Daugiabučių renovacija: žingsnis į sveikesnę kasdienybę

Sveika gyvenamoji aplinka – tai ne tik patogiai jaustis leidžianti temperatūra ar estetiškas interjeras. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys mūsų savijautą, yra būsto oro kokybė ir švarus vanduo. Kadangi daugiausia laiko praleidžiame namuose, jų mikroklimatas tiesiogiai veikia sveikatą. Deja, senuose daugiabučiuose vėdinimas dažnai yra netinkamas, kaupiasi drėgmė, o susidėvėję vamzdynai blogina geriamojo vandens kokybę. Kompleksinė renovacija – efektyvus būdas spręsti šias problemas.

Gali sukelti nemalonius pojūčius ir ligas

Renovuotas daugiabutis. Nuotrauka iš APVA archyvo.

Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos ir strateginio planavimo skyriaus specialistės Justinos Indriliūnaitės, senų daugiabučių gyventojai dažnai kenčia nuo nematomos oro taršos. Ją sudaro ne tik iš lauko patenkančios dulkės ar žiedadulkės, bet ir susidarantys pastato viduje teršalai – nuo dujų deginimo iki buitinių valiklių ar net statybinių medžiagų skleidžiamų cheminių junginių. Patalpų mikroklimatą blogina ir per aukšta arba per žema temperatūra, netinkama drėgmė ir prasta vėdinimo sistema.

„Žmonės gali jausti nuovargį, diskomfortą ar net dehidrataciją, o esant per šaltiems kambariams – dažniau peršalti. Drėgmės disbalansas taip pat pavojingas: per drėgnos sąlygos skatina pelėsio atsiradimą, o per sausas oras dirgina gleivines ir odą, didina jautrumą infekcijoms bei alergijoms“, – sako pašnekovė. Taip pat gali skaudėti galvą, jaučiamas nuovargis, krenta darbingumas, suprastėja miegas.

Sveikos aplinkos dalis – ir švarus geriamasis vanduo. Nors Lietuvoje į daugiabučius centralizuotai tiekiamas kokybiškas vanduo, jis praranda šias savybes patekęs į susidėvėjusius pastatų vamzdynus. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad senuose vamzdžiuose gali būti geležies ar mangano nuosėdų, kurios keičia vandens skonį, kvapą, spalvą. Į vandenį gali patekti ir švinas, varis, kadmis bei kiti sunkieji metalai, kurie ilgainiui kaupiasi organizme ir kelia grėsmę nervų, virškinimo ar inkstų veiklai.

Pokyčiai dideli, tik ne visada matomi iš karto

Anot Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus programų vystytojo Vaido Pribušausko, daugiabučio renovacija – ne tik energinio efektyvumo didinimas ar mažesnės sąskaitos, susidėvėjusių inžinerinių sistemų, pastato konstrukcijų atnaujinimas, bet ir žymiai sveikesnė aplinka, kuri lemia gerą savijautą ir padeda išvengti kai kurių ligų.

„Apšiltinus pastato atitvaras, išnyksta šaltų paviršių problema, ant jų nebesikaupia drėgmė ir nebesusidaro pelėsis. Sandarūs langai bei patobulintos konstrukcijos mažina išorinio triukšmo lygį, o mechaninės vėdinimo sistemos su oro rekuperacija pagerina oro cirkuliaciją ir sumažina anglies dioksido (CO₂) kiekį butuose, šalina dulkes, alergenus bei teršalus. Pagerėjus oro kokybei geriau išsimiegama, sumažėja peršalimo atvejų, tampa lengviau susikaupti“, – aiškina ekspertas.

Jis priduria, kad modernizuojant senus daugiabučius dažniausiai atnaujinami ir vandentiekio tinklai: seni, surūdiję ir susidėvėję vamzdžiai pakeičiami naujais. Visi šie pokyčiai ne visada matomi iš karto, tačiau ilgainiui tampa esminiais sveikatos ir komforto veiksniais.

Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti, siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki 2026 m. balandžio 1 dienos.

Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Autorė Benita Gaižiūnaitė