Mistika dvelkiantis prieskonis

Muskatas laikomas vienu tragiškiausių prieskonių istorijoje. Kruvini karai vyko dėl šio prieskonio kontrolės ir jo gamybos. Jis ilgą laiką laikytas retu ir vertingu daugelio patiekalų ingredientu. Ar vis dar toks yra?

Prieskonis, dėl kurio pralietas kraujas

Muskatmedžiai paplitę Indonezijos Bandos salose. 1512 m. juos atrado portugalai, o visame pasaulyje išpopuliarino olandai. Muskato riešuto pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio nux muscatus, reiškiančio „muskuso riešutas“. Etnomedicininės literatūros duomenimis, muskatmedžio sėklų aliejų indai naudojo žarnyno sutrikimams gydyti, egiptiečiai – balzamavimui, italai – marui gydyti. Senovėje muskato riešutai naudoti vaistams kaip afrodiziakas, persileidimą skatinantis ir vidurių pūtimą slopinantis vaistas ir kaip priemonė menstruacijoms sukelti. Muskato riešutų poveikis centrinei nervų sistemai pirmą kartą pastebėtas XIX a. pradžioje. Tradiciškai muskato riešutai vartojami gydant hemorojų, reumatą, cholerą, psichozę, slopinant skrandžio spazmus, pykinimą ir nerimą. Muskato riešutų aliejus taip pat turi antiseptinių, analgetinių ir reumatą gydančių savybių.

Pasakojama, kad imperatorius Henrikas VI prieš karūnavimą išbarstė muskato riešutų visose Romos gatvėse, kad sukurtų saldžiai kvepiančią aplinką. Muskato riešutai buvo madingi tarp turtingųjų, nes manyta, kad sukelia haliucinacijas. Turtingi džentelmenai riešuto maldavo į gėrimus, juo gardino pyragus. Tik dalis prekybininkų žinojo, kur šių riešutų gauti, todėl galėjo parduoti itin brangiai. Daugelis norėjo rasti paslaptingąsias „prieskonių salas“, kuriose vešėdavo muskatmedžiai.

XVII a. olandai liejo savo ir kitų kraują siekdami kontroliuoti muskatų gamybą. Didelius kiekius šio prieskonio jie gabeno į Olandiją ir laikė milžiniškame sandėlyje, kad kontroliuotų platinimą. Užėmę Rytų Indiją britai paėmė muskatmedžių sodinukus iš Bandos salų gyventojų ir pasodino juos britų valdomose kolonijinėse žemėse. Pradėjus klestėti šioms muskatmedžių plantacijoms, prieskonio kaina ėmė kristi. Bėgant laikui šiuo prieskoniu galėjo mėgautis visi, ne tik turtingieji. Dabar Indonezija ir Grenada yra pagrindinės šio prieskonio gamintojos ir eksportuotojos.

Pavojingas prieskonis

XIX a. pabaigoje muskato riešutų vartojimas itin paplito. Medicinos literatūroje pasirodė pranešimų apie tai, kad moterys, norėdamos sukelti abortą, turėtų vartoti daug muskato. Šie sukelia apsinuodijimą, todėl aprašytas ir jų toksiškumas. Galiausiai nuspręsta, kad muskato riešutai neveiksmingi kaip abortą sukeliantis vaistas, todėl jų vartojimas šiam tikslui nuslopo. Muskato riešutai 7-ajame dešimtmetyje pradėti vartoti kaip narkotikai, nes gali sukelti simptomus, panašius į anticholinerginio apsinuodijimo simptomus. Pradinis neurologinis poveikis yra svaigulys, dilgčiojimas, euforija ir haliucinacijos, kurios gali apimti laiko ir erdvės iškraipymą, atitrūkimą nuo realybės, atsiskyrimo nuo galūnių pojūtį ir artėjančios mirties baimę. Tuomet seka kliedesys ir mieguistumas ar stuporas. Tačiau dažnai pasitaiko nemalonus šalutinis poveikis, įskaitant galvos, krūtinės, pilvo skausmą, pykinimą, vėmimą, svaigimą, paraudimus, tremorą ir tachikardiją. Pastebėtas susijaudinimas, nerimas, burnos džiūvimas, krūtinės veržimas.

Nauda sveikatai

Kontroliuoja laisvųjų radikalų kiekį. Kai laisvųjų radikalų kiekis organizme tampa per didelis, atsiranda oksidacinis stresas. Tai siejama su daugelio lėtinių ligų, tokių kaip vėžys ir širdies bei neurodegeneracinės ligos, atsiradimu ir progresavimu. Antioksidantai neutralizuoja laisvuosius radikalus ir kontroliuoja jų kiekį. Muskatuose yra daug antioksidantų, įskaitant augalinius pigmentus, tokius kaip cianidinai, eterinius aliejus, tokius kaip fenilpropanoidai ir terpenai, ir fenolio junginių, įskaitant protokatecho, ferulo ir kavos rūgštis. Vienas tyrimas su gyvūnais parodė, kad muskato ekstrakto vartojimas apsaugo nuo ląstelių pažeidimo žiurkes, gydomas izoproterenoliu – vaistu, kuris sukelia stiprų oksidacinį stresą. Žiurkės, kurios negavo muskato ekstrakto, dėl gydymo patyrė didelį audinių pažeidimą ir ląstelių žūtį. Štai žiurkės, gavusios muskato ekstrakto, tokio poveikio nepatyrė. Mėgintuvėlių tyrimai taip pat parodė, kad muskato ekstraktas pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu prieš laisvuosius radikalus.

Mažina lėtinį uždegimą. Lėtinis uždegimas susijęs su daugeliu nepalankių sveikatos būklių, tokių kaip širdies ligos, cukrinis diabetas, artritas. Muskato riešutuose daug uždegimus slopinančių junginių, vadinamų monoterpenais, įskaitant sabineną, terpineolį ir pineną. Viename tyrime žiurkėms sušvirkštė uždegimą sukeliantį tirpalą, vėliau daliai jų davė muskato riešutų aliejaus. Jo gavusioms žiurkėms labai sumažėjo uždegimas, su uždegimu susijęs skausmas ir sąnarių tinimas. Manoma, kad muskato riešutai mažina uždegimą, nes slopina jį skatinančius fermentus.

Gerina lytinį potraukį. Tyrimai su gyvūnais rodo, kad muskato riešutai pagerina lytinį potraukį. Viename tyrime žiurkių patinams, gavusiems dideles muskato ekstrakto dozes (227 mg vienam kilogramui), itin padidėjo seksualinis aktyvumas ir seksualinės veiklos laikas, palyginti su kontroline grupe. Panašus tyrimas parodė, kad pelių patinams gavus tokią pačią didelę muskato ekstrakto dozę, jų seksualinis aktyvumas ypač padidėjo, palyginti su kontroline grupe. Tyrėjai vis dar neišsiaiškino, kaip prieskonis stiprina libido. Manoma, kad toks poveikis atsiranda dėl muskato gebėjimo stimuliuoti nervų sistemą ir dėl galingų augalinių junginių gausos.

Pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Nustatyta, kad muskatas veikia antibakteriškai prieš potencialiai kenksmingas bakterijų padermes. Tokios bakterijos kaip Streptococcus mutans ir Aggregatibacter actinomycetemcomitans gali sukelti dantų ir dantenų ligas. Mėgintuvėlyje atliktas tyrimas parodė, kad muskato ekstraktas paveikė šias ir kitas bakterijas, įskaitant Porphyromonas gingivalis. Yra žinoma, kad šios bakterijos sukelia dantų ir dantenų uždegimus. Nustatyta, kad muskatas taip pat slopina kenksmingų E. coli bakterijų padermių, tokių kaip O157, augimą, kurios gali sukelti sunkius negalavimus, net mirtį.

Naudingosios medžiagos 100 g

Angliavandeniai 49,3 g

Baltymai 5,8 g

Riebalai 36,3 g

Kalcis 497 mg

Fosforas 400 mg

Kalis 363 mg

Natris 966 mg

Retinolis 148 μg

Vitaminas A 159 μg

Folio rūgštis 5 μg

100 g 525 kcal

Ryžių pudingas

4 porcijos

100 g 130 kcal

Ruošti 2 val.

•  40 g sviesto
•  100 g ryžių
•  75 g cukraus
•  1 l riebaus pieno
•  150 ml grietinėlės
•  Šaukštelis vanilės ekstrakto
•  Druskos pagal skonį
•  Tarkuoto muskato pagal skonį

Gaminimas. Puode ištirpinti sviestą, suberti ryžius ir gerai išmaišyti. Suberti cukrų ir maišyti, kol ištirps, o ryžiai išbrinks ir taps lipnūs. Supilti pieną ir toliau maišyti, kol neliks gumuliukų. Supilti grietinėlę, vanilę ir užvirinti. Į gautą mišinį įmaišyti muskatą. Kepti 1,5 val. orkaitėje, įkaitintoje iki 140 ºC.

Karštas šokoladas

4 porcijos

100 ml 79 kcal

Ruošti 20 min.

•  Pusė šaukštelio vanilės ekstrakto
•  Cinamono lazdelė
•  1 l pieno
•  150 g juodojo šokolado
•  Cukraus pagal skonį
•  Tarkuoto muskato pagal skonį

Gaminimas. Vanilę, cinamono lazdelę ir pieną kaitinti iki užvirimo. Nukelti, suberti šokolado gabalėlius ir maišyti, kol ištirps. Karštą šokoladą stipriai plakti iki putų ir pasaldinti. Patiekti užbėrus muskato.

Autorius Monika Budnikienė