Benediktinų vienuolis, rašytojas ir lektorius Davidas Steindlas-Rastas yra sakęs, kad „laimė neveda prie dėkingumo. Dėkingumas veda prie laimės.“ Nors nagrinėdamas dėkingumo ir laimės sąsajas jis remiasi religija, tačiau vienuolio minčiai pritaria ir psichologai. Mat dėkingumas – itin svarbi pozityviosios psichologijos tema. Manoma, kad dėkingumu galima padidinti psichologinę gerovę ir atsparumą. O šie du aspektai padeda susidoroti su didžiausiais iššūkiais.

 

Kodėl dėkingumas toks svarbus?

Photo,Of,Positive,Glad,Thankful,Lady,Hands,Chest,Beaming,Smile

 

Daugelyje asmeninio tobulėjimo ir psichologijos knygų kalbama apie dėkingumą. Jo naudas, galimą įtaką mąstymui ir bendrai savijautai. Ir tai turi mokslinį pagrindą. Pasak mokslininkų, žmogaus smegenys, vertindamos iš aplinkos gaunamą informaciją, ją iškraipo. Kasdien prarandama dalelė realybės vien todėl, kad sąmonėje dominuoja negatyvios emocijos. Tad tenka mėginti smegenų veiklą ir psichiką subalansuoti – atsverti nemalonius išgyvenimus geraisiais. O dėkingumas ir yra vienas tų gerųjų jausmų. Žmogus, gyvendamas bendruomenėje, trokšta jai priklausyti – jaustis reikalingas ir įvertintas. O kai vertinamos kito asmens gerosios savybės, rodomas dėmesys bei rūpestis, gaunamas malonus atsakas – džiaugsmas. Smegenys mėgsta džiaugsmą. Ir ne tik jį patirti, bet ir matyti. Juk visiems gera pastebėti šypsenas ar malonų pasisveikinimą. Panašus jausmas apima ir nuoširdžiai dėkojant. Du žmonės šiuo išgyvenimu pasidalina tarpusavyje ir abu išsineša po gabalėlį laimės. Mokslininkų teigimu, išreikšdami dėkingumą žmonės ne tik pagerbia kitus, bet ir padeda sau. Mat dėkingumas tarsi leidžia pamatyti aiškesnį ir platesnį kontekstą net nemaloniose situacijose. O tai ir yra tas realybės subalansavimas, apie kurį taip drąsiai kalba tiek psichologai, tiek neuromokslininkai. Nuoseklus dėkingumas gerina ir smegenų veiklą. Kai kurie tyrimai rodo, kad pastovios dėkingumo praktikos gali sustiprinti smegenų dalis, atsakingas už susikaupimą ir sprendimų priėmimą. Kanadoje 2011 m. atliktas įdomus eksperimentas, kurio dalyviai 4 savaites vykdė specifines dėkingumo užduotis. Kontrolinė grupė tais pačiais principais dirbo su įsimintinais, svarbiais įvykiais. Rezultatai parodė, kad dėkingumą praktikuojanti grupė eksperimento pabaigoje išreiškė daugiau pasitenkinimo gyvenimu ir savimi. Deja, daugeliui sudėtinga pasinaudoti šiuo psichologinę būklę gerinančiu įrankiu. Dažnai nuoširdus dėkingumas pajuntamas tik tuomet, kai įvyksta kažkas itin reikšmingo, pavyzdžiui, laimėjimas loterijoje, vaikų gimimas ar nelaimės išvengimas. O tai retos progos.

 

10 „ačiū“ kasdien

 

Tam, kad progų pajusti dėkingumą būtų daugiau, reikia sąmoningų pastangų ir ryžto. Vaikystėje moko būti mandagiems ir kažką gavus padėkoti. Žodis „ačiū“ pats savaime nėra reikšmingas, tačiau kai jis ištariamas ne automatiškai, o sąmoningai, gali tapti svarbia dėkingumo įgūdžio lavinimo dalimi. Amerikiečių psichoterapeutė Natalie Rothstein tikina, kad visi gali atrasti kažką, už ką yra dėkingi tiek kitiems žmonėms, tiek gyvenimui. Ir jeigu įprastų šį dėkingumą išreikšti, taptų lengviau susidoroti su sunkumais. Specialistė jokiu būdu neragina neigti tikrųjų išgyvenimų. Liūdesys, pyktis ar nusivylimas – natūralūs ir savaip vertingi. Tačiau šios emocijos neturėtų užgožti kitų gyvenimo aspektų. Tiesą sakant, mokytis dėkingumo geriausia būtent tuomet, kai atrodo, kad visi ir viskas nusiteikę priešiškai. Mat būti dėkingam palankiomis aplinkybėmis labai lengva. O štai išmokti atrasti pozityvių aspektų kamuojant sunkumams ar tiesiog įsisukus į nuobodžią rutiną – gerokai sudėtingiau. Štai todėl pozityviosios psichologijos specialistai ragina nuoširdžiai ir sąmoningai dėkoti už malonias smulkmenas ir daryti tai kasdien. Dėkoti galima už malonų nepažįstamojo elgesį, skanius pietus, sėkmingai įveiktą užduotį darbe ar tiesiog džiuginantį pokalbį su draugu. Dėkoti verta net už kavos puodelį. Dalykų, už kuriuos galima pasakyti „ačiū“, sąrašas begalinis. Jeigu kasdienybėje sunku atrasti dalykų, kurie keltų natūralų dėkingumą, pravartu pasidomėti japoniška naikan praktika. Ji siejama ne tik su dėkingumu žmonėms, bet ir aplinkai. Moko, kad žmogus turėtų leisti sau pajusti dėkingumą už tai, kad turi kūną, gali kasdien užmigti lovoje ir pasigėrėti saulėlydžiu ar gamta. Dienai baigiantis naikan ragina mėginti įsiklausyti į aplinką ir kūną. Pavyzdžiui, pajusti namuose tvyrančią šilumą ar arbatos skonį. Tuomet padėkoti už šiuo malonius pojūčius. Tokia praktika padeda įtvirtinti dėkojimo įprotį ne tik smegenyse, tačiau ir kūne. Tad dėkingumas tampa kone apčiuopiamas.

 

Dėkoti būtina ir sau

 

Dėkingumą – galingą ir pozityvią emociją, paversti labiau pastebimą ir apčiuopiamą itin svarbu. Mat dėkingumas iš tiesų keičia ne tik tai, kaip žmogus mato pasaulį, bet ir save. Tad iš tiesų verta išmokti nuoširdžiai padėkoti sau. Psichologai šias praktikas vadina vidinio vaiko gydymu. Mūsų psichikos dalis – vidinis vaikas, yra patirčių bei troškimų visuma. Tai svarbi savasties dalis, kuri dažnai nulemia pasitikėjimą savimi ir savivertę, gebėjimą susidoroti su kritika ar sunkumais. Nukreipti dėkingumą į save reiškia išsilaisvinti iš lūkesčių, kuriuos žmogus puoselėja kitiems asmenims ir aplinkybėms. Juk iš tiesų dažnai tikimės, kad mūsų mažus bei didelius laimėjimus kiti įvertins ir išsakys pagyrimą. O taip nenutikus nusiviliame, bet kokia pergalė net mūsų akyse tampa menkesnė. Išmokus dėkoti sau, nereikės laukti išorinio patvirtinimo, kad pasielgta tinkamai. Tai būdas patiems save palaikyti emociškai. Dėkoti sau galima už viską, ką žmogus laiko gerais dalykais. Ir tai ne tik dideli laimėjimai, kaip, pavyzdžiui, universiteto baigimas ar naujų profesinių įgūdžių įgijimas. Dėkoti sau verta už visas kasdienes smulkmenas: gardžią sriubą vakarienei, pagalbą vaikui ruošiant namų darbus, malonų komplimentą kolegai ar puikią mankštą, kuri naudinga sveikatai. Kaskart įdėjus pastangų, būtina sau už jas padėkoti. Tai daryti galima pasinaudojus technika „Pakeisk gyvenimą per 21 dieną“. Ją taikant parašyti padėkos laišką sau. Jis pildomas 21 dieną, kasdien pridedant naują eilutę. Negalima praleisti nė vienos dienos. Geriau rašyti po vieną eilutę kasdien, nei rašyti 20 sakinių vienu kartu. Įrodyta, kad bet koks įprotis susiformuoja per 21 dieną. Tad atlikus šią užduotį tampa lengviau vertinti savyje pozityvius aspektus ir matyti savo paties gyvenimą ryškesnėje šviesoje. Kita dėkingumo sau ugdymo praktikų rekomenduoja kiekvieną vakarą paklausti savęs, ką šiandien daviau kitiems? Daugelį savo poelgių žmogus vertina kaip nereikšmingus, tačiau iš tiesų tai dovana kitiems ir pasauliui. Geriausią šią praktiką atlikti prieš miegą. Pozityvus nusiteikimas padės geriau išsimiegoti.

 

Įdomu

 
  • Dėkingumo sau praktikos skatina pozityvų elgesį. Naudingos laikantis dietos arba mėginant atsisakyti žalingų įpročių. Kaskart atsisakius per didelės porcijos ar cigaretės derėtų sau nuoširdžiai padėkoti. Dėkingumas skatina organizme išskirti seratoninui. Tad atsispirti pagundoms tampa lengviau.
  • Pasakyti nuoširdų „ačiū“ svetimiems lengviau nei artimiesiems. Taip yra todėl, kad iš artimųjų tarsi savaime tikimės tam tikrų poelgių ar reakcijų. Ugdant savyje dėkingumą derėtų kasdien partneriui, vaikui ar tėvams padėkoti bent už vieną dalyką. Tai gerina santykius ir moko pastebėti, kiek daug dalykų padaro vieni dėl kitų šeimoje ar draugų grupėje.
  • Tyrimas su poromis atskleidė, kad sutuoktinių vienas kitam išsakyti padėkos žodžiai padeda atviriau kalbėti ir apie nerimą keliančius aspektus santykiuose. Kitaip tariant, prieš kalbantis apie dalykus, kurie supriešina, derėtų padėkoti partneriui už gerus dalykus ir pozityvias savybes, tuomet išsakyta kritika bus suvokiama kaip konstruktyvi.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė