Dėl infekcinių ligų atsparumo antibiotikams ES per metus miršta daugiau nei 30 tūkst. žmonių. Patogeninės padermės kelia rimtą pavojų.

 

antibiotikai

Daug dešimtmečių atrodė, kad infekcinės ligos – bent jau sukeliamos bakterijų – įveiktos: tereikia rasti tinkamą antibiotiką. Tačiau šiandien gydytojai skambina pavojaus varpais: vien Vokietijoje kasmet nuo infekcinių ligų miršta daugiau nei 2 tūkst. žmonių, o iš viso ES šalyse 2015 metais dėl patogeninių bakterijų atsparumo antibiotikams mirė daugiau nei 33 tūkst. Grėsmė labai rimta, o jei nebus imtasi reikiamų priemonių kovojant su patogeninėmis bakterijų padermėmis, iki 2050 m. Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje gali mirti apie du su puse milijono žmonių.

 

Mutantinės bakterijos yra rimta grėsmė

 

Tokią išvadą padarė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narės, remdamosi neseniai Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro atlikto tyrimo duomenimis. Visų pirma, buvo nustatyta, kad palyginti su 2007 m., mirčių dėl atsparumo antibiotikams skaičius išaugo beveik dvigubai. Daugiausiai mirčių ES yra pietų šalyse – Portugalijoje, Italijoje, Graikijoje.

 

Niekas nėra apsaugotas nuo rizikos užsikrėsti infekcinėms ligomis. Paprastai problemą išsprendžia tinkamai parinktas antibiotikas, kuris padeda organizmui greitai susidoroti su patogeninėmis bakterijomis. Kodėl padėtis taip pavojingai pasikeitė per pastarąjį pusšimtį metų? Kodėl atsiranda vis daugiau mutantinių bakterijų – patogeninių padermių, kurios yra atsparios antibiotikams?

 

Gydytojai įvardija dvi pagrindines priežastis. Pirmoji yra higienos trūkumas. Antroji – per dažnas antibiotikų vartojimas ir čia kalbame ne tik apie žmones, bet ir gyvūnus. Antibiotikais šertų gyvulių mėsa gali „užkrėsti” atsparumu jiems ją valgančius žmones. Ir, žinoma, antibiotikams atsparių bakterijų sukeltomis ligomis dažniau serga žmonės tose šalyse, kur gydytojai ypač noriai skiria antibiotikus arba pacientais jais gydosi patys, nepasitarę su gydytoju. Rusijoje, Kinijoje ir Indijoje atliktas tyrimas atskleidė didžiausią infekcinių ligų, kurias sukelia antibiotikams atsparios bakterijos, skaičių – daugiau nei 40 %. Pavyzdžiui, Islandijoje, Norvegijoje ir Nyderlanduose šios ligos sudaro tik 5 %.

 

Reikia būti itin atsargiems!

 

Dėl minėtų priežasčių Europoje pradėja „Antibiotic Stewardship“ (ABS) kampanija. Pirmiausia reikia rimčiau ir greičiau atlikti tyrimus, imtis kitų priemonių tiksliai nustatyti infekcinės ligos sukėlėją – bakterijas ar virusus, kad būtų nuspręsta, ar apskritai būtina vartoti antibiotikus: jie vis tiek nepadės nuo virusinės infekcijos. Gydytojams taip pat patariama kiekvienu konkrečiu atveju atidžiai pasverti antibiotikų žalą ir naudą. Pavyzdžiui, gydytojai, išrašydami receptą, gali patarti pacientui vartoti vaistus tik tuo atveju, jei per dieną ar dvi be jų nebus reikšmingo pagerėjimo.

 

Kitas svarbus ekspertų pastebėtas veiksnys – kruopšti paties medicinos personalo asmeninė higiena. Ligoninėse randamos antibiotikams atsparios padermės kelia ypač didelę grėsmę dar ir dėl to, kad nusilpusios imuninės sistemos žmonėms (pavyzdžiui, gulintiems ligoninėje) rizika didesnė nei kitiems.