ar „Ten pamatysi, kas tavęs laukia.“ Tokie žodžiai mokyklą sieja su bausme, o ne su naujomis galimybėmis.

Lyginimas su kitais. Pasakymai „Žiūrėk, tavo draugas visai nebijo“ ar „Sesė pirmoje klasėje neverkė“ gali dar labiau sumažinti vaiko pasitikėjimą savimi. Kiekvienas vaikas prie pokyčių prisitaiko skirtingu tempu, o tėvų užduotis – atliepti šiuos jausmus.

Per dideli lūkesčiai. Nuolatinis akcentavimas, kad reikia gauti tik geriausius pažymius ar būti geriausiam klasėje, gali didinti įtampą. Verčiau pabrėžti, kad svarbiausia – stengtis, mokytis ir nebijoti suklysti.

Nerimo perdavimas. Jei tėvai nuolat kalba apie rūpesčius dėl mokyklos, mokytojų ar pažymių, vaikas gali perimti šias baimes. Ramesnis ir pozityvus suaugusiųjų požiūris padeda vaikui jaustis saugiau.

Vaikų psichologai primena, kad vaikui svarbiausia žinoti, jog jis bus išklausytas ir palaikomas. Net jei pirmosios savaitės mokykloje nebus lengvos, tėvų ramybė ir pasitikėjimas padeda daug greičiau prisitaikyti prie naujos rutinos.

 

Kada reikia specialistų pagalbos?

Pirmosiomis dienomis ar savaitėmis po vasaros atostogų didesnis jautrumas, jaudulys ar nenoras eiti į mokyklą yra normalūs. Tačiau jei nerimas nemažėja arba net stiprėja, verta ieškoti profesionalios pagalbos. Į vaikų psichologą ar kitą specialistą reikėtų kreiptis, jei vaikas kelias savaites iš eilės nuolat atsisako eiti į mokyklą, rytais verkia, patiria stiprius nerimo priepuolius ar panikos atakas, dažnai skundžiasi pilvo ar galvos skausmais, nors medicininės priežasties nenustatoma. Nerimą turėtų kelti ir staigūs elgesio pokyčiai: vaikas tampa uždaras, praranda susidomėjimą mėgstama veikla, prasčiau miega, tampa irzlus ar agresyvus. Specialistų pagalba reikalinga ir tuomet, kai mokyklos baimė pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui – vaikas praleidžia pamokas, prastėja jo mokymosi rezultatai, jis vengia bendrauti su bendraamžiais ar nuolat jaučiasi prislėgtas.

Psichologai pabrėžia, kad ankstyva pagalba padeda greičiau išspręsti problemą ir neleidžia nerimui įsitvirtinti. Todėl pastebėjus, kad vaiko baimė nemažėja, nereikėtų laukti, kol situacija pablogės. Pirmasis žingsnis gali būti pokalbis su klasės auklėtoju ar mokyklos psichologu, o prireikus – konsultacija su vaikų psichologu ar vaikų ir paauglių psichiatru. Anksti suteikta pagalba dažniausiai leidžia vaikui lengviau prisitaikyti prie mokyklos ir susigrąžinti pasitikėjimą savimi.

 

Autorė Jūratė Survilė