Daugiabučių renovacija – kelias į patrauklius, gyvus ir tvarius miestų rajonus

Šiandien daugiabučių atnaujinimas tampa miesto transformacijos varikliu – kartu su renovuotais namais keičiasi ir jų aplinka: atgimsta kiemai, poilsio erdvės, želdynai. Kompleksiškai atnaujinti kvartalai stiprina bendruomeniškumą, gerina kasdienį patogumą ir kuria tvaresnį bei gyvybingesnį miestą.

Atnaujintas daugiabutis Mažeikiuose. APVA nuotrauka

Keičia gyventojų kasdienybę

Daugiabučių renovacija gali pakeisti viso rajono veidą ir kasdienį gyvenimą. Kaip pastebi Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkė Rūta Leitanaitė, gyvenimo kokybę lemia ne tik tai, kas vyksta namuose, bet ir tai, kas už lango. Tyrimai rodo, kad buvimas gamtoje turi didelę įtaką žmogaus savijautai, tačiau ne visi kasdien gali nuvykti į mišką ar prie vandens.

„Kartu su visa Lietuvos architektų bendruomene skatiname į renovaciją žvelgti holistiškai. Miestų mikrorajonai buvo projektuoti kaip vientisos sistemos su viešosiomis erdvėmis, gatvėmis, visa socialine bei buitine infrastruktūra, todėl ir renovacija turėtų apimti visą šią infrastruktūrą, lauko erdves. Žaliosios erdvės turi didelį potencialą tapti mažomis atokvėpio salelėmis, kuriose galima atsipalaiduoti ir pabūti kartu su kaimynais, užsiimti pomėgiais. Įtraukus šį aspektą į renovacijos procesus, gyvenimo kokybė miestų rajonuose ypač pagerėja“, – teigia architektė.

Anot jos, daugelis sovietmečiu statytų mikrorajonų buvo suprojektuoti kaip „miegamieji“ – vietos, kur žmonės tik grįžta nakvynei, o miesto gyvenimas nevyksta. Kai kiemai prisipildo gyvybės, o pastatai atsiveria miestui, mikrorajonai iš „miegamųjų“ virsta kokybiškomis daugiafunkcinėmis urbanistinėmis struktūromis.

„Kad šie rajonai taptų patrauklūs, juose turi atsirasti daugiau gyvybės. Pirmieji daugiabučių aukštai turėtų būti skirti verslams įsikurti, o viešosios erdvės – skirtingoms gyventojų veikloms: poilsiui, sportui, bendruomenės susitikimams. Svarbiausia, kad šie sprendimai atlieptų gyventojų poreikius, todėl pačių žmonių įtraukimas planuojant viešąsias erdves yra būtinas“, – teigia R. Leitanaitė.

Kuria tvaresnį gyvenimą

Panašių principų laikosi Anykščių rajono savivaldybė, kuri siekia, kad renovacija neapsiribotų pavieniais namais, o visa teritorija būtų tvarkoma sistemiškai, išlaikant miesto estetinį vientisumą ir kartu didinant jo patrauklumą. Dėmesys skiriamas ir tvarumui. Anot Daivos Gasiūnienės, Anykščių rajono savivaldybės vyr. architektės, tvarumas Anykščiuose suprantamas ne tik kaip šilumos taupymas ar mažesnės sąskaitos, bet ir kaip „miesto plaučių“ – žaliųjų erdvių – plėtimas, natūralių procesų grąžinimas į miestus bei jų pritaikymas klimato kaitos iššūkiams.

„Dirbame su natūraliomis dangomis, kurios leidžia lietaus vandeniui įsigerti į žemę, o ne kauptis balose. Tai mažina taršą, gerina mikroklimatą ir suteikia gyventojams daugiau komforto. Svarbu turėti ilgalaikę viziją ir link jos eiti po vieną žingsnį, naudojantis įvairiomis programomis ir finansavimo galimybėmis. Naujausiame renovacijos kvietime įtrauktas tvarumo priemones, tokias kaip elektromobilių įkrovimo stotelės ir dviračių saugyklos, taip pat vertiname labai teigiamai – kuo greičiau tai taps norma, tuo greičiau turėsime tvarius, gyvus ir sveikus miestus“, – sako ji.

Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki 2026 m. balandžio 1 dienos.

Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Autorė Benita Gaižiūnaitė