Dauguma bent kartą gyvenime išbandė įvairių stebuklingų dietų. Dažniausiai mityba varžoma siekiant atsikratyti bent šiek tiek kilogramų. Antsvoris ir nutukimas – daugelio rimtų ligų priežastis. Tačiau per uolus liekno kūno vaikymasis taip pat žaloja sveikatą. Tad kokių pavojų slypi lieknėjant ir kaip jų išvengti?

 

dietos

Grįžtamasis lieknėjimo efektas

 

Daugelis klaidingai supranta žodį „dieta“. Tai nėra mitybos ribojimas kurį laiką. Dieta ir yra mūsų nuolat valgomas maistas. Pavyzdžiui, dramblio dieta yra kasdien suvartoti 150–170 kg žolės ir išgerti apie 80 l vandens. Tai, kas vadinama „dieta“, yra tik laikinas maisto ribojimas, trokštant tam tikrų rezultatų: sulieknėti, pagerinti savijautą, atsigauti po ligos ar kt. Dažniausiai dietų laikomasi tik tam tikrą laiką, kol pasiekiama rezultatų, vėliau grįžtama prie įprastos mitybos. Todėl sulaukiama grįžtamojo ryšio – per kančias numestas svoris netrukus grįžta ir su kaupu.

 

Taip nutinka dėl to, kad organizmas į maisto trūkumą reaguoja kaip į stresą, išlikimui kilusią grėsmę. Suvartojant mažiau kalorijų, kilogramai tirpsta, tačiau vėl grįžus prie įprastos mitybos organizmas ima kaupti atsargas kitam galimam laikotarpiui, kai maisto stigs. Maisto medžiagų atsargos kaupiasi riebalų pavidalu, todėl dietos rezultatas – ne pagražėjusi figūra, o keletą papildomų kilogramų.

 

Ką daryti? Norint išvengti grįžtamojo lieknėjimo efekto, sveikiau ir saikingiau maitintis reikėtų visada. Ne šokinėti nuo mažo suvartojamų kalorijų kiekio prie didelio, bet nuosekliai maitintis sveikiau.

 

Medžiagų trūkumas

 

Organizmui reikia visų maisto grupių: baltymų, riebalų, vitaminų, mikroelementų, skaidulų, angliavandenių, netgi cukraus. Neretai lieknėjant nusprendžiama atsisakyti vienos arba net kelių maistinių medžiagų grupių. Dažniausiai į juodąjį sąrašą patenka angliavandeniai ir riebalai. Tačiau organizmui jie būtini.

 

Angliavandeniai – pagrindinis maistas smegenims. Todėl laikantis, pavyzdžiui, ketogeninės, dietos, kai jų atsisakoma, sumažėja energijos lygis, sutrinka miegas, vargina pykinimas, silpnumas. Angliavandeniai skatina laimės hormono serotonino išsiskyrimą, kuris gerina smegenų veiklą, taip pat panašiai veikiančių endorfinų. Todėl gaudami nepakankamai angliavandenių, jaučiamės nuliūdę arba pavargę, o jų stingant ilgėliau gali užklupti depresija. Be to, angliavandenių trūkumas mityboje siejamas ir su didesne nutukimo rizika. Tyrimai rodo, kad jie suteikia sotumo, o negaunant angliavandenių pernelyg išalkstama. Tuomet persivalgoma ir auga svoris.

 

Riebalai organizmui taip pat reikalingi. Jie užtikrina tinkamą nervų sistemos ir smegenų veiklą, yra svarbūs odos, sąnarių būklei. Taip pat perneša riebaluose tirpius vitaminus A, D, E ir K bei atlieka kitas svarbias organizmo funkcijas. Jeigu riebalų gaunama nepakankamai, stinga energijos, didėja jautrumas, prastėja atmintis, skauda sąnarius, sutrinka rega.

 

Ką daryti? Užtikrinti, kad organizmas gautų visų reikalingų maistinių medžiagų. Norint sulieknėti, valgyti mažiau, tačiau subalansuoto ir įvairaus maisto.

 

Hormonų disbalansas

 

Laikantis griežtos dietos, ribojant arba visiškai pašalinus kurią nors maistinių medžiagų grupę, sutrinka ir hormonų veikla. Dėl to atsiranda įvairių negalavimų – nereguliarios mėnesinės, nuotaikų kaita, dirglumas, nemiga, lėtinis nuovargis, libido sumažėjimas, galvos skausmai ir kt. Dažniausiai dietos neigiamai paveikia lytinius hormonus. Dėl to ne tik gali sutrikti menstruacijų ciklas, jos gali ir visiškai išnykti, moteris tampa nevaisinga. Ilgiau ribojant maistines medžiagas, gali padidėti plaukuotumas – tamsesnių ir ilgesnių plaukų atsiranda ant sprando, nugaros, rankų. Jeigu švelniosios lyties atstovės organizme gaminasi per mažai moteriškojo hormono estrogeno, išauga rimtų ligų rizika. Medikų teigimu, estrogeno trūkumas susijęs su dažnu širdies plakimu (vadinamaisiais permušimais), jis didina onkologinių ligų, ypač krūties vėžio, tikimybę, tai pat siejamas su osteoporoze – didesniu kaulų trapumu.

 

Ką daryti? Mityboje turi netrūkti nė vienos maistinės medžiagų grupės, taip pat kūno svoris turi išlikti normalus. Jį labai paprasta pasitikrinti internete, apskaičiuojant savo kūno masės indeksą (KMI). Turint antsvorio lieknėti reikėtų subalansavus mitybą ir sportuojant, o ne badaujant.

 

Nusilpęs imunitetas

 

Laikantis griežtų dietų, organizmas negauna visų reikiamų maistinių, mineralinių medžiagų bei vitaminų, todėl tampa silpnesnis ir neatsparus virusams bei bakterijoms. Tai ypač aktualu apie riebaluose tirpstantį vitaminą D, jis tiesiogiai susijęs su imunine sistema. Įrodyta, kad šis vitaminas veikia ne tik fizinę, bet ir emocinę savijautą. Jis slopina vėžio ląstelių susidarymą, stiprina imuninę sistemą, atsparumą infekcijoms ir onkologinėms ligoms, turi įtakos ir odos vystymuisi. Naujojoje Zelandijoje atlikti tyrimai parodė, kad didesnė vitamino D koncentracija kraujyje mažina tikimybę susirgti depresija. Pakankamai šio vitamino gauti ypač svarbu vaikams ir paaugliams. Jis padeda vystytis vaiko atramos aparatui, o jei šio vitamino gaunama per mažai, sutrinka kalcio ir fosforo apykaita, kaulai tampa minkšti, deformuojasi, vystosi rachitas.

 

Kai vitamino D organizme per mažai, puola ne tik peršalimo, virškinamojo trakto ligos, bet ir autoimuninės bei onkologinės.

 

Ką daryti? Nevengti naudingųjų riebalų: avokadų, riešutų, sėklų, riebių žuvų. Jeigu mityba nevisavertė, rekomenduojama vartoti maisto papildų. Svarbu išsitirti kraują ir išsiaiškinti, kokių mikroelementų stinga.

 

Sutrikęs virškinimas

 

Netinkama mityba virškinimo sistemą veikia neigiamai. Virškinimas sutrinka valgant per daug ir nesveiko maisto. Pavyzdžiui, greitojo maisto arba pusfabrikačių, geriant gazuotų saldžiųjų gėrimų. Taip maitinantis vargina pilvo pūtimas ir vidurių užkietėjimas, rėmuo. Jeigu valgoma per retai ir per mažai, ilgainiui sukyla rūgštys, gali išsivystyti skrandžio opa. Laikantis griežtos vegetarinės, veganiškos ar žaliavalgiškos dietos, neretai viduriuojama. Ypač žarnyno veiklai kenkia detoksikacinės dietos. Taip ne tik negaunama organizmui būtinų maistinių medžiagų, bet ir didelis kiekis jų pasišalina.

 

Verta paminėti, kad būtent tinkamas virškinimo sistemos darbas užtikrina visų maistinių medžiagų, vitaminų ir mikroelementų įsisavinimą, o tai užtikrina hormonų balansą. Kai sutrinka virškinimas, pamažu išsibalansuoja ir kitos organizmo funkcijos.

 

Ką daryti? Vengti nesveiko greitojo maisto, rinktis šviežius, kokybiškus produktus. Nebadauti, nesilaikyti griežtų ar detoksikuojančių dietų. Organizmas pats puikiai šalina toksinus per kepenų, inkstų, odos veiklą. Tik reikia gerti pakankamai vandens – 2–3 l per dieną.

 

Širdies ligų rizika

 

Greitos ir drastiškos dietos nenaudingos organizmui, be to, trumpalaikės – greitai nukritę kilogramai sugrįžta, kaip minėta, dar su kaupu. Kūno masei greitai ir stipriai keičiantis, kenkiama širdžiai, gali sutrikti širdies ritmas. Jai, kaip ir bet kuriam kitam organui, funkcionuoti reikia gauti užtektinai mikroelementų ir vitaminų. Patys reikalingiausi širdžiai – magnis, kalis ir kalcis. Svarbu gauti visų šių medžiagų, nes be magnio nepavyks įsisavinti kalio. Prastai maitinantis šių medžiagų trūksta, todėl gresia širdies problemos.

 

Jeigu širdis ilgai negauna reikiamų medžiagų, svoris nukrinta iki kritinės ribos, gali išsivystyti ir kitų širdies bei kraujagyslių sistemų sutrikimų: sutrikti širdies ritmas, kraujotaka, kamuoti žemas kraujospūdis, pabalti galūnės ir pan. Jeigu širdis ilgai negauna reikiamų maitinių medžiagų, gali išsivystyti jos nepakankamumas, net ištikti mirtis.

 

Ką daryti? Mitybą papildyti riešutais, slyvomis, džiovintais vaisiais, ypač abrikosais. Stengtis bent 2 kartus per savaitę valgyti žuvies, o vietoj saldumynų rinktis įvairių spalvų vaisius ir daržoves. Jeigu sutriko širdies ritmas, būtina kreiptis į gydytojus. Jie atliks kardiogramą ir skirs reikiamą gydymą.

 

Plaukų slinkimas

 

Maitinantis netinkamai visi organai gauna per mažai maistinių medžiagų, vitaminų ir mikroelementų. Jeigu nevisavertė mityba tęsiasi ilgesnį laiką, organizmas susitelkia tik į gyvybiškai svarbias funkcijas – vidaus organų veiklą, o visa kita lieka apleista. Būtent dėl to pirmiausia nukenčia išorinis grožis. Visų pirma dėl nepakankamos mitybos suprastėja plaukų būklė – tampa silpni, lūžinėja, slenka. Ilgai badaujant plaukai gali išslinkti dideliais plotais.

 

Pakenkiama ir odos bei nagų grožiui. Oda šerpetoja, sausėja, skeldėja, gali atsirasti skausmingų, niežtinčių, šlapiuojančių žaizdų. Nagai išplonėja, skilinėja, sluoksniuojasi, lėčiau auga. Gali pabalti, trūkinėti ir imti kraujuoti. Odai, plaukams ir nagams ypač svarbi subalansuota mityba, pakankamas mineralinių medžiagų ir vitaminų kiekis.

 

Ką daryti? Palaikyti sveiką kūno masės indeksą, nelieknėti iki pavojingos ribos. Maitintis įvairiai ir sveikai, gerti užtektinai vandens. Jeigu odos, plaukų arbas nagų būklė prastėja, gerti papildomai specialių vitaminų. Pravartu pasikonsultuoti su specialistais, kad išsiaiškintų suprastėjusios būklės priežastį ir padėtų kuo greičiau išspręsti problemą.

 

Raumenų nykimas

 

Netinkamas maistas iš organizmo šalina skysčius, vertingas medžiagas ir raumeninį audinį. Dėl nevisavertės mitybos arba badavimo kaupiasi riebalai, todėl grįžus prie įprasto meniu raumeninis audinys atsikuria, bet kartu lieka ir sukaupti riebalai, todėl kūno svoris didėja. Verta žinoti, kad lieknėjant pirmiausia pasišalina skysčiai, tuomet nutirpsta riebaliukai, o kai lieknėti nėra iš ko, suardomas raumeninis audinys. Tai itin pavojinga, nes dėl silpnėjančio viso kūno, mažėjančios apsaugos griaučiams didėja rimtų sąnarių ir kaulų traumų tikimybė. Juk širdis taip pat yra raumuo. Organizmą ilgai alinant dietomis, gali imti irti širdies raumuo. Tuomet gali prireikti rimtų operacijų, transplantacijos ir t. t. Net gali ištikti mirtis. Širdies raumens irimas yra viena didžiausių valgymo sutrikimo – anoreksijos – keliamų pavojų.

 

Ką daryti? Nesilaikyti alinančių dietų. Jeigu reikia, lieknėti prižiūrint dietologui arba profesionaliam sporto treneriui. Jis sudarys tinkamą mitybos planą. Svarbu rūpintis širdimi, kreipti dėmesį į jos plakimą ir bendrą savijautą. Jeigu kyla nerimas, pasirodyti gydytojui. Jis atliks reikiamus tyrimus ir padės išvengti pavojingų būklių.

 

Valgymo sutrikimai

 

Vienas didžiausių dietų pavojų – valgymo sutrikimai. Nekaltai prasidėjusi dieta, norint atsikratyti kelių kilogramų, gali vesti į visišką asmenybės ir kūno naikinimą. Valgymo sutrikimų būna skirtingų. Nervinė anoreksija, kai maisto porcijos mažinamos iki tiek, kol visiškai nustojama valgyti ir džiaugiamasi tuščiu, gurgiančiu skrandžiu bei kasdien krintančiu svoriu. Jeigu valios badauti nepakanka, galima persivalgyti. O tada kamuoja kaltės jausmas, bandoma išsivemti. Tai jau nervinė bulimija. Abiem atvejais organizmas netenka reikalingų maistinių medžiagų, mikroelementų ir vitaminų. Svoris drastiškai krinta, atsiranda įvairiausių negalavimų – nuo plaukų slinkimo, mėnesinių dingimo, iki depresijos, širdies ligų. Vėmimas dar sukelia ir burnos išopėjimą, dantų bei dantenų ligas, balso pakitimą, norą nuolat atsikrenkšti. Apie penktadalis valgymo sutrikimų baigiasi mirtimi. Netgi sulaukdami profesionalios pagalbos ne visi pacientai grįžta prie sveikos mitybos – pasitaiko atkryčių. Taip yra dėl to, kad valgymo sutrikimai paveikia psichiką, visas mintis ima kontroliuoti noras dar šiek tiek sulieknėti, maistas tampa priešu, kaip ir visi, skatinantys pavalgyti.

 

Ką daryti? Lengviausia – nepradėti laikyti dietų, ypač jei kūno svoris normalus, tik galbūt neatitinka tam tikrų visuomenės standartų. Jeigu KMI didesnis ir reikėtų sulieknėti, derėtų kreiptis pagalbos į specialistus. Jie padės sudaryti sveikos mitybos planą ir sulieknėti nekenkiant organizmui. Jei į galvą lenda įkyrios mintys apie norą lieknėti bet kokia kaina, jei daugiau pavalgius kankina kaltė, norisi išsivemti, pravartu kreiptis į psichologą.

 

Įdomu

 
  • Valgymo sutrikimai kamuoja apie 10 % viso pasaulio žmonių.
  • Bent kartą gyvenime dietų laikėsi net 80 % moterų.
  • Tiek pat jų yra nepatenkintos savo išvaizda.
  • Viena iš 200 amerikiečių damų kenčia nuo anoreksijos.
  • 2–3 iš 100 amerikiečių – nuo bulimijos.
  • Tik 1 iš 10 valgymo sutrikimų turinčių žmonių gydosi.
  • Negydant miršta iki 20 % rimtų valgymo sutrikimų turinčių žmonių.
  • Gydant mirtingumas sumažėja iki 2–3 %.

SPECIALISTĖS KOMENTARAS

Knygos „Kaip atpažinti ir įveikti valgymo sutrikimus“ bendraautorė Gintarė Jankauskienė.

 

Valgymo sutrikimai… Kaip susergama šia liga?

 

Į šios ligos pinkles patenkama tarsi nejučiomis. Viskas gali prasidėti nuo, rodos, nekalto emocinio valgymo, kai maistu bandoma reguliuoti emocijas (slopinti arba stimuliuoti). Ilgainiui emocinis valgymas gali virsti persivalgymu, kai prarandama valgymo kontrolė ir per trumpą laiką suvartojami dideli maisto kiekiai.

 

Valgymo sutrikimai gali prasidėti ir nuo noro tobulinti kūną, dažniausiai liekninti.

 

Taip pat ši liga gali išsivystyti ir nusprendusiems rinktis sveiką gyvenimo būdą. Aistringas ir obsesyvus įsitraukimas į sveikos bei tinkamos mitybos paieškas, vadovaujantis įtaigia ir charizmatiškai pateikta, bet moksliškai nepagrįsta informacija, labai lengvai transformuojasi į ortoreksiją – liguistą požiūrį į sveiką mitybą. O ši – į kitus valgymo sutrikimus.

 

Ar valgymo sutrikimų daugėja? 

 

Pastaraisiais dešimtmečiais šių sutrikimų skaičiai auga milžinišku tempu. Manau, tai susiję su tobulo kūno kultu, kasdien socialiniuose tinkluose ir reklamose stebimais pagražintais atvaizdais.

 

Socialinė žiniasklaida – galingas verslas, jauną žmogų panardinantis į pasaulį, kuriame tampa vertingas, jeigu tik yra tobulas. Virtualioje erdvėje vertybės yra iškreiptos – gerą savijautą, sveiką santykį su maistu ir kūnu čia keičia poreikis atrodyti panašiu žmogumi į mėgstamą nuomonės formuotoją arba populiarią dainininkę.

 

Norėčiau pajudinti prigesusį kritinį jaunų žmonių mąstymą ir paskatinti atsigręžti į tai, kas išties gyvenime svarbu: gyvą bendravimą su artimaisiais ir draugais, sveiką santykį su maistu, savo autentiško, netobulo gyvenimo kūrimą.

 

Koks yra sveikas santykis su maistu?

 

Visų pirma tai įvairi, subalansuota, intuityvi mityba. Valgymas tik tada, kai išties jautiesi alkanas. Jokio skirstymo į gerą ar blogą maistą. Jokių kalorijų skaičiavimų.

 

Žmogus, kurio santykis su maistu sveikas, geba pasisotinti ir palikti nesuvalgyto patiekalo lėkštėje. Jam maistas nėra pagrindinis malonumo šaltinis. Valgo tam, kad aprūpintų organizmą visomis reikalingomis medžiagomis (baltymais, riebalais, angliavandeniais, skaidulomis, vitaminais, mikroelementais) ir gerai jaustųsi, būtų sveikas.