Vienas pirmųjų simptomų, iš kurių galima įtarti apie Parkinsono ligą, yra pasikeitusi eisena. Ji sulėtėja, einama velkant kojas, sutrumpėja žingsniai. Kai žmonės jaučia nerimą, smegenys veikia kryptį, kuria einama. O sveikatos specialistai sutinka, kad iš to, kaip žmogus eina, galima daug pasakyti apie jo sveikatą. Ėjimas – tai ne tik raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo judesiai. Moksliškai įrodyta, kad ėjimo greičio ir būdo pokyčiai tampa akivaizdūs dar prieš prasidedant atminties problemoms ir išsivystant demencijai.

 

"krypuojanti eisena"

Pirmieji sergančiųjų Parkinsono liga simptomai būna labai švelnūs ir ne visada aptinkami net per medicininį patikrinimą. Žmonės tiesiog pradeda pastebėti, kad jų eisena sulėtėja ir jie nebegali vaikščioti taip lengvai kaip anksčiau.

 

Eisena gali pakisti dėl artrito, gimimo defektų, kojų traumos, kaulų lūžių, infekcijų, kurios pažeidžia kojų audinius, blauzdų traumų, sausgyslių uždegimo, psichologinių (pavyzdžiui, konversinių) sutrikimų, vidinės ausies infekcijų, nervų sistemos sutrikimų (cerebrinio paralyžiaus ir insulto).

 

Ėjimas velkant kojas:

 
  • Demencija. Sveikatos specialistai atpažįsta įvairios formos demencija sergančius asmenis iš eisenos. Kuo toliau pažengusi demencija, tuo mažiau žmogus eidamas kelia kojas nuo žemės. Sergant demencija aukštesnės smegenų funkcijos (nuo kurių priklauso mintys ir judėjimas) sutrinka. Dėlto ligonis pradeda vilkti kojas žeme. Sulėtėjusi ir kintanti eisena, trumpesni žingsniai lemia pusiausvyros sutrikimus: žmogus rizikuoja dažniau nukristi.
 
  • Profesinė liga. Tai gali būti profesinė liga tiems žmonėms, kurių keliams tenka didelis krūvis. Gali atsirasti šeivikaulio nervo pažeidimas šiek tiek žemiau kojos kelio. Dėlto gali atsirasti dorzifleksija, kai žmogus negali pakelti kojos pirštų aukštyn ir pradeda vilkti kojas palei žemę. Taip pat ši eisena gali atsirasti dėl sėdimojo nervo pažeidimų. Insultą patyrę asmenys taip pat dažnai velka kojas, nes dėl smegenų pažeidimų kojos tampa nejudrios.
 

Krypavimas kaip pingvinų:

 
  • Užspausti nugaros nervai. Krypavimas einant, kai viršutinė kūno dalis juda į šonus kaip pingvinų gali atsirasti dėl užspaustų apatinės nugaros dalies nervų. Dažniausiai ši patologija atsiranda, sergant degeneracinėmis nugaros ligomis, pavyzdžiui, osteochondroze. Dėl užspaustų nervų sumažėja signalų į sėdmenų raumenis, kurie yra labai svarbūs, nes padeda išlaikyti tiesų dubenį, kai perkeliamas svoris ant vienos kojos. Normaliai stovint ant dešinės kojos sėdmenų raumenys padeda palaikyti kairiąją dubens pusę pakeltą. Tačiau jeigu nervas yra pažeistas raumenys negali išlaikyti dubens ir atsiranda krypuojanti eisena.
 
  • Kitos priežastys. Šiandien žinoma, kad krypuojanti eisena gali atsirasti net dėl 49 ligų. Tačiau dažniausios iš jų: nėštumas, stuburo raumenų atrofija, įgimta klubo sąnario displazija, cerebrinis paralyžius.
 

Susikryžiavę keliai. Eisena, kuri iš šalies primena žirkles, yra tokia, kai keliai, žengiant žingsnį, susikryžiuoja vienas priešais kitą, gali būti susiję su išsėtine skleroze. Sergant išsėtine skleroze yra pažeidžiami smegenų nervai bei stuburo smegenys. Tokia eisena gali susiformuoti ir patyrus stuburo smegenų traumą sportuojant arba per nelaimingą atsitikimą kelyje. Dėl stuburo smegenų pažeidimų nusilpsta ir tampa mažiau judrūs kojų raumenys ir tai lemia eiseną, kai vienas į kitą remiasi keliai.

 

Šlubavimas. Ėjimas šlubčiojant, kai trumpam kūno svoris perkeliamas į vieną kūno pusę gali būti artrito (klubų, kelių, kojų pirštų, pėdų) simptomas. Taip pat taip gali nutikti dėl vienos iš apatinių galūnių traumos. Jei kamuoja sąnarių skausmas, reikėtų stengtis sumažinti skausmingų sąnarių spaudimą.

 

Lingavimas. Lingavimas į vieną ir kitą pusę, lyg apgirtus, gali būti ženklas, įspėjantis smegenėlių pažeidimus. Tai smegenų dalis, kuri atsakinga už koordinaciją. Lingavimas taip pat gali įspėti apie gresiantį insultą, smegenų auglį arba kitus smegenų pažeidimus dėl piktnaudžiavimo alkoholiu.