Pavasaris skatina dažniau išeiti iš namų ir pradėti darbus sode ir darže. Daugeliui lietuvių ši veikla yra širdžiai miela, todėl kartais atsirandančios problemos gali labai nuliūdinti. Deja, bet alerginės reakcijos įvairiems augalams yra labai dažnos. Kai kurie jautrūs tik kai kurioms augalų rūšis, kiti – beveik visoms. Ką daryti, jei trauka žemės darbams yra tokia stipri, bet kamuoja varginančios alergijos? Išeitį visada galima rasti.

 

Prieš einant į lauką

 

  • Išgerti vaistų nuo alergijos prieš pradedant darbus sode ar darže, kol dar neatsirado nemalonių simptomų.
  • Dirbant lauke užsidėti apsauginius akinius, kaukę, mūvėti pirštines, dėvėti kepurę ar skarelę, marškinius ilgomis rankovėmis, kad žiedadulkės nepatektų ant odos.

Sode

 

  • Vengti liesti veidą ir akis rankomis.
  • Lauke dirbti arba ankstyvą rytą, arba vakare, kai žiedadulkių koncentracija ore yra mažiausia.
  • Darbuotis po lietaus, kai vanduo nuplauna žiedadulkes nuo augalų bei kitų paviršių, o vėjas nebegali taip lengvai išnešioti oru kaip sausomis dienomis. Kita vertus, trumpos liūtys gali kaip tik paskatinti žiedadulkių padaugėjimą.
  • Vietoj pjuvenų, pabarstyti žvyro, kuris nepelija ir nepūna kaip medis.
  • Alergiškiems žmonėms reikėtų vengti gyvatvorių, nes jose gali kauptis dulkės, žiedadulkės, pelėsis ir kiti alergijų sukėlėjai. Gyvatvorės turėtų būti prižiūrėtos (retos ir apkarpytos).
  • Paprašyti šeimos narių ar kitų žmonių, kad nupjautų veją ar išravėtų gėlių, kurios sukelia alergiją, lysves.
  • Veją pjauti trumpai – palikti apie 4 cm žolės.
  • Kai veja pjaunama, namų langus ir duris uždaryti, kad žiedadulkių nepatekti į kambarius.
  • Dažnai valyti židinio ir oro kondicionierių filtrus. Ypač rekomenduojama dažnai valyti pastaruosius, nes juose itin kaupiasi alergenai, kenkiantys oro kokybei: žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos, dulkės ir kt.
  • Iškart grįžus namo nusiprausti kūną ir ištrinkti plaukus. Galima vien tik vandeniu. Pasikeisti drabužius. Taip pat dažnai plauti rankas ir akis vėsiu vandeniu, kuris pašalina prie odos prikibusias žiedadulkes.
  • Nesėti ir nesodinti augalų, kurie subrandina vėju plintančias žiedadulkes.
  • Sode turėtų augti tokie augalai, kurių žiedadulkes išnešioja vabzdžiai ir paukščiai. Žydintys augalai: begonijos, raganės, paprastieji sinavadai, krokai, narcizai, saulutės, snapučiai, melsvės, sprigės, vilkdalgiai, lelijos, darželinės našlaitės, mažosios žiemės, petunijos, flioksai, šalavijai, didieji žioveiniai, saulėgrąžos, tulpės, gvaizdės, gvaizdūnės, verbenos. Krūmai: azalijos, paprastieji buksmedžiai, europinis kukmedis, kinrožės, hortenzijos, putinai. Tačiau net ir užsodinus nuosavą sodą, alergenų nebus galima visiškai išvengti. Vėjas vis tiek atneš žiedadulkių iš kitų sodų, pievų, miškų…
  • Darbus planuoti pagal tai, kada žydi mažiausiai pavojingų augalų. Daugiausiai žiedadulkių būna pavasarį, tačiau kiekvienais metais žydėjimo laikas gali skirtis. Rečiau alergiją sukelia sodininkų mėgstami medžiai: obelys, vyšnios, kriaušės, slyvos, magnolijos, sedulos, bugieniai ir kt.
  • Vasarą alergiją sukelia pačios įvairiausios žydinčios žolės.