Šiuolaikinis žmogus gyvena informacijos perkrovos laikais – darbas, socialiniai tinklai, nuolatinis skubėjimas. Tokiomis sąlygomis pasikartojantis mieguistumas, užmaršumas ar galvos svaigimas dažnai laikomi normaliais reiškiniais. Tai ir yra problema – priprantame prie simptomų, kurie iš tikrųjų – organizmo pagalbos šauksmas. Nepastebimai jie tampa kasdienybės dalimi, nors iš tikrųjų gali rodyti giluminius procesus: lėtinius uždegimus, hormonų disbalansą ar net besivystančią ligą.

 

Mieguistumas – ne visada tik nuovargisBored,Businesswoman,Yawning,At,Workplace,Feeling,No,Motivation,Or,Lack

 

Nuovargis po nemigos nakties – normalu. Tačiau jei net po kokybiško miego vis tiek norisi miegoti, organizmas gali signalizuoti apie gilumines problemas. Lėtinis mieguistumas gali būti susijęs su:

 

Obstrukcine miego apnėja. Tai viena dažniausių mieguistumo dieną priežasčių. Dėl šio sutrikimo kvėpavimas miegant trumpam sustoja – net iki 100 kartų per naktį. Nors pats žmogus dažnai nepamena šių epizodų, jo miegas būna fragmentuotas, negilus, todėl net 8–9 val. miego nesuteikia poilsio jausmo. Tipiškas požymis – garsus knarkimas ir rytinis nuovargis.

 

Geležies stokos anemija. Geležis būtina hemoglobino – baltymo, pernešančio deguonį kraujyje – gamybai. Kai organizme trūksta geležies, mažėja deguonies kiekis audiniuose, smegenyse, todėl jaučiamas nuolatinis nuovargis, vangumas, padažnėja širdies plakimas, blyškumas. Mieguistumas šiuo atveju atsiranda dėl deguonies bado.

 

Hipotireoze (sumažėjusi skydliaukės veikla). Skydliaukė gamina hormonus, reguliuojančius medžiagų apykaitą. Kai jų trūksta, organizmo procesai sulėtėja – žmogus jaučiasi lėtas, suglebęs, pavargęs, gali kristi kūno temperatūra, sausėti oda, plonėti plaukai. Mieguistumas – vienas pirmųjų šio sutrikimo simptomų.

 

Atminties spragos. Ar tai rimta?

 

Užmiršti, kur padėjote raktus, – natūralu. Tačiau pamiršti svarbius susitikimus ar pokalbius – jau signalas. Užmaršumas gali kilti dėl:

 

Vitaminų B1, B6, B12 trūkumo. B grupės vitaminai būtini nervų sistemos veiklai, neuronų apsaugai ir signalams perduoti tarp smegenų ląstelių. Trūkstant šių vitaminų (ypač veganams, senyviems žmonėms ar sergantiems virškinimo trakto ligomis), gali pasireikšti ne tik užmaršumas, bet ir nuotaikos svyravimai, silpnumas, net depresijos požymiai.

 

Lėtinio streso ir miego trūkumo. Ilgalaikis stresas kelia streso hormono kortizolio lygį kraujyje. Kortizolis ilgainiui pažeidžia hipokampą – smegenų sritį, atsakingą už atmintį. Taip pat, jei žmogus ilgą laiką miega per mažai ar labai neramiai, smegenys nepajėgia apdoroti ir užfiksuoti naujos informacijos. Tai paaiškina, kodėl perdegę darbuotojai pamiršta net elementarius dalykus.

 

Neurologinių ligų. Pradiniai Alzheimerio ligos ar kitų demencijos formų simptomai labai subtilūs – užmirštami vardai, susitikimai, neaišku, kaip atlikti įprastas užduotis. Ankstyva diagnostika leidžia sustabdyti ligos progresą, todėl bet koks neįprastas ar stiprėjantis užmaršumas – svarbus signalas.

 

Ne toks jau nekaltas galvos svaigimas

 

Momentinis galvos sukimasis atsistojus – dažnas reiškinys. Tačiau jei galva svaigsta net būnant ramiai, tai gali rodyti:

 

Kraujospūdžio svyravimus. Per žemas kraujospūdis (hipotenzija) gali trikdyti kraujotaką smegenyse – tai pasireiškia svaigimu, ypač keičiant kūno padėtį (pvz., atsistojus). Tokie epizodai būdingi jauniems, liekniems žmonėms, ypač moterims, bet gali rodyti širdies ir kraujagyslių sistemos problemas.

 

Vestibulinio aparato sutrikimus. Vidinėje ausyje yra pusiausvyros organas – vestibulinis aparatas. Kai jis nustoja veikti darniai (pvz., dėl virusinės infekcijos ar Menjero ligos), žmogui atrodo, kad viskas aplink sukasi, kartu gali lydėti pykinimas, pusiausvyros praradimas. Šie simptomai dažnai klaidingai priskiriami nuovargiui ar spaudimo pokyčiams.

 

Širdies ritmo sutrikimus. Kai širdis ima plakti per greitai ar per lėtai, smegenys gali akimirksniu likti be deguonies, todėl atsiranda svaigimas ar net sąmonės praradimas. Šie epizodai nesikartoja kasdien, todėl svarbu iškart ištirti, ypač jei kartu jaučiamas dusulys arba širdies permušimai.

 

Jei pasireiškia kartu…

 

Dažnai mieguistumas, atminties spragos ir galvos svaigimas pasireiškia kartu. Tai gali lemti:

 

Anemija. Kai kraujyje trūksta raudonųjų kraujo kūnelių, visas organizmas kenčia dėl deguonies trūkumo. Tai pasireiškia kaip mieguistumas, protinis lėtumas, galvos svaigimas keičiant kūno padėtį. Ši simptomų triada ypač dažna tarp paauglių, vegetarų ir moterų, patiriančių gausias menstruacijas.

 

Cukrinis diabetas. Gliukozės svyravimai sukelia smegenų rūką – sunku susikaupti, kyla silpnumas, dirglumas, pablogėja atmintis. Galvos svaigimas gali atsirasti tiek dėl per aukšto, tiek per žemo cukraus lygio. Daugelis cukriniu diabetu sergančių žmonių ilgą laiką to nežino, nes iš pradžių simptomai būna švelnūs ir atrodo nerimti.

 

Lėtinio nuovargio sindromas. Tai būklė, kai žmogus jaučiasi išsekęs net po poilsio, o fizinis ar protinis krūvis iškart pablogina būseną. Simptomai – stiprus mieguistumas, koncentracijos praradimas, galvos skausmai, svaigimas. Sutrikimas vis dar nėra kruopščiai ištirtas, bet juo dažniau serga 30–50 m. moterys.

 

Kada kreiptis į gydytoją?

 

Jei simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, net ir silpni – tai derama priežastis skubėti pas šeimos gydytoją. Taip pat pasitikrinti sveikatą būtina, jeigu mieguistumas, atminties spragos ir galvos svaigimas trukdo atlikti kasdienes užduotis, vairuoti, bendrauti, dirbti. Tokie ženklai rodo, kad tai jau tikrai nebe normalus nuovargis. Apie pavojingas organizmo būkles įspėja staiga atsirandantys simptomai. Jei galvos svaigimas, atminties sutrikimas ar mieguistumas prasidėjo staiga, kartu su kitais pojūčiais (pvz., regos, kalbos sutrikimais), būtina skubi medikų pagalba – galbūt tai insulto arba neurologinės krizės pradžia.

 

Kaip sau padėti?

 

Jeigu mieguistumas dieną, atminties spragos ir galvos svaigimas nesusiję su ligomis, galima pagerinti savijautą be medicininio įsikišimo. Tam svarbu:

 

Kokybiškas miegas. Laikytis miego higienos taisyklių: eiti miegoti tuo pačiu metu, vengti ekranų prieš miegą, sukurti tamsią, tylią aplinką. Kiekvienam suaugusiajam reikia 7–8 val. kokybiško miego per parą.

 

Subalansuota mityba. Ji turi apimti visų pagrindinių maisto medžiagų šaltinius – baltymus, sudėtinius angliavandenius, sveikuosius riebalus. Ypač svarbu gauti užtektinai geležies (raudona mėsa, lęšiai, žalios lapinės daržovės), B grupės vitaminų (kiaušiniai, grūdai, kepenėlės) ir omega-3 riebalų rūgščių (riebi žuvis, linų sėmenys).

 

Fizinis aktyvumas. Net vidutinio intensyvumo judėjimas (greitas ėjimas, dviračio mynimas) gerina smegenų kraujotaką, miegą ir atmintį, mažina streso hormonų lygį.

 

Streso valdymas. Reguliarūs atsipalaidavimo metodai – kvėpavimo pratimai, meditacija, joga, pasivaikščiojimas gamtoje – padeda sumažinti kortizolio lygį ir saugo nervų sistemą.

 

Autorė Jūratė Survilė