Gardus garstyčių aštrumėlis

Garstyčios yra daugiau nei maisto pagardas, gaminamas iš maltų garstyčių sėklų, vandens ir acto. Aitriu ir aštriu skoniu pasižyminčios garstyčios nuo seno vertinamos ir dėl sveikatai naudingų savybių. Net Hipokratas jas vartojo kaip vaistus nuo peršalimo ir įvairių virusų. Tad laikas šias vertingas sėklytes pažinti labiau!

Maistinių medžiagų šaltinis

Egzistuoja ne viena garstyčių rūšis ir visos jos gausios maistinių medžiagų. Garstyčių lapuose yra daug kalcio, vario, vitaminų A, C, K, o sėklose ypač gausu ląstelienos, seleno, magnio ir mangano. Garstyčių lapai gali būti valgomi žali arba virti – tai puikus priedas prie salotų, sriubų ir troškinių. Jie ruošiami kaip špinatai ir suteikia maistui aitroką skonį, panašų į ridikėlių. Garstyčių sėklas galima išmirkyti šiltame piene, sutrinti ir supilti į salotų užpilus. Maltomis sėklomis gardu apibarstyti karštus patiekalus. Taip pat galima gaminti padažą. Jo dažniausiai ir galima įsigyti prekybos vietose. Garstyčių padažas – vienas dažniausiai naudojamų prieskonių. Jis nekaloringas, bet turi daug geležies, kalcio, seleno ir fosforo.

Antioksidantų bomba

Garstyčių sėklose apstu antioksidantų ir kitų vertingų augalinių medžiagų. Jos padeda apsaugoti organizmą nuo pažeidimų ir ligų. Garstyčios yra puikus gliukozinatų šaltinis. Gliukozinatai – tai sieros junginiai, randami kryžmažiedėse daržovėse (brokoliniuose, briuseliniuose, baltagūžiuose kopūstuose). Gliukozinatai suaktyvinami kramtant ar pjaustant garstyčių lapus ar sėklas. Manoma, kad jie padeda apsaugoti organizmą nuo ligų. Garstyčių sėklose yra daug sinigrino. Šis glikozidas atsakingas už aštrų garstyčių skonį. Jis sergsti nuo uždegimų, turi antibakterinių, priešgrybelinių, priešvėžinių ir žaizdas gydančių savybių.

Garstyčiose taip pat gausu karotenoidų, izorhamnetino ir kempferolio. Tyrimai sieja šiuos antioksidantus su apsauga nuo tokių ligų kaip II tipo cukrinis diabetas, širdies ligos, net kai kurios vėžio rūšys. 

Nauda sveikatai

Garstyčių sėklos šimtmečius naudotos kaip tradicinė priemonė nuo įvairių negalavimų. Neseniai atsirado mokslinių įrodymų, patvirtinančių kai kuriuos teiginius apie naudingąsias garstyčių savybes.

• Vėžio profilaktika. Tyrimai mėgintuvėlyje ir su gyvūnais rodo, kad gliukozinatai, esantys garstyčiose, gali naikinti vėžines ląsteles ir neleisti joms daugintis. Tačiau tai patvirtinančių tyrimų su žmonėmis dar nėra. 

• Cukraus kiekio kontrolė. Vienas nedidelės apimties žmonių tyrimas atskleidė, jog vaistų, mažinančių cukraus kiekį kraujyje, vartojimas kartu su garstyčių lapų nuoviru padeda labiau sumažinti cukraus kiekį kraujyje tiems asmenims, kurie serga II tipo cukriniu diabetu. 

• Odos sveikata. Garstyčių sėklos gali būti naudingos sergant žvyneline. Moksliniai tyrimai su gyvūnais rodo, kad mityba, papildyta garstyčių sėklomis, slopina uždegimą ir skatina pažeistos odos gijimą. Kiti tyrimai rodo, kad garstyčių sėklų vartojimas gali palengvinti kontaktinio dermatito simptomus ir pagreitinti odos žaizdų gijimą. Kontaktinis dermatitas – tai niežtintis bėrimas, atsiradęs po kontakto su alergenu.

• Kova su infekcijomis. Antioksidantai, esantys garstyčių sėklose, sergsti organizmą nuo neigiamo grybelių ir bakterijų, įskaitant žarninių ir šieno lazdelių (E. coli, B. subtilis) bei auksinio stafilokoko (S. aureus), poveikio. 

Specialistės komentaras

„Antėja laboratorija“ šeimos gydytoja Neringa Sakalauskė

 www.anteja.lt

„Antėja laboratorija“ archyvo nuotrauka

Garstyčios – aštrus prieskonis, puikiai derantis su mėsos ir daržovių patiekalais. Jos mėgstamos ne tik dėl puikių skonio savybių, bet ir dėl naudingo poveikio sveikatai.

Garstyčiose gausu A, B6, D, E, K, P vitaminų. Šios medžiagos stiprina imunitetą, širdį ir saugo nuo aterosklerozės. 

Žiupsnelis garstyčių grūdelių kasdien gerina virškinimą, tulžies pūslės veiklą, valo odą. Garstyčių grūdelių ar miltelių vartoti rekomenduojama visiems, kuriems tyrimais nustatytas padidėjęs cukraus kiekis kraujyje arba jau sergant cukriniu diabetu. Be to, periodiškas garstyčių vartojimas mažina kraujo spaudimą, gerina kraujotakos sistemos veiklą. 

Garstyčių itin naudinga į meniu įtraukti dirbantiems protinį darbą. Jose esantis magnis, geležis, natris, kalis ir kalcis ne tik stimuliuoja protinę veiklą, bet ir gerina virškinimo sistemos darbą, medžiagų apykaitą, stabdo senėjimo procesus.

Atminkite – garstyčios nerekomenduotinos padidėjus skrandžio rūgštingumui, taip pat sergant skrandžio opalige. Vartojami dideli garstyčių kiekiai gali nudeginti gleivinę ar sukelti alergines reakcijas. Nevartokite garstyčių prieš miegą ir per daug jomis nepiktnaudžiaukite, nes 100 g produkto yra net 417 kcal.

Vištiena su garstyčiomis

•  4 vištų šlaunelės
• 4 vištų sparneliai
• Citrina
• 4 šaukštai medaus
• 100 ml obuolių sulčių
• 2 šaukštai grūdėtųjų garstyčių
• 3 šaukštai alyvuogių aliejaus
• Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį
• Šakelė rozmarinų

Sumaišyti obuolių sultis, medų, aliejų, garstyčias, druską ir pipirus. Gautu marinatu ištrinti vištieną ir palikti 30 min. Citriną supjaustyti griežinėliais ir tolygiai išdėlioti ant mėsos. Kepti apie 50 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 180 °C, kol gražiai apskrus. Apibarstyti smulkintais rozmarinais ir 5 min. palaikyti išjungtoje orkaitėje.

4 porcijos

100 g 142 kcal

Ruošti 2 val.

Troškinta kiauliena garstyčių padaže

• 700 g kiaulienos
• Didelis svogūnas
• Skiltelė česnako
• 200 ml grietinės
• 2 šaukštai grūdėtųjų garstyčių
• Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį
• 3 gvazdikėliai
• Aliejaus kepti 

Mėsą supjaustyti, svogūną nulupti ir susmulkinti. Kiaulieną kepti, kol taps šviesi, suberti svogūno masę ir maišant kaitinti apie 15 min. ant vidutinės kaitros. Grietinę sumaišyti su garstyčiomis ir išspaustu česnaku. Gautą padažą supilti ant mėsos, pridėti gvazdikėlių ir sumažinti kaitrą. Paskaninti prieskoniais, išmaišyti ir troškinti apie 30 min.

4 porcijos

100 g 218 kcal

Ruošti 1 val. 

Klasikinis totoriškas padažas

• 4 kiaušiniai
• 120 ml aliejaus
• Pusė šaukštelio garstyčių
• Citrinos sultys
• 2 vidutiniai marinuoti agurkai
• 6 žaliosios alyvuogės
• Skiltelė česnako
• 4 šakelės petražolių
• Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį

Kietai išvirti du kiaušinius, atvėsinti ir nulupti. Trynius išimti ir sutrinti. Supilti likusius žalius trynius, citrinos sultis, sudėti garstyčias, pagardinti prieskoniais ir viską sumaišyti.

Kiaušinių masę plakti ir nenustojant plona srovele supilti aliejų. Plakti padažą, kol sutirštės ir įgaus gelsvą atspalvį.

Itin susmulkintus agurkus, alyvuoges, česnaką ir petražoles suberti į padažą, gerai išmaišyti. Paruoštą padažą reikia laikyti šaldytuve bent 20 min. 

1 porcija

100 g 211 kcal

Ruošti 40 min.

Įdomu

• Pasakojama, kad senovėje Vokietijoje nuotakos į suknelę įsiūdavo kelias garstyčių sėklas tikėdamos, kad ištekėjusios taps tikromis namų šeimininkėmis. 
• Garstyčioms pikantišką aštrumą suteikia glikozidai mirozinas ir sinigrinas. Jų išsiskiria grūdant sėklas.
• XIV a. pradžioje popiežius Jonas XXII turėjo asmeninį garstyčių tiekėją.
• Gaminant Dižono garstyčias pilama baltojo vyno. Nors Dižono garstyčios pradėtos gaminti Dižono mieste, Prancūzijoje, taip vadinamos ir pagamintos kitame regione ar šalyje. Svarbiausia – laikytis receptūros.
• JAV populiariausios yra geltonos spalvos garstyčios, kartais vadinamos amerikietiškomis. Gaminant šį švelnaus skonio garstyčių pagardą naudojama ciberžolė, kuri ir nudažo padažą geltonai.
• JAV Viskonsino valstijoje, Midltono mieste, yra garstyčių muziejus. Jame sukaupta 5000 garstyčių stiklainių iš 60 pasaulio šalių kolekcija. O kasmet rugpjūčio pirmąjį šeštadienį minima Nacionalinė garstyčių diena.
• Kai kuriems žmonėms garstyčios gali sukelti alergiją. Nuo 2005 m. ES parduodamų produktų etiketėje tai privalo būti pažymėta.