Krūtinė – moteriškumo simbolis, reikšmingas moteriškosios ir motiniškosios energijos tėkmei, moters harmonijai. Krūtų būna įvairiausių dydžių ir formų, tačiau jų grožis ir sveikata priklauso nuo atidaus rūpesčio bei tinkamos priežiūros. Kaip puoselėti krūtinę?

 

Išsirinkti tinkamą liemenėlęshutterstock_2041092257

 

Šio drabužio paskirtis – prilaikyti krūtis, kad kūno audinių neveiktų gravitacija, todėl jį reikia kruopščiai rinktis. Į liemenėlės kaušelį turi tilpti visa krūtis, apačioje esantis lankelis nesuspausti ir nesugnybti krūties, tik suteikti atramą iš apačios. Jei krūtinė didesnė, tinkamesnė liemenėlė su standesnio audinio kaušeliais, nes plonas nesuteiks reikiamo laikymo. Didesnei krūtinei prilaikyti reikalingos platesnės petnešėlės, kad nuo krūtų svorio neįsirėžtų į pečius. Turint didelę krūtinę, patogi liemenėlė turėtų būti nešiojama kasdien, nes prastai prilaikomos krūtinės oda nuo svorio lengvai ištįsta ir bėgant laikui susidaro jos perteklius.

 

Jei krūtinė nedidelė, liemenėlės galima ir nesegėti kiekvieną dieną arba segėti plono audinio, tik su palaikomais lankeliais ar tvirtesnio audinio juosta po krūtimi. Tačiau aktyviai judant, visoms moterims patartina dėvėti liemenėlę. Fizinei veiklai tinkamiausios elastingos sportinės, kurios nevaržo judesių, bet tinkamai prilaiko krūtis.

 

Miegoti be liemenėlės

 

Miegant liemenėlės nereikia ne tik dėl patogumo, bet ir krūtų sveikatos. Varžanti liemenėlė naktį paveikia krūtų fiziologiją, gali sutrikdyti kraujo ir limfos tekėjimą bei pakelti temperatūrą. Jei liemenėlę dėvite ir dieną, ir naktį, šiek tiek aukštesnė temperatūra laikosi nuolat, tai gali padidinti riziką susirgti krūtų vėžiu.

 

Jei krūtys didelės ir dėl to nepatogu miegoti, rekomenduojama vilkėti naktinius marškinėlius su elastinga viršutine dalimi, prilaikančia krūtis, bet jų nespaudžiančia. Geriau, kad audinys tampriai priglustų ir miegant nesukristų raukšlėmis, nepaliktų įspaudų krūtinės odoje. Jei krūtinė maža ir nakčiai jokio laikymo nereikia, rinkitės šilkinius miego drabužius, kurie išlaiko normalią kūno temperatūrą, yra švelnūs ir saugūs jautriai krūtų odai.

 

Praustis šaltu vandeniu

 

Šaltas vanduo gerina kraujotaką, padeda išsaugoti odos elastingumą ir stangrumą. Kiekvieną rytą prausiantis veidą šaltu vandeniu nepamirškite ir kaklo bei krūtinės. Gerokai atvėsinkite, kad oda pašiurptų ir paraustų. Šluostyti kiek intensyviau, kad dar labiau suaktyvėtų kraujotaka (tik neužgaukite spenelių). Turint daugiau laiko, rekomenduojama skirti dėmesio krūtinės masažui rankomis, masažo pirštine ar švelniu natūralių šerelių šepečiu. Sukamaisiais judesiais paspartinsite kraujo ir limfos tekėjimą, nušveisite negyvas odos ląsteles – oda bus geriau pamaitinta ir atsinaujinusi. Po dušo krūtinę visuomet patepkite drėkinamuoju kūno losjonu su kolagenu, elastinu, vitaminu A ir kitomis veikliosiomis medžiagomis, kurios stiprina audinius ir atitolina odos senėjimą. Grožio specialistai juokauja, kad vyresnių nei 30-mečių veidas tęsiasi iki spenelių. Tai reiškia, kad kasdien drėkinti ir maitinti reikia sritį nuo pat kaktos iki spenelių.

 

Mankštinti krūtinę

 

Kaip ir visam kūnui, krūtinės grožiui įtakos turi raumenys bei raiščiai – jie laiko krūtinę reikiamoje vietoje, neleidžia nukarti ir suglebti. Krūtinės raumenims treniruoti apstu pratimų. Vieni efektyviausių – atsispaudimai bei lentos pratimai. Taip pat naudinga mankšta su svarmenimis ar kamuoliu. Paimti į rankas kamuolį, plaštakas ir alkūnes laikyti krūtinės aukštyje, stipriai suspausti kamuolį, palaikyti kelias sekundes ir atleisti. Pratimą kartoti kasdien 10–15 sykių.

 

Atsigulti ant nugaros, į abi rankas paimti nedidelius svarmenis ir suvesti plaštakas ties krūtine bei vėl nuleisti rankas į šonus. Kartoti iki 20 sykių.

 

Yra ir specialių treniruoklių krūtinei stiprinti, taip pat pratimų su gumomis. Na, o vienas maloniausių būdų pasirūpinti krūtinės raumenimis – plaukiojimas baseine.

 

Nesilaikyti drastiškų dietų

 

Laikydamosi dietos daugelis moterų svajoja apie dailesnį veidą, lieknesnius klubus, pilvą, šlaunis, sėdmenis, tačiau reta nori, kad krūtinė sumažėtų. Visgi tai neišvengiama, nes tirpstant riebaliniam sluoksniui, jo nelieka ir krūtyse. Jei svoris metamas drastiškai, krūtinės riebalai suardomi per greitai, todėl gali atsirasti odos perteklius ir nukarti krūtys. Jei lieknėti reikia (dėl sveikatos, savivertės ir kt.), tai daryti palaipsniui, nepamirštant mitybos derinti su mankštos pratimais ir odos elastingumą bei stangrumą skatinančiomis priemonėmis ir procedūromis.

 

Mityba krūtinės grožiui itin svarbi. Vartojant kai kuriuos produktus galima pagerinti jos išvaizdą. Naudingi vitaminų A, E ir C gausūs produktai: morkos, citrusiniai vaisiai, persikai, bananai, žaliosios daržovės; augaliniai riebalai: alyvuogių aliejus, avokadai, riešutai. Svarbu maitintis subalansuotai ir tinkamai.

 

Vengti saulės

 

Krūtinės oda itin plona ir jautri, todėl intensyvūs saulės spinduliai gali greitai pridaryti matomos žalos: atsiranda smulkių raukšlelių, pigmentinių dėmių, padaugėja apgamų, oda išsausėja ir suglemba. Leidžiant laiką saulėkaitoje, visada reikia naudoti kremus nuo saulės su SPF 30+. Deginantis be viršutinės maudymosi kostiumėlio dalies, spenelius būtina pridengti, pavyzdžiui, plokščiais pajūrio akmenėliais ar specialiu pleistriuku. Po saulės vonių visuomet pasitepti drėkinamuoju ir maitinamuoju kremu. Kartą per savaitę naudinga krūtinės odą pamaitinti dosniau – naudoti kūnui skirtą kaukę (purvo, dumblių ar mineralinę). Kas 3–4 dienas nušveisti krūtinės odą šveitikliu, kad pasišalintų negyvos odos ląstelės ir nešvarumai, paspartėtų odos regeneraciniai procesai.

 

Stebėti laikyseną

 

Stenkitės nugarą laikyti kuo tiesesnę, nes tada įsitempia krūtinės raumenys, krūtys vizualiai pakyla ir moteris atrodo grakštesnė, moteriškesnė. Kuo labiau kūprinsitės, tuo žemiau bus krūtinė, todėl atrodysite nepatraukliai. Nepamirškite, kad natūrali krūtinė neturi būti pasmakrėje. Normalus jos aukštis stovint be liemenėlės ištiesta nugara – per vidurį tarp pažasties ir alkūnės. Jei krūtys nusvirusios žemiau ir jų išvaizda netenkina, galima pasikonsultuoti su grožio specialistais, galbūt reikėtų ją pakelti specialiomis mankštomis arba chirurgiškai. Beje, paskutiniu metu nemažai moterų ryžtasi krūtų mažinimo operacijai. Pernelyg didelės krūtys gali ne tik erzinti vizualiai, bet ir kelti sveikatos problemų dėl per didelės apkrovos stuburui. Jei turite šią problemą, pravartu kreiptis į specialistus.

 

Įdomu

  •  Dažniausiai didesnė kairioji krūtis.
  •  Simetriškiausios krūtys būna 14–16 menstruacijų ciklo dieną.
  •  Vidutiniškai krūtyse yra 4–5 % kūno riebalų.
  •  2,6 % moterų ir 1,3 % vyrų turi trečią spenelį.
  •  10–20 % moterų turi įtrauktus spenelius.
  •  Nėštumo metu speneliai patamsėja.
  •  Kas aštuntai moteriai vienu ar kitu gyvenimo periodu diagnozuojamas krūties vėžys.
  •  Moterims, kurioms per menopauzę pavyksta išlaikyti tinkamą kūno svorį, rizika susirgti krūties vėžiu sumažėja net iki 50 %.

 

Specialistės komentaras

 

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja mamologė Julija Vitko

 

Krūtų sveikatą būtina tikrinti

 

Kiekviena moteris, net ir neturinti jokių nusiskundimų, turėtų kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti krūtis. Krūtų vėžio diagnostikai šiandien pasitelkiami du pagrindiniai tyrimų metodai – echoskopijos ir rentgeno mamografijos. Tiesa, tyrimo parinkimui konkrečiu atveju didelę reikšmę turi moters amžius. Jauname amžiuje, iki 40 m., krūtis sudaro tankus liaukinis audinys, prastai praleidžiantis rentgeno spindulius, bet jautrus jonizuojančiajai spinduliuotei, todėl mamografijos tyrimo informatyvumas ribotas. Įprastai rekomenduojamas tyrimas echoskopu, kuris, be to, neturi žalingos radioaktyviosios spinduliuotės, todėl gali būti atliekamas ir nėščioms, ir žindyvėms.

 

Fizinio krūvio svarba

 

Pagal mokslinių tyrimų duomenis, randama sąsajų tarp rizikos sirgti krūties vėžiu ir nutukimo lygio, fizinio aktyvumo. Pasaulio vėžio tyrimų fondo duomenimis, net 38 % atvejų šios ligos galima išvengti sumažinus alkoholio vartojimą, pagerinus fizinį aktyvumą ir išlaikant tinkamą kūno masės indeksą.

 

Fizinis aktyvumas mažina insulino, prostaglandinų ir kitų hormonų bei augimo faktorių lygį kraujyje, stiprina organizmo imuninę sistemą, turi įtakos tulžies pūslės rūgščių metabolizmui. Tam tikrais gyvenimo etapais, pavyzdžiui, paauglystėje, fizinis aktyvumas didina atsparumą ligoms, o premenopauzės laikotarpiu veikia kaip apsauginis mechanizmas, kai retėja ovuliaciniai ciklai ir sumažėja estrogenų ir progesteronų lygis. Moterims, kurioms per menopauzę pavyksta išlaikyti tinkamą kūno svorį, rizika susirgti krūties vėžiu sumažėja net iki 50 %.

 

PSO rekomenduojama optimali fizinio aktyvumo trukmė moterims – 150 min. vidutinio intensyvumo arba 75 min. intensyvios aerobinės veiklos per savaitę.

 

Autorius Laima Samulė