Prakalbus apie saugyklą, pirmiausia įsivaizduojame jame laikomus pinigus ar kitus didelius turtus. Šiame straipsnyje aptariamos saugyklos slepia pinigais neišmatuojamus lobius, reikšmingus kiekvienam pasaulio gyventojui. Ką jos saugo?

 

Svalbardo pasaulinė sėklų saugyklaEntrance,To,The,Global,Seed,Vault,In,Longyearbyen,,Svalbard,,Norway

 

Didžiausia pasaulyje Norvegijoje esanti sėklų saugykla. Atidaryta 2008 m. ir dar vadinama „Pasaulio pabaigos saugykla“. Pagrindinė jos paskirtis – išsaugoti sėklų kolekcijas ateities kartoms ir taip užtikrinti aprūpinimą maistu bei biologinę įvairovę tuo atveju, jeigu Žemę ištiktų didžiulė stichinė nelaimė, karas ar kita didelio masto tragedija. Šiuo metu čia yra per 1,3 mln. sėklų mėginių dublikatų beveik iš visų pasaulio šalių (taip pat Lietuvos) ir kolekcija nuolat pildoma. Svalbardo pasaulinė sėklų saugykla nėra vienintelė, sauganti maisto kultūrų kolekcijas. Tokių Žemėje yra per 1,7 tūkst., tačiau daugelis gana lengvai pažeidžiamos, paveikiamos ne tik stichinių nelaimių, bet ir karo ir net elementaraus finansavimo trūkumo. O Svalbardo pasaulinė sėklų saugykla maksimaliai saugi, įrengta amžino įšalo kalnuose. Įgilinta daugiau nei 100 m į kalno vidų, po maždaug 50 m storio uolų sluoksniais. Tai jai suteikia natūralią apsaugą. Saugykla sukurta taip, kad atlaikytų tiek žmogaus sukeltas, tiek gamtines stichines nelaimes, įskaitant kylantį jūros lygį ir galimą branduolinį konfliktą.

 

Žmogaus genomas kristale

 

Sautamptono universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkai visą žmogaus genomą išsaugojo 5D atminties kristale. Tai revoliucinis duomenų saugojimo formatas, galintis išlikti milijardus metų. Ne veltui tokia saugykla dar vadinama amžinybės kristalu. Tikimasi, kad šis kristalas su žmogaus genomo informacija padės sugrąžinti žmoniją jos išnykimo atveju, jeigu tik ateities mokslas tai leis. Tokia technologija galėtų būti naudojama ir augalų bei gyvūnų rūšims išsaugoti, ypač toms, kurioms jau gresia išnykimas.

 

Sautamptono universiteto mokslininkų sukurti 5D atminties kristalai gali saugoti iki 360 terabaitų informacijos be jokių nuostolių milijardus metų net esant ekstremalioms aplinkos sąlygoms. Šiai laikmenai priklauso Gineso rekordas, suteiktas už patvariausią duomenų saugojimo medžiagą. Kristalas prilygsta lydytam kvarcui – vienai chemiškai ir termiškai patvariausių medžiagų Žemėje. Jis gali atlaikyti didelius šalčius ir karščius (iki +1000 °C), ugnį, tiesioginio smūgio jėgą iki 10 tonų vienam kvadratiniam centimetrui ir net kosminę spinduliuotę.

 

Tam, kad į tokį 5D atminties kristalą būtų įrašytas žmogaus genomas, buvo pasitelkti itin greiti lazeriai. Ant laikmenos yra vizualinis raktas, suteikiantis ieškančiam informacijos apie tai, kokie duomenys saugomi viduje ir kaip juos būtų galima panaudoti. Dabar šis kristalas saugomas Žmonijos atminties archyve – specialioje laiko kapsulėje druskos urve Halštate, Austrijoje.

 

Žmonijos atminties archyvas

 

Užsiminėme apie Žmonijos atminties archyvą Austrijoje – jis taip pat yra viena svarbiausių ir įdomiausių saugyklų Žemėje. Žmonijos atminties projektas (MoM) yra unikalus ir itin ambicingas sumanymas, skirtas sukurti ilgalaikę laiko kapsulę, kurioje būtų įrašas apie šiuolaikinę žmonių civilizaciją. Skirtingai nuo kitų saugyklų, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas biologiniam išsaugojimui ar genetinei medžiagai, MoM projektas siekia apsaugoti žmonijos žinias rašytinių žodžių, vaizdų ir skaitmeninių duomenų pavidalu. Skaitmeninis amžius kelia pavojų, kad turimi įrašai greitai taps neįskaitomi arba visiškai išnyks. Todėl MoM sukūrė keramines duomenų laikmenas, kurios išsaugo analoginį tekstą ir vaizdus neribotam laiko intervalui. Keramika, ypač laikoma sausoje, stabilioje aplinkoje, pavyzdžiui, druskų kasyklose, yra neįtikėtinai atspari irimui. Dėl to ji – ideali terpė ilgalaikei informacijai saugoti. 2012 m. seniausioje ir vis dar veikiančioje druskų kasykloje Halštate įkurtas Žmonijos atminties archyvas turėtų išlikti mažiausiai milijoną metų. Toks vietos pasirinkimas suteikia natūralią apsaugą nuo išorinių aplinkos veiksnių, tokių kaip vanduo, temperatūros svyravimai ir stichinės nelaimės.

 

Tai pasaulinis projektas, apimantis duomenis iš skirtingų planetos kampelių. MoM pasakos mūsų palikuonims apie mus ir mūsų epochą. Prie projekto gali prisidėti kiekvienas Žemės gyventojas, nes jis skirtas ne tik moksliniams ar akademiniams duomenims saugoti, bet ir plataus turinio įvairovei, atspindinčiai kasdienį gyvenimą, meną, papročius. Turinys svyruoja nuo mokslinių atradimų, literatūros ir technologinių pasiekimų iki kasdienių istorijų ir asmeninės patirties, kurią pateikia asmenys iš viso pasaulio. Žmonės gali prisidėti siųsdami tekstus, piešinius, nuotraukas ir kitus savo gyvenimo ar kultūros vaizdus, kurie vėliau išgraviruojami arba atspausdinami ant keraminių lentelių. Šios asmeninės istorijos suteikia archyvui gilumo, užtikrindamos, kad ateities kartos gautų platų žmogaus civilizacijos vaizdą. Projektu siekiama parodyti būsimoms civilizacijoms ar rūšims, koks buvo gyvenimas XXI a. Beje, vienas pagrindinių projekto principų yra tai, kad saugoma informacija turėtų būti prieinama net civilizacijoms, kurios galbūt prarado arba nesukūrė mūsų šiandien naudojamų technologijų. Naudodami paprastas, patvarias laikmenas (keramines lenteles), būsimi žmonės ar kitos protingos būtybės galės interpretuoti turinį be specialių skaitmeninių technologijų.

 

Krioninė saugykla „Alcor Life Extension Foundation“

 

Krionika – žmogaus arba gyvūnų ar jų kūno dalių užšaldymas skystajame azote, siekiant sustabdyti fizinį irimą. Tai daroma tikintis, kad ateities medicinos technologijos vieną dieną leis atgaivinti asmenis ir išgydyti būkles, sukėlusias jų mirtį. Pasaulyje yra ne viena krionikos organizacija, bet viena ryškiausių – Arizonoje (JAV) esanti „Alcor Life Extension Foundation“. Įkurta dar 1972 m. ir nuo tada tapo pasauline krionikos srities lydere, turinčia didžiausią krioniškai konservuotų pacientų skaičių pasaulyje. Saugyklos vieta pasirinkta dėl sauso Arizonos klimato, dėl kurio sumažėja stichinių nelaimių, tokių kaip potvyniai ar drėgmės žala saugomiems kūnams, rizika. Organizacijos misija – išsaugoti gyvybę naudojant krioniką. Fondo atstovai mano, kad ateityje pažangios medicinos technologijos (pvz., molekulinės nanotechnologijos ar audinių regeneracija) leis ištaisyti ląstelių pažeidimus ir potencialiai atgaivinti pacientus, kuriems atliktas kriokonservavimas.

 

Kūno užšaldymo procesas prasideda po to, kai asmuo teisėtai paskelbiamas mirusiu. „Alcor“ savo saugomus asmenis vadina „pacientais“, o ne mirusiais asmenimis, nes manoma, kad jie laukia būsimo atgimimo. Iškart po paskelbtos teisėtos mirties krionikos komanda stabilizuoja kūną atkurdama kraujotaką mechaniniais prietaisais, tokiais kaip širdies ir plaučių aparatai, kurie pumpuoja deguonį ir kraują į smegenis. Taip siekiama išvengti išeminės žalos. Tada kūną greitai atšaldo ledo paketais, kad sulėtintų ląstelių metabolizmą ir irimą. Kai kūno temperatūra nukrinta ir pacientas atvyksta į „Alcor“ įstaigą, vyksta procesas, vadinamas stiklinimu. Per šį etapą kraujas pakeičiamas krioprotektoriniu tirpalu – į antifrizą panašiu junginiu, neleidžiančiu susidaryti ledo kristalams ląstelėse užšalimo metu. Tai viena svarbiausių kriokonservavimo proceso dalių. Be krioprotegento susidarytų ledo kristalų, kurie sunaikintų kūno ląsteles, ypač smegenyse, todėl ateityje atgimimas būtų neįmanomas. Po stiklinimo pacientas palaipsniui atšaldomas iki skysto azoto temperatūros, t. y. –196 °C. Esant tokiai temperatūrai visi medžiagų apykaitos procesai iš esmės sustoja, tad kūnas išsaugomas toks, koks yra tuo momentu. Paruoštas kūnas laikomas specialioje talpykloje, pripildytoje skysto azoto. Tokioje būsenoje pacientas gali būti laikomas neribotą laiką. Beje, „Alcor“ siūlo dviejų tipų kriokonservavimą: viso kūno arba neurokriokonservaciją. Pirmuoju atveju išsaugomas visas kūnas, o antruoju – tik smegenys (arba galva). Pastaroji parinktis grįsta tuo, kad smegenyse saugoma asmens tapatybė ir prisiminimai, o ateities technologijos teoriškai galėtų sukurti naują kūną.

 

Nepaisant skepticizmo, „Alcor“ ir toliau veržiasi į priekį tobulindama technologijas ir investuodama į mokslinius tyrimus. Dabar organizacija turi per 180 kriokonservavimo pacientų ir daugiau nei tūkstantį narių, užsiregistravusių būsimam kriokonservavimui. Tiesa, tai brangi paslauga: neurokriokonservacija atsieina apie 80 tūkst. JAV dolerių (beveik 73 tūkst. Eur), o viso kūno – apie 200 tūkst. JAV dolerių (per 182 tūkst. Eur). Dauguma pacientų už procedūrą moka pagal specialiai šiam tikslui sukurtus gyvybės draudimo polisus.

 

Autorius Jūratė Survilė