Kiekvienais metais spustelėjus šaltukui padaugėja traumų. Todėl labai svarbu pagalvoti apie atsargumo priemones ir taisykles dar prieš nutinkant nelaimėms. Šaltą ir snieguotą žiemą galima sugalvoti daug visokiausių pramogų, tik būtina išlikti atsargiems! Kitu atveju žiemą bus galima matyti tik pro ligoninės ar namų langą…

 

"žiemos traumos"

Žiemą nesunku netikėtai paslysti ir nukristi. Nepalankios kelių sąlygos susidaro staiga atšalus ir pasnigus. Po pūgos išėjus į lauką ir paslydus gali lūžti kojos, rankos, riešai, galima išsinarinti klubus arba susižeisti galvą. Todėl praūžus sniego audrai rekomenduojama likti namuose, kol bus nuvalyti keliai ir šaligatviai. Tačiau kartais ilgai laukti neįmanoma ir tenka rizikuoti eiti į lauką. Tada reikia nepamiršti esminių saugaus eismo taisyklių:

 
  • Eiti lėtais ir mažais žingsniais. Neskubėti;
 
  • Avėti žieminius batus, pagamintus iš šilumą izoliuojančios medžiagos, su guminiais, neslystančiais padais arba specialiais protektoriais, kurie didina sukibimo jėgą;
 
  • Apsirengti sluoksniais. Drabužiai turėtų būti lengvi ir laisvi, nevaržantys judesių. Kintant temperatūrai bus galima sumažinti arba padidinti aprangos sluoksnių skaičių ir taip išvengti sušalimo arba perkaitimo;
 
  • Ypač atsargiai eiti kelkraščiais per ir po pūgos. Apsnigti kelkraščiai ir prastas matomumas sudaro palankias sąlygas nelaimėms įvykti. Žmogus gali prarasti pusiausvyrą, paslysti ir pakliūti tiesiai po važiuojančios transporto priemonės ratais;
 
  • Pajutus, kad gresia kritimas, reikėtų stengtis tai padaryti ant šono arba užpakalio. Kritimo metu nesipriešinti, nekovoti, o bandyti tiesiog natūraliai pasiridenti, galvą laikyti ta kryptimi kuria ridenamasi.
 

Gyvenantys nuosavuose namuose žino, kad kasmet pasnigus, reikės tą sniego sluoksnį nukasti. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad būtent kasant sniegą dažniausiai nutinka įvairios traumos. Galimos minkštųjų audinių traumos (galūnių ir raumenų, ypač apatinės nugaros dalies). Apatinę nugaros dalį neretai sutraumuoja sunkių daiktų kėlimas, nugaros lankstymas ir sukimas. Neretai lūžta ir kaulai (dažniausiai rankų bei plaštakų). Vaikai taip pat gali susižeisti bėgiodama lauke arba lakstydami kieme, kol suaugusieji kasa sniegą. Širdies ydų turintiems asmenims net pasivaikščiojimas po sniegą gali apsunkinti širdies darbą, nereikia nei kasti. Asmenys virš 55-erių metų 4 kartus dažniau patiria širdies darbo sutrikimų negu jaunesni. Nors tyrimai parodė, kad tik 7 % visų traumų, kasant sniegą, yra susiję su širdies problemomis, tačiau tiems, kurie jų turi, sniego kasimas gali baigtis širdies priepuoliu ir net mirtimi.

 

Patarimai, kaip sumažinti traumų tikimybę, kasant sniegą:

 
  • Neskubėti, dažnai daryti pertraukas;
 
  • Kelti kastuvą su sniegu ne lenkiant nugarą, o kelius;
 
  • Avėti slydimui atsparią avalynę ir tinkamą aprangą;
 
  • Sniegą rekomenduojama stumti, o ne kelti kastuvu, paskui pasukti ir mesti pro petį;
 
  • Visada pirmiausiai klausytis savo kūno – nedelsiant nustoti kasti, pajutus oro trūkumą, gausų prakaitavimą arba krūtinės skausmą.
 
  • Nugarą mažiau apkrauna sniego pūstuvų naudojimas, o ne kasimas kastuvu. Tad jei yra galimybė, galima tokį įsigyti.
 

Vairavimas žiemą taip pat kelia daug pavojų. Daugiausiai nelaimingų atsitikimų kelyje nutinka tada, kai keliai būna slidūs ir matomumo sąlygos prastos. T. y. sausio ir vasario mėnesiais. Geriausia būtų nepalankiomis eismo sąlygomis apskritai niekur nevažiuoti ir namų, tačiau tai padaryti ne visada įmanoma. Vairavimas žiemą skiriasi negu kitais metų laikais. Viena dažniausių klaidų – važiavimas per greitai ir stabdymo kelio neįvertinimas (esant slidžiai kelio dangai stabdymo kelias pailgėja).

 

Patarimai, kaip sumažinti nelaimingų atsitikimų kelyje riziką žiemą:

 
  • Nepalankiomis oro sąlygomis reikėtų važiuoti lėtai, išvykti iš namų anksčiau, kad būtų daugiau nei pakankamai laiko nusigauti iki galutinio tikslo;
 
  • Vengti greitai kirsti kelio juostas, stabdyti prie pat perėjos;
 
  • Prieš žiemą atlikti automobilio patikrinimą (stabdžius, akumuliatorių, skysčių lygį);
 
  • Nevažiuoti su pustuščiu degalų baku. Būti pasiruošus netikėtumams. Pavyzdžiui, kilus sniego audrai, gali tekti pastovėti kelyje. Tuomet tikrai nesinorėtų dar ir sušalti;
 
  • Jei automobilis užstringa kelyje, visų pirma patikrinti, ar išmetimo vamzdis neužsikimšo sniegu. Jei taip, tai į automobilio vidų gali patekti nuodingo anglies monoksido;
 
  • Žiemą automobilyje rekomenduojama turėti rinkinį nenumatytiems atvejams. Jį turėtų sudaryti kastuvas, priekinio stiklo grandiklis, pledas, kepurė, papildoma pora pirštinių bei viršutiniai drabužiai, maitinimo laidai stiprintuvui, smėlio, virvę, žibintą, užkandžių, vandens ir pirmosios pagalbos vaistinėlę.