Nors problema egzistuoja jau seniai, pradėta aptarinėti tik po pandemijos. Šunys, pripratę jaustis šeimos dalimi, išgyvena stresą ir liūdi palikti namuose. Vienatvė iškreipia gyvūno elgesį, net susargdina.

 

Paliktųjų liūdesysDalmatian,Dog,On,White,Soft,Comfortable,Bed.,Pet,In,Hotel

 

Šunys – socialūs gyvūnai, kurių protėviai vilkai gyvena gaujomis. Naminiams augintiniams panašią funkciją atlieka žmonių šeima. Išsiskyrimas, kai šeimininkai išeina į darbą, prilygsta išvarymui iš gaujos. Šunys nerimauja, jaučia vienatvę, baimę, net paniką. Drastiški pokyčiai, net jei kartojasi kiekvieną dieną, turi didžiulį poveikį gyvūno psichikai. Dažniausiai manoma, kad kančią išduoda kaukimas, lojimas ar apyvokos daiktų naikinimas, tačiau stipriausios emocijos išgyvenamos, kai nemato šeimininkai.

 

Liūdesio signalai

 

Letargija. Šuns akys užgęsta, jis praranda susidomėjimą aplinka, tampa mieguistas. Anksčiau buvęs linksmas ir guvus augintinis dažniau guli nei žaidžia. Ignoruoja mėgstamiausius žaislus ir net pilną dubenėlį. Kraštutiniu atveju šuo neateina pasisveikinti su grįžusiu šeimininku, nereaguoja į kvietimą. Gali atrodyti, kad augintinis vengia ir net šalinasi žmonių, nepatikliai žvelgia į bandymą prisiliesti. Kalbant paprasčiau, atrodo, kad šuo įsižeidė, įsiskaudino arba susirgo depresija. Apatija gali būti sisteminės ligos požymis, ypač jei kartu pasireiškia vėmimas, viduriavimas, apetito nebuvimas, karščiavimas, todėl nevalia ignoruoti.

 

Hiperjautrumas. Tai priešinga, tačiau neadekvati reakcija į šeimininko sugrįžimą. Šuo perdėtai entuziastingai, energingai ir labai susijaudinęs šokinėja aukštyn žemyn, inkščia, net apsišlapina iš džiaugsmo. Atrodo, lyg būtumėte nesimatę ištisą savaitę, nors išsiskyrimas truko tik pusę valandos. Dresuotojai pataria neskatinti tokio hiperaktyvaus elgesio. Siūloma palaukti, kol šuo nusiramins, tik tada rodyti dėmesį ir švelnumą. Lygiai toks pat santūrus turėtų būti ir atsisveikinimas. Atminkite – šuo kopijuoja šeimininko nuotaikas.

 

Saugojimo instinktas. Visą dieną praleidęs vienumoje šuo pradeda bijoti prarasti šeimą. Nerimas pasireiškia padidėjusiu judrumu ir apsauga. Keturkojis sekioja šeimininką iš vieno kambario į kitą, protestuoja, jei žmogus uždaro duris, pavyzdžiui, prašosi į vonią ar tualetą. Stengiasi prisiglausti ant sofos, nori miegoti vienoje lovoje. Gali pasireikšti pavydas kitų šeimos narių atžvilgiu. Jei šuo įtaria, kad bus paliktas, supranta, jog žmonės greitai išeis, nerimą išduoda didesnis trepsenimas, sukinėjimasis ir painiojimasis po kojomis.

 

Destrukcija. Iš nuobodulio ir nusivylimo šuo pradeda gadinti baldus ir kitus namų apyvokos daiktus. Nukenčia ne tik stalo ar kėdžių kojelės, bet ir batai, knygos, tapetai, kilimai… Destrukcija pasireiškia tuštinimusi ir šlapinimusi namuose, nors šuo puikiai žino, kad gamtinius reikalus galima atlikti tik lauke. Retsykiais gyvūnas tampa agresyvus šeimininkams. Tai dažnai būdinga nykštukinėms veislėms. Jei šuo bando kąsti, būtina konsultuotis su patyrusiu dresuotoju ir koreguoti elgesį, kol problema neįsisenėjo.

 

Savęs žalojimas. Minkštų žaislų, tekstilės kramsnojimas, čiulpimas asocijuojasi su kalės žindymu, todėl ramina daugelį šunų. Tai gali tapti streso įveikos mechanizmu. Svarbu pasirūpinti, kad paliktas šuo turėtų prieinamumą tik prie saugių daiktų. Prakandęs žaislą ar pagalvę šuo gali suėsti kamšalą, o žarnų nepraeinamumas pasibaigs operacija. Kraštutinis savęs raminimo modelis – kailio čiulpimas. Iš pradžių šuo tik laižo leteną ar papilvę, vėliau taip trina liežuviu, kad pažeidžia odą. Iškrinta kailio plaukų, atsiveria negyjančių žaizdų. Būsena primena alergiją.

 

Anoreksija. Apetitą lemia hormonai, o jaučiant stresą sužadinama reakcija „kovok, bėk, sustink“. Kortizolis slopina poreikį misti. Šuo ėda mažiau arba iš viso nesidomi dubenėlio turiniu. Adaptacijos laikotarpiu, kai jauniklis mokomas pasilikti namuose, nerekomenduojama keisti pašaro, nes tai papildomas dirgiklis. Be to, naujas produktas gali sukelti virškinimo sutrikimų, todėl bus sunku pastebėti požymius ir skirti priežastis.

 

Vokalizacija. Pats dažniausias požymis, išduodantis išsiskyrimo nerimą, yra lojimas, inkštimas, kaukimas. Nors šeimininkai, išėję į darbą, negirdi, kaimynai priversti klausytis neprašyto koncerto. Kai kada triukšmas derinamas su destrukciniais veiksmais, pavyzdžiui, šuo graužia uždarytas duris. Atrodo, kad bando pabėgti arba kankinasi iš ilgesio. Ilgas lojimas išduoda gyvūnų gerovės pažeidimus – alkį, troškulį, šaltį, skausmą ir kitus nepatogumus. Institucijos gali reaguoti, jei šuo loja visą dieną, o šeimininkai nesprendžia problemos.

 

Individuali išraiška. Vienatvė – sunkiai valdoma emocinė būklė. Ji gali pasireikšti visais išvardintais požymiais arba tik vienu. Aktyvi ir pasyvi fazės keičia viena kitą. Paliktas augintinis inkščia, blaškosi, graužia, o grįžus šeimininkams puola į depresiją. Arba atvirkščiai – būdamas vienas guli guolyje ir liūdi, o pamatęs žmogų džiaugsmingai šokinėja net klupdamas. Pastebėjus vienatvės simptomų, nereikia išsigąsti. Dažnai galima pakeisti gyvūno elgesį paprastomis priemonėmis.

 

Pagalbos planas

 

Didinkite protinį užimtumą. Nupirkite šuniui daugiau žaislų, skirtų kramtyti. Labiausiai tinka tokie, kuriuose galima paslėpti skanėstų. Kuo ilgiau gyvūnas stengsis iškrapštyti paslėptą ėdesį, tuo mažiau liūdės dėl vienatvės. Šie žaidimai ne tik stimuliuoja psichiką ir patenkina natūralų poreikį medžioti, bet ir kontroliuoja ėdimo greitį. Tačiau tai laikinas prasiblaškymas, palengvinantis būseną, kol ieškoma kitų problemos sprendimo būdų.

 

Suteikite fizinį krūvį. Prieš išeidami ir palikdami šunį pasivaikščiokite lauke ne mažiau kaip 1 val. Žaiskite aktyvius žaidimus su kamuoliu ar skraidančia lėkšte. Išvargęs šuo miegos visą dieną. Kuo trumpesnis būdravimo periodas, tuo mažesnis nerimas. Sportas – ne tik naudingas, bet ir nieko nekainuojantis būdas palengvinti vienatvę. Svarbu prisiminti, kad šuo, kurį vargina išsiskyrimo nerimas, gali prabusti iki grįžtant šeimininkui. Vargu ar jis vėl užmigs. Trumpuoju periodu padėtų lavinamieji žaislai.

 

Paįvairinkite aplinką. Kai kurie šeimininkai, išeidami iš namų, palieka įjungtą radiją arba televizorių. Nors klasikinė muzika ramina, efektyviau veikia skaitomos žinios, t. y. žmonių balsai. Galima paleisti per TV specialų filmą šunims. Daugelį sudomina gamtos vaizdai ir garsai. Visas veiklas sukoncentruokite viename kambaryje. Kuo mažesnė erdvė, tuo saugiau jaučiasi šuo. Jei domina, ką veikia augintinis likęs namuose, įrenkite vaizdo kamerą ir stebėkite per nuotolį.

 

Praplėskite socializaciją. Jaunam šuniukui sunku išbūti namie visą dieną, todėl adaptaciniu laikotarpiu stenkitės aplankyti per pietų pertrauką. Pagalvokite, kas galėtų sutrumpinti šuns vienatvės valandas. Padėtų vaikai, grįžtantys iš mokyklos anksčiau už tėvus, kaimynai, netoliese gyvenantys draugai. Rekomenduojama, kad šuniukas pabendrautų su žmogumi kas 2–3 val. Susitikimo metu reikėtų ne tik išvesti į lauką, bet ir aktyviai pažaisti negailint paglostymų. Vėliau išsiskyrimo laikas ilginamas. Suaugęs šuo turėtų išbūti vienas 8–9 val.

 

Laikykitės dienotvarkės. Šuo nepažįsta laikrodžio, tačiau vadovaujasi intuicija. Nuosekli ir pasikartojanti rutina padeda nuspėti įvykius, suteikia saugumo. Stenkitės šerti ir vedžioti tuo pačiu laiku. Aiškiai parodykite, kokiais atvejais ketinate imti šunį su savimi, o kada jis lieka namuose. Ilgainiui keturkojai įgunda nuspėti dienos scenarijų iš šeimininkų aprangos ir elgesio. Štai lagaminas reiškia, jog šeimininkas pradings ilgam, o sukrauta kuprinė žada smagius nuotykius miške. Tam tikri įpročiai ir ritualai ramina šunį, normalizuoja išsiskyrimą. Gyvūnas pradeda suprasti, jog ryte iš namų pradingę žmonės sugrįš vakare.

 

Pasitarkite su specialistu. Jeigu šuo itin liūdi, loja ar gadina daiktus, konsultuokitės su dresuotoju. Jis patars, kaip koreguoti savo elgesį, kad pasikeistų augintinio reakcijos į vienatvę. Jei neramina šuns apatija ir liūdna nuotaika, nuvykite pas veterinarą. Pasyvumas ir energijos stoka gali išduodi rimtesnes sveikatos problemas. Taip pat stiprinkite pozityvų ryšį su keturkoju. Kartais nerimą sumažina paprastas priminimas apie save, pavyzdžiui, į guolį padėtas dėvėtas drabužis. Uosdamas artimą kvapą šuo nesijaus vienišas ir paliktas visam laikui.

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė