Astigmatizmas – dažnas regėjimo sutrikimas, bet apie jį ne visuomet žino net tie, kurie patys jį turi. Kaip ši būklė veikia regą, sykiu bendrą gyvenimo kokybę?

 

Kas tai?Beautiful,Female,Eye,In,Scanning,Circle,Closeup,And,Eyechart.,Ophthalmologist

 

Astigmatizmas – refrakcinis sutrikimas, kai ragena arba lęšiukas nėra taisyklingai išgaubtos formos. Taisyklingos formos ragena yra apvali kaip krepšinio kamuolys, tačiau astigmatizmo paveikta labiau primena regbio kamuolį. Dėl to šviesos spinduliai, įveikę akies optinę sistemą, susikerta ne viename bendrame taške, o keliuose iš jų. Taip matomas neryškus, išblukęs vaizdas. Astigmatizmą turintys žmonės nevienodai gerai mato horizontalius ir vertikalius elementus, todėl įvairūs aplinkos objektai jiems atrodo tarsi ištempti vertikaliai arba suploti palei horizontalią liniją bei neryškūs. Laimei, 85 % atvejų astigmatizmas būna nežymus, todėl praktiškai nė nepastebimas. Likusiais atvejais jį tenka koreguoti, nes kenkia gyvenimo kokybei.

 

Dažniausiai įgimtas

 

Astigmatizmas gali pasireikšti bet kurio amžiaus žmogui. Dažniausiai būna įgimtas / paveldėtas. Tokiu atveju regos sutrikimas pasireiškia dar ankstyvoje vaikystėje. Visgi nebūtinai iš karto diagnozuojamas, nes maži vaikai nesupranta, kas negerai ir nemoka to pasakyti. Todėl neretai pasitaiko, kad ši regos yda atrandama tik vaikui gerokai ūgtelėjus ar net dar vėliau, jeigu astigmatizmas yra mažo laipsnio. Vėliau gyvenime jis gali atsirasti dėl patirtų akių traumų, uždegimų, chirurginių intervencijų, tam tikrų ligų.

 

Įspėjamieji simptomai

 

Nežymus astigmatizmas gali nesukelti jokių simptomų, taigi ir jokio gydymo nereikia. Maždaug 15 % atvejų simptomai jau trukdo normaliai gyventi ir prireikia regos korekcijos. Apie astigmatizmą įspėja šie požymiai:

 
  • Dažnai pasikartojantys galvos skausmai, svaigimas.
  • Akių įtampa, greitas nuovargis.
  • Ištemptas, neryškus matomas vaizdas.
  • Dažnas akių vokų uždegimas.
  • Prisimerkimas žiūrint tiek į toli, tiek į arti esančius objektus.
  • Sunkumai matant tamsiuoju paros metu. Šviesos gali akinti, sklisti dryžiais.
  • Dvigubas matymas (pasitaiko rečiau).
 

Įtariant astigmatizmą neverta laukti ir kuo greičiau apsilankyti pas gydytoją oftalmologą. Jis atliks išsamų akių patikrinimą ir patvirtins arba atmes diagnozę. Specialistai, naudodami specialią aparatūrą, gali aptikti net mažiausio laipsnio astigmatizmą.

 

Gydymo galimybės

 

Galimi keli astigmatizmo gydymo būdai, atsižvelgiant į sunkumą ir paciento pageidavimus:

 

Akiniai. Labiausiai paplitęs ir paprasčiausias būdas ištaisyti astigmatizmą. Naudojami specialūs akinių lęšiai, kompensuojantys netaisyklingą ragenos ar lęšiuko formą.

 

Kontaktiniai lęšiai. Jie gali užtikrinti aiškesnį regėjimą ir platesnį matymo lauką nei akiniai. Astigmatizmui koreguoti specialiai sukurti vadinamieji toriniai lęšiai. Tiesa, lęšiai apskritai tinka ne visiems, kai kam atrodo tiesiog keblu juos įsidėti ir išsiimti.

 

Refrakcinė chirurgija. Tokios procedūros kaip LASIK (lazerinis in situ keratomileusis), PRK (fotorefrakcinė keratektomija) ir LASEK (lazerinė epitelio keratomileusis) gali pakeisti ragenos formą ir ištaisyti lūžio ydą.

 

Ortokeratologija (Ortho-K). Šio nechirurginio gydymo metu miegant naudojami specialiai sukurti standūs kontaktiniai lęšiai, siekiant laikinai pakeisti rageną ir užtikrinti aiškų regėjimą dieną.

 

Kasdieniame gyvenime

 

Jeigu astigmatizmas nėra didelio laipsnio ir nesudaro reikšmingos regos ydos, jis nebūtinai gydomas. Vis dėlto, siekiant išvengti būklės progresavimo ir kitų gretutinių problemų, svarbu reguliariai lankytis pas oftalmologą, kad šis profesionaliai įvertintų akių bei regos būklę. Astigmatizmą turintys žmonės turėtų rūpintis bendra akių (ir ne tik) sveikata. Tam itin svarbu subalansuotai maitintis. Akys turi gauti užtektinai omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų C, E, A, cinko. Ne mažiau svarbu vartoti daug skysčių, nes įrodyta, kad dehidratacija prastina regą, didina įvairių akių ligų riziką. Saulėtomis dienomis nepamiršti nešioti kokybiškų akinių nuo saulės. Jie turi patikimai blokuoti UV spindulius. Šiame skaitmeniniame amžiuje dauguma praleidžia daug laiko prie ekranų, todėl kiek įmanoma svarbu riboti ekranų laiką. Patartina laikytis vadinamosios 20–20–5 taisyklės: kas 20 min. bent 20 sek. žiūrėti į objektą 5 metrų atstumu. Tai padeda sumažinti akių įtampą. Be abejo, svarbu atsisakyti žalingų įpročių, ypač rūkymo – didina akių išsausėjimo ir įvairių jų ligų riziką.

 

 

Įdomu

 

  • Žodis astigmatizmas kilęs iš graikų kalbos žodžio stigme, reiškiančio tašką, o priešdėlis „а“ – taško nebuvimą.
  • JAV tyrimų duomenimis, astigmatizmą turi kas trečias suaugęs žmogus.
  • Astigmatizmas pirmą kartą identifikuotas 1825 m. Tai padarė britų matematikas ir fizikas George Biddell Airy.
  • Dauguma naujagimių turi nežymų atstigmatizmo laipsnį, bet augant jis silpnėja.
  • Tarp azijiečių astigmatizmas pasitaiko dažniau nei kitose populiacijose.
  • Tai, kad astigmatizmą gali sukelti televizoriaus žiūrėjimas sėdint per arti ekrano ar knygos skaitymas prieblandoje, tėra mitas.
  • Cukriniu diabetu sergantys asmenys turi didesnę riziką susidurti su įgytu astigmatizmu.
 

Autorius Jūratė Survilė