Ekstremali išvaizda slepia ligas ir kančią
2025-02-07 08:54Naminių gyvūnėlių veisimas norint gauti egzotinę ir nestandartinę išvaizdą patenkina žmonių įnorius, tačiau augintiniams kainuoja sveikatą. Kai kurie anatominiai pokyčiai apsunkina ir sutrumpina gyvenimą, o genetinės ligos perduodamos palikuonims.
Populiarumo kaina
Priskaičiuojama apie skirtingų 400 šunų ir 40 kačių veislių. Vienos susiformavo natūraliai evoliucionuojant, kitų išvaizdai ir charakteriui aktyviai darė įtaką kryptingas veisimas. Moderniais laikais, kai naminiai augintiniai neteko praktinių funkcijų, tokių kaip turto apsauga, gyvulių ganymas, graužikų naikinimas, pagalba medžiojant, veisėjai susikoncentravo į išvaizdą. Atsirado egzotinės išvaizdos atmainų, labai nutolusių ne tik nuo protėvio vilko, bet ir nuo prijaukinto šuns standarto. Kačių išvaizda kito ne taip ekstremaliai, tačiau netrūksta ryškių pavyzdžių.
Didelės, tarsi išsprogusios ir kaukolėje netelpančios akys, plokščia kakta ir trumpas snukis, siauri kvėpavimo takai, beplaukis kūnas, nenatūraliai mažas svoris arba pernelyg didelis ūgis, neproporcingai ilgas liemuo ir trumpos kojos, nekalbant apie genetines širdies, sąnarių, akių, nervų sistemos, autoimunines ligas, – į išvaizdą orientuotas veisimas pablogino gyvūnų sveikatą ir gerovę.
Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad kai kurie fiziniai pokyčiai ir išvaizdos kraštutinumai nėra naudingi gyvūnui, netgi kenkia. Intensyvi genetinė atranka sukėlė rimtų nenumatytų pasekmių. Nepaisant to, egzotiškos veislės, pavyzdžiui, prancūzų buldogai, mopsai, persų ir egzotų katės, toliau populiarėja. Tai rodo, kad žmonės nesuvokia ryšio tarp kūno formų ir gyvenimo kokybės.
Reaguodamas į situaciją, Jungtinės Karalystės Karališkasis veterinarijos koledžas paskelbė gaires, kuriose supažindina su gyvūnų sveikatai nepalankiais požymiais. Būsimi šeimininkai raginami rinktis kitas veisles ir taip sumažinti veisimą.
Gražūs, bet ligoti
Šiuolaikinė gyvūnų gerovės samprata apibrėžia, jog šuo, katė, triušis ar bet kuris kitas gyvas padaras turėtų mėgautis gyvenimu be apribojimų, susijusių su sveikatos problemomis. Tačiau ekstremali išvaizda dažniausiai lemia lėtinį skausmą, pavyzdžiui, dėl akių ragenos išopėjimo, sąnarių priešlaikinio nusidėvėjimo ar išnirimo, epilepsijos, apsunkina miegą ir kvėpavimo funkcijas, mažina fizinio krūvio toleranciją, iškreipia termoreguliaciją. Dėl anatominių pokyčių jaunikliai būna tokie dideli, jog kalė negali natūraliai šunuotis, tad beveik visais atvejais prireikia cezario pjūvio.
Požymiai, rodantys didesnę sveikatos problemų riziką:
- Plokščias snukis (brachicefalinės veislės – anglų, prancūzų buldogai, mopsai).
- Didelės, išsprogusios akys.
- Trumpos kojos, pasuktos į šonus.
- Odos raukšlės ant snukio ir kūno.
- Nukarę akių vokai.
- Itin lieknas kūno sudėjimas (kurtai) ar ilgas liemuo (taksai, basetai).
- Atsikišęs apatinis žandikaulis.
- Neproporcingai plati galva ir pečiai.
- Apvali ar kupolo formos kaukolė.
- Nuožulni nugara, staiga žemėjančios strėnos ir pernelyg sulenktos užpakalinės kojos (vokiečių aviganiai).
Natūralių fiziologinių kūno formų šuo pasižymi įgimta sveikata, kuri leidžia laisvai kvėpuoti ir efektyviai įsisavinti deguonį, palaikyti kūno temperatūrą, judėti be pastangų ir diskomforto, ėsti ir lakti be apribojimų, girdėti, užuosti, matyti, prižiūrėti save, ilsėtis gulimoje padėtyje ir miegoti, bendrauti su kitais šunimis, vesti jauniklius be medicininio įsikišimo.
Paskui iliuziją
Naminių gyvūnų (šunų, kačių, triušių, graužikų, net roplių) pasirinkimą dažnai lemia norai ir tam tikros estetikos pageidavimas. Apklausos rodo, kad šiuolaikinė visuomenė trokšta išsiskirti, stebinti, todėl ieško retos, naujos išvaizdos gyvūnų arba bruožų, panašių į jauniklius. Tendencija ryški išsivysčiusiose šalyse, kuriose vyrauja mažas gimstamumas. Šeimos, užuot susilaukusios vaikų, augina gyvūnėlius, kurių išvaizda stereotipiškai primena mažylį (plačios akys, plokščias snukutis, apvali galva). Remiantis pranešimais spaudoje, kai kuriuose Pietų Korėjos miestuose yra daugiau šunų nei vaikų iki 12 m. amžiaus.
Nors brachicefalinės veislės nėra naujiena, pavyzdžiui, mopsai įvežti į Europą iš Kinijos XVI a., šiuolaikinės versijos daug ekstremalesnės. Daugeliui trumpasnukių sunku kvėpuoti dėl siaurų šnervių, trumpų viršutinių kvėpavimo takų, ilgo minkštojo gomurio. Eidami ir net ramybės būsenoje švokščia. Miegodami knarkia. Netoleruoja aukštos temperatūros, todėl jautrūs saulės ir šilumos smūgiui. Ilgaliemeniams, tokiems kaip taksai, basetai, dažnos stuburo problemos, galinčios baigtis užpakalinės kūno dalies paralyžiumi. Beplaukės veislės jautrios šalčiui ir UV spinduliams, todėl reikia rūbų.
Specialistai pastebi, kad kuo lepesnis ir prastesnės sveikatos augintinis (ne dėl senatvės, o veislės ypatybių), tuo labiau priklausomas nuo žmonių globos. Negali pasirūpinti savimi, todėl tampa gyvu žaislu, kuris nešiojamas rankinėje arba vežamas specialiame vežimėlyje.
Nematoma pusė
Jei nestandartinę išvaizdą galima pastebėti plika akimi, tai genų kombinacijas, koduojančias ligas, parodo tik specialūs tyrimai. Daugelio populiarių veislių genome dėl tikslinio veisimo ir artimų giminaičių poravimo atsirado mutacijų, lemiančių sveikatos ydas. Didžiausia problema ta, kad jaunikliai vizualiai būna sveiki, problemos išryškėja paaugus, pavyzdžiui, sulaukus 6–8 mėn. Kartais paveldimos ligos pasireiškia tik prisidėjus neigiamiems aplinkos veiksniams, tokiems kaip šėrimas, stresas, toksinai.
Dažniausios genetinės ligos:
Šlaunikaulio displazija (vokiečių aviganiams, Labradoro retriveriams, senbernarams). Būdingas klubo sąnario artritas ir išnirimas, skausmas, šlubavimas.
Von Vilebrando liga (škotų terjerams, Stafordšyro terjerams). Pasireiškia jaunesniems nei 6 mėn. šuniukams. Sutrinka kraujo krešėjimas.
Progresuojanti tinklainės atrofija (auksaspalviams retriveriams, Australijos aviganiams). Nykstant akių fotoreceptorių ląstelėms gyvūnas apanka.
Kelio girnelės išnirimas (prancūzų buldogams, kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliams, pudeliams). Girnelė nuolat iššoka iš savo vietos, todėl sukelia skausmą, šlubavimą.
Epilepsija (rotveileriams, anglų buldogams). Dažnai kartu pasireiškia inkstų nepakankamumas, kepenų, skydliaukės sutrikimai.
Alkūnės displazija (auksaspalviams, Labradoro retriveriams, koliams). Būdingi skausmingi priekinių kojų sąnarių pažeidimai, šlubavimas.
Kaukolės kryžminių raiščių liga (kurtams, airių seteriams, Vakarų Škotijos baltiesiems terjerams, niufaundlandams). Lemia pažeistų sąnarių laisvumą ir nestabilumą.
Chondrodistrofija (dalmatinams, kokerspanieliams, Jorkšyro terjerams). Sutrinka kremzlės audinio augimas, sutrumpėja galūnės.
Degeneracinė sąnarių liga (Australijos aviganiams, garbanotiesiems bišonams). Būdingas skausmingas artritas ir sąnarių sąstingis.
Hipotirozė (auksaspalviams, Labradoro retriveriams). Per mažas skydliaukės hormonų kiekis.
Cukrinis diabetas (auksaspalviams, Labradoro retviveriams, haskiams). Per didelis cukraus kiekis kraujyje.
Daltonizmas (borderkoliams, auksaspalviams, Labradoro retriveriams). Neskiria raudonos ir žalios spalvų.
Katarakta (prancūzų buldogams, bulterjerams, taksams, Bostono terjerams). Lęšiuko drumstėjimas vystosi į aklumą.
Glaukoma (brachicefalinėms veislėms, niufaundlandams). Baigiasi aklumu.
Nugaros smegenų pažeidimai (kurtams, kokerspanieliams, bulterjerams). Pasireiškia paralyžiumi.
Raumenų distrofija (toy pudeliams, miniatiūriniams šnauceriams, čihuahua). Būdingas fizinis silpnumas, išliesėjimas.
Miksomatinė mitralinio vožtuvo liga (škotų terjerams, Stafordšyro bulterjerams, kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliams). Dusulys, nuovargis, fizinio krūvio netoleravimas, širdies nepakankamumas.
Brachicefalinių veislių obstrukcinis kvėpavimo takų sindromas (anglų, prancūzų buldogams). Pasunkėjęs kvėpavimas, deguonies nepakankamumas, fizinis silpnumas.
Degeneracinė mielopatija (vokiečių aviganiams, rotveileriams). Pažeidus nugaros smegenis progresuoja paralyžius.
Atopinis dermatitas (auksaspalviams, Labradoro retviveriams, vokiečių aviganiams). Pasireiškia lėtiniu ausų uždegimu, pasikartojančiu bėrimu.
Bręsta permainos
Siekiant pakeisti madas, žmonės raginami rinktis augintinius, turinčius natūralią išvaizdą. Kai kuriose šalyse permainos įtvirtintos įstatymais. Vokietijoje svarstomas teisės aktas, kuris neleistų veisti šunų taip, kad sukeltų skausmą, kančią ar žalą. Norvegijoje uždraustas kavalieriaus karaliaus Karolio spanielių veisimas, nes veislei būdinga ne viena paveldima sveikatos problema, tarp jų širdies ydos ir nervų sistemos anomalijos.
Daugelis veisėjų jau ėmėsi prevencinių darbų ir kuria strategijas, kaip eliminuoti genetines ligas. Kilmės dokumentai išduodami palikuonims, kurių tėvai visiškai sveiki. Privaloma tirti dėl paveldimų ligų ir, nustačius net mažiausią riziką, gyvūnai išbraukiami iš veisimo. Tokiu būdu siekiama apsaugoti augintinius nuo skausmo ir sveikatinti populiaciją.
Autorius Jurgita Ramanauskienė