Graži šypsena nėra vien genetikos dovana – ją kuriame patys kasdieniais mažais įpročiais. Burnos higiena dažnai atrodo savaime suprantama, tačiau būtent ji tyliai lemia pasitikėjimą, komfortą ir bendrą sveikatą. Kviečiame prisiminti paprastus, bet veiksmingus būdus, kurie padeda išlaikyti švarią, gaivią ir sveiką šypseną be didelių pastangų.

 

Kaip savo dantimis rūpinasi lietuviai?Tools,For,Dental,Care,On,Blue,Background,,Close,Up

 

Lietuvių burnos higienos įpročiai atskleidžia intriguojančius paradoksus: nors net 9 iš 10 gyventojų teigia, kad jų dantų būklė svarbi bendrai sveikatai, realybė dažnai atsilieka nuo šio suvokimo. Štai vienoje apklausoje 39 % lietuvių atsakė dantis valantys tik vieną kartą per dieną, nors ekspertai rekomenduoja tai daryti du kartus. Taip pat naujausi duomenys rodo, kad vidutiniškai dantų valymui lietuviai skiria tik 46 sek., kai rekomenduojamos bent 2 min. Deja, tarp vaikų ir paauglių situacija dar prastesnė: pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, Lietuva yra tarp prasčiausiai besirūpinančių burnos higiena Europos šalių, vertinant 11–15 m. vaikus.

 

Tik apie 60 % tokio amžiaus mergaičių ir vos trečdalis berniukų teigia valantys dantis bent dukart per dieną. Be to, vyresnio amžiaus gyventojų elgsena neretai dar mažiau sąmoninga: vos 58 % pagyvenusių žmonių valo dantis du kartus per parą, o dažnas net nesinaudoja papildomomis higienos priemonėmis.

 

Svarbiausi kasdieniai įpročiai

 

Kasdienė burnos higiena – tai paprasti veiksmai, kurie ilgainiui lemia didžiulį skirtumą. Štai trys dalykai, į kuriuos verta žiūrėti rimčiau.

 

Taisyklingas dantų valymas. Dantis reikėtų valyti mažiausiai du kartus per dieną, po 2 min. Nepakanka tik perbraukti šepetėliu – valyti lėtai, švelniais, šluojamaisiais judesiais nuo dantenų žemyn (arba aukštyn apatiniame žandikaulyje). Per stiprus spaudimas gali ilgainiui pažeisti emalį, tad svarbiausia kruopštumas, o ne jėga. Pasta tinka bet kuri, turinti fluoro, nes jis stiprina emalį ir saugo nuo ėduonies.

 

Šepetėlio pasirinkimas. Daugumai žmonių tinkamiausias minkštas arba vidutinio minkštumo šepetėlis. Kieti šereliai gali dirginti dantenas ir pažeisti emalį. Elektrinis šepetėlis dažnai valo efektyviau, nes palaiko vienodą judesių greitį, tačiau ir su paprastu galima pasiekti puikų rezultatą – svarbiausia technika ir reguliarumas. Beje, šepetėlį reikėtų keisti kas 3 mėnesius arba kai šereliai ima irti.

 

Liežuvio valymas – pamirštas, bet svarbus žingsnis. Dauguma bakterijų kaupiasi būtent ant liežuvio paviršiaus, o tai gali lemti blogą burnos kvapą ir greitesnį apnašų susidarymą. Valyti galima specialiu liežuvio grandikliu arba tiesiog šepetėlio gale esančiu paviršiumi, jei toks yra. Tai trunka kelias sekundes, tačiau iškart suteikia gaivesnį pojūtį, gerina bendrą burnos švarą.

 

Būtinos papildomos priemonės

 

Nors dantų šepetėlis atlieka pagrindinį darbą, vien jo tikrai nepakanka – tarpdančiuose lieka net iki trečdalio apnašų. Čia ir praverčia papildomos priemonės, kurios padeda pasiekti vietas, kur šepetėlis paprasčiausiai nepasiekia.

 

Dantų siūlas ir tarpdančių šepetėliai pašalina apnašas bei maisto likučius iš siaurų tarpų tarp dantų, taip sumažindami ėduonies, dantenų uždegimo, blogo burnos kvapo riziką. Skalavimo skystis nėra būtinas kiekvienam, tačiau gali papildyti kasdienę rutiną – padeda sumažinti bakterijų kiekį, gaivina kvapą ir, atsižvelgiant į sudėtį, stiprina emalį ar ramina jautrias dantenas.

 

Tam, kad tarpdančių siūlas ar šepetėlis būtų efektyvūs, juos būtina rinktis pagal savo tarpdančių dydį. Labai siauriems tarpams tinka plonas dantų siūlas, o platesniems – mažyčiai tarpdančių šepetėliai, kurių tinkamiausią skersmenį geriausia pasirinkti pasikonsultavus su specialistu. Burnos skalavimo skystį verta rinktis be alkoholio, ypač jei burna linkusi sausėti, o jautrioms dantenoms – su raminamosiomis medžiagomis.

 

Svarbu prisiminti, kad tarpdančius reikėtų valyti kasdien, geriausia vakare. Tai daryti švelniai, siūlu apglėbiant dantį C forma ir judinant aukštyn žemyn. Tarpdančių šepetėlius į tarpdančius kišti atsargiai, nenaudojant per daug jėgos, spaudimo.

 

Šie papildomi žingsniai užtrunka vos minutę, tačiau stipriai prisideda prie švaresnių, sveikesnių ir tvirtesnių dantų.

 

Kada būtina kreiptis į specialistą?

 

Nors kasdienė burnos higienos priežiūra yra pagrindas, netgi kruopščiausiai valant dantis kartais prireikia profesionalo žvilgsnio. Odontologai ir burnos higienistai padeda pastebėti tai, kas plika akimi nematoma, ir užkirsti kelią didesnėms problemoms.

 

Dantų gydytoją rekomenduojama aplankyti bent kartą per metus, o jei turite polinkį į kariesą, dantų jautrumą ar dantenų problemas – kas 6 mėnesius. Tokios profilaktinės apžiūros padeda laiku pastebėti ankstyvus pakitimus, kol jie dar paprasti, neskausmingi ir lengvai išgydomi.

 

Ne mažiau reikšminga profesionali burnos higiena. Tai gilus apnašų ir akmenų valymas, kurio namuose atlikti neįmanoma. Procedūros metu higienistas specialiais instrumentais nuvalo susikaupusius akmenis, nupoliruoja dantų paviršius ir pašalina pigmentines dėmes. Po procedūros dantys tampa lygesni, švaresni. Profesionali burnos higiena rekomenduojama kas 6–12 mėnesių, tai priklauso nuo individualių poreikių. Ji ypač svarbi, jei kraujuoja dantenos, pastebite apnašų ar rūkote. Reguliari profesionali burnos priežiūra leidžia išlaikyti ne tik gražią šypseną, bet ir dantų sveikatą, bendrą gerą savijautą.

 

Įdomu

 

  • Dantų šepetėlis pasiekia tik apie 60 % dantų paviršiaus, todėl tarpdančių valymas toks svarbus.
  • Kramtomoji guma be cukraus didina seilių gamybą ir natūraliai valo burną – tai tarsi mini dušas dantims.
  • Apnašos pradeda formuotis jau po 20 min. nuo valgymo.
  • Dantų emalis kietesnis už kaulą, bet vis tiek jautrus rūgštims ir netinkamai valymo technikai.
  • Blogas burnos kvapas dažniausiai kyla dėl bakterijų ant liežuvio.
  • 7 iš 10 žmonių valo dantis per greitai, vos 30–40 sek.
  • Burnoje gyvena daugiau nei 700 rūšių bakterijų, dauguma jų visiškai nekenksmingos.
 

Autorė Jūratė Survilė