Dažniausi mitai apie atliekų rūšiavimą

Atliekų rūšiavimas – vienas paprasčiausių būdų, kuriuo kiekvienas gali asmeniškai prisidėti sprendžiant klimato kaitos keliamus iššūkius. Visgi su atliekų rūšiavimu vis dar susiję daugybė nepagrįstų mitų.

Rūšiuoti neverta, nes viskas vis tiek suverčiama į vieną šiukšliavežę. Tiesa ta, kad išrūšiuotas atliekas dažnai surenka viena šiukšliavežė. Gali pasirodyti, kad atliekos joje išties sumaišomos, tad rūšiuoti nėra prasmės. Visgi iš rūšiavimo konteinerių atliekos verčiamos tiesiai į skirtingas šiukšliavežės sekcijas, todėl popieriaus, plastiko, stiklo ir kitos pakuočių atliekos tarpusavyje nesusimaišo. Sumaišyti atliekas nėra prasmės – vėliau jos vis tiek turi būti perrūšiuojamos pagal skirtingas medžiagas bei perdirbimo galimybes.

 
Išrūšiuotos atliekos nėra perdirbamos. Šiukšliavežės gyventojų surūšiuotas atliekas pristato į perrūšiavimo centrus. Juose šiukšlės išskirstomos pagal rūšį, spalvą, frakciją ar kitas technologines savybes. Perrūšiavimo centruose pakuočių atliekos supresuojamos ir perduodamos perdirbėjams. Šie gautą antrinę žaliavą paverčia medžiagomis, skirtomis naujiems gaminiams arba naujais gaminiais.

 
Rūšiavimas gyventojams brangiai kainuoja. Gyventojai papildomai nemoka nei už rūšiavimo konteinerių pastatymą, nei už jų aptarnavimą. Rūšiavimo konteinerių pagrindinė paskirtis – pakuočių atliekų rūšiavimas, o už pakuočių surinkimą, tinkamą sutvarkymą ir sistemos finansavimą atsakingi gamintojai ir importuotojai. Tikėtina, kad pakuotės sutvarkymo kaštai įskaičiuoti į pačios pakuotės kainą, tad gyventojai už tai susimoka pirkdami įvairius produktus ir daiktus, tačiau pakuočių rūšiavimas papildomai nekainuoja.

 
Prieš rūšiuojant pakuotes ir stiklo tarą reikia išplauti. Nei tuščios stiklo taros, nei plastikinių ar skardinių pakuočių plauti nereikia. Tai daryti nėra prasmės, nes perdirbimo proceso metu visos pakuotės vis tiek plaunamos. Ką svarbu padaryti – pašalinti visus maisto ir skysčių likučius, esant reikalui, pakuotes praskalauti vandeniu. Taip pat nereikia lupti etikečių, bandyti pašalinti sunkiai atskiriamų butelių ar kitų pakuočių detalių.

 
Indus galima mesti į stiklo konteinerį. Į stiklo konteinerį rūšiuojamos stiklo pakuočių atliekos, pavyzdžiui, stiklainiai, buteliai. Indai ir keramikos gaminiai, stiklo paketai, lemputės, porcelianas ir panašios dūžtančios medžiagos šalinamos kartu su mišriomis buitinėmis atliekomis arba surenkamos stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse.

 
Metalinės pakuotės nėra rūšiuojamos. Metalinės pakuotės YRA rūšiuojamos. Joms skirtas geltonasis atliekų surinkimo konteineris, kuris neretai žymimas kaip plastiko. Į šį konteinerį taip pat metamos mišrios bei medinės pakuotės. Vėliau jos perrūšiuojamos rūšiavimo centruose ir atitinkamai perdirbamos.

 
Visi daiktai, išmesti į rūšiavimo konteinerį, bus perdirbti. Dar ne visas atliekas įmanoma perdirbti. Pavyzdžiui, įvairūs plastikiniai daiktai įprastai gaminami iš kelių rūšių plastikų lydinių, o lengvai perdirbami gali būti tik vienalytės medžiagos gaminiai. Todėl svarbu, kad rūšiuojamos būtų visos pakuotės, o nereikalingus, sulūžusius plastikinius daiktus reikėtų mesti į mišrių atliekų konteinerį. Mišrių atliekų konteinerių turinys taip pat perrūšiuojamas – jis keliauja į mechaninio biologinio apdirbimo įrenginius, tad į juos patekusi tinkama perdirbti atlieka bus atskirta iš bendro srauto ir tinkamai panaudota.

Projektą „Žaliasis puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (8000 Eur).

Eglė Stratkauskaitė