Atėjus pavasariui vis dažniau traukiame į gamtą – kartu su keturkojais bičiuliais mėgaujamės ilgesniais pasivaikščiojimais, saulėtais kiemais ir žaliuojančiais parkais. Tačiau šis metų laikas turi nematomą riziką. Erkės, kurios vis dar asocijuojasi tik su mišku, iš tiesų yra kur kas arčiau: miesto žaliosiose zonose, net nuosavų namų kiemuose. Augintiniams jos pavojingos ne tik dėl paties įkandimo. Didžiausia grėsmė – ligos, kurias šie parazitai gali perduoti.

 

Ar šalta žiema reiškia mažiau erkių?A,West,Highland,White,Terrier,On,A,Walk,In,The

 

Iš pirmo žvilgsnio logiška manyti, kad šaltesnė žiema sumažina erkių populiaciją. Vis dėlto realybė sudėtingesnė. Erkėms iš tikrųjų pavojingi tik ilgai trunkantys stiprūs šalčiai be storos sniego dangos. Tačiau dažni temperatūrų svyravimai – kai šaltį keičia atodrėkiai – leidžia joms sėkmingai išgyventi.

 

Dar svarbiau tai, kad erkės tampa aktyvios vos temperatūrai pakilus iki maždaug5 °C. Tai reiškia, kad jų sezonas gali prasidėti labai anksti, kartais net dar kalendorinės žiemos pabaigoje, ir tęstis iki vėlyvo rudens.

 

Kur galima pasigauti?

 

Nors miškai išlieka viena pagrindinių erkių buveinių, rizika tikrai neapsiriboja jais. Erkės mėgsta aukštą žolę, krūmynus, drėgnas pavėsingas vietas, parkus ir skverus, sodus ir kiemus. Svarbu suprasti, kad šie parazitai nešokinėja ir neskraido, o laukia ant augalų ir prisikabina prie praeinančio gyvūno. Ypatingą pavojų kelia nimfos – jaunos erkės, kurios itin mažos ir dažnai lieka nepastebėtos, bet gali platinti tas pačias ligas, kaip ir suaugusios.

 

Perduoda pavojingas ligas

 

Erkės – įvairių pavojingų ligų nešiotojos. Dažniausiai pasitaikančios:

 
  • Babeziozė – viena pavojingiausių, pažeidžianti kraujo ląsteles
  • Laimo liga – gali paveikti sąnarius, nervų sistemą
  • Anaplazmozė – sukelia bendrą silpnumą, karščiavimą
  • Erlichiozė – veikia imuninę sistemą.
 

Svarbu žinoti, kad ne visada užsikrečiama akimirksniu. Kai kada sukėlėjams perduoti reikia ilgesnio prisisiurbimo, tačiau rizika didėja su kiekviena valanda.

 

Simptomai, kurių ignoruoti nevalia

 

Erkių platinamos ligos prasideda gana tyliai, todėl šeimininkai kartais jas pastebi per vėlai. Dažniausi požymiai:

 
  • Vangumas, sumažėjęs aktyvumas
  • Apetito stoka
  • Karščiavimas
  • Vėmimas ar viduriavimas
  • Patamsėjusi šlapimo spalva
  • Šlubavimas ar judėjimo sutrikimai.
 

Kai kurios ligos gali progresuoti labai greitai (ypač babeziozė), todėl pavojinga delsti tikintis, kad „praeis savaime“.

 

Patikima apsauga

 

Šiandien apsaugos nuo erkių pasirinkimas gana platus, tačiau kiekviena priemonė turi savų ypatumų.

 

Populiariausios:

 
  • Lašiukai: veikia per odą, paprasta naudoti, tačiau reikia reguliariai kartoti
  • Antkakliai: ilgalaikė apsauga (kelis mėnesius), patogu, bet svarbu tinkamai pritaikyti
  • Tabletės: veikia sistemiškai – erkė žūva įkandusi. Patogu, bet reikia veterinaro rekomendacijos
  • Purškalai: dažniau naudojami kaip papildoma apsauga, ypač prieš išvykas į gamtą;
 

Renkantis apsauginę priemonę svarbu įvertinti gyvūno svorį ir amžių, sveikatos būklę, gyvenimo būdą (miestas ar dažnos išvykos į gamtą). Kartais savarankiškai pasirinkti tinkamiausią apsaugą sudėtinga, todėl konsultacija su specialistu – visada gera mintis. Nors dauguma preparatų yra saugūs, netinkamai parinktos ar naudojamos priemonės gali sukelti odos sudirgimą, alergines reakcijas, bendrą negalavimą. Todėl svarbu naudoti tik gyvūnams skirtas priemones, laikytis dozavimo ir stebėti gyvūno reakciją.

 

Kada pradėti saugoti?

 

Viena dažniausių klaidų – apsaugą pradėti naudoti tik jau radus erkę. Tuo metu rizika būna reali. Specialistai rekomenduoja pradėti saugotis nuo erkių vos prasidėjus aktyviam jų sezonui – t. y. dabar. Tęsti iki rudens ar net ankstyvos žiemos, kol oro temperatūra leidžia erkėms būti aktyvioms (maždaug nuo 5 ℃).

 

Beje, svarbu prisiminti, kad net ir naudojant apsaugos priemones, papildomi įpročiai gali sumažinti erkių platinamų ligų riziką. Svarbu po kiekvieno pasivaikščiojimo lauke apžiūrėti augintinį, perbraukti rankomis per kailį (taip lengviau aptikti erkę), atidžiau tikrinti jų mėgstamas vietas: ausis, kaklą, pažastis, kirkšnis. Radus erkę kuo greičiau pašalinti.

 

Erkės – tai ne tik sezoninis nepatogumas, o rimta grėsmė augintinio sveikatai. Švelnėjantis klimatas lemia, kad jų aktyvumo laikas ilgėja, o susidurti su jomis vis paprasčiau. Gera žinia ta, kad atsakingas šeimininkas gali daug ką kontroliuoti: pasirinkti tinkamą apsaugą, stebėti augintinį ir reaguoti laiku. Kartais būtent šie paprasti veiksmai tampa riba tarp lengvo išgąsčio ir sunkių sveikatos problemų.

 

Autorė Jūratė Survilė