Kiekvienas šunų mylėtojas tikriausiai pastebėjo, kad keturkojis draugas reaguoja į žmogaus nuotaiką ir emocijas. Tačiau mokslininkai išsiaiškino, kas vyksta šuns smegenyse, kai jis žvelgia į besišypsantį ar susiraukusį žmogų. Pasirodo, mūsų veido išraiška gali daryti įtaką ir augintinio elgesiui.

 

Kūno kalbaHappy,Dog,In,The,Car,Window,With,The,Wind

 

Emocijų išraiškos padeda užmegzti ir palaikyti socialinius ryšius. Pagrindinės mimikos, pavyzdžiui, nuostabos, džiaugsmo ar pykčio, būdingos visiems žmonėms ir pasireiškia kaip automatinės fiziologinės reakcijos. Gyvūnai taip pat reiškia emocijas kūno kalba, o jų gentainiai geba šiuos signalus suprasti. Toks gebėjimas būdingas, pavyzdžiui, avims ir šimpanzėms. Kai kurie gyvūnai perpranta ir kitų rūšių siunčiamus signalus. Šunys išmoko interpretuoti žmogaus veido išraiškas, nes tūkstančius metų evoliucionavo kartu su žmonėmis – saugojo jų namus ir bandas, padėjo medžioti ar tiesiog palaikė draugiją. Taip jie prisitaikė ir įgijo naujų įgūdžių, kurių neturi jų protėviai vilkai.

 

Daugybė eksperimentų atskleidė, kad keturkojai gali atskirti žmonių veidus, išreiškiančius džiaugsmą, nuo tų, kurie rodo pyktį, baimę, liūdesį ar pasibjaurėjimą. Visgi šis gebėjimas labai priklauso nuo patirties ir gali būti individualus. Pastebėta, kad moterų augintiniai geriau atpažįsta moterų, o vyrų keturkojai – vyrų mimikas.

 

Įdomu tai, kad šunų ir žmonių smegenys emocijas apdoroja panašiai, t. y. reaguojant į teigiamas emocijas aktyvuojasi atlygio sistemos sritys. Keturkojai vertina bendrą veido vaizdą, tačiau daugiausia informacijos jiems suteikia akių, vidurinės veido dalies ir burnos išraiškos. Matydami teigiamą žmogaus veidą, šunys gerokai daugiau laiko praleidžia žiūrėdami į akis nei į burną.

 

Tyrimai rodo, kad šunys ne tik atpažįsta žmogaus emocijas, bet ir pagal jas vertina aplinką bei keičia savo elgesį. Pavyzdžiui, jei šeimininkas naują daiktą pasitinka džiaugsmingai ir šypsosi, augintinis jaučiasi saugiau: prieina, apuosto, smalsauja, tyrinėja ar žaidžia. Jeigu žmogaus reakcija į nepažįstamą objektą yra neigiama, išreiškiamas pasibjaurėjimas ar baimė, keturkojis taip pat gali elgtis atsargiau, įtariau ir budriau.

 

Šunų gebėjimas atpažinti įvairias žmogaus mimikas padeda suprasti, kodėl tiek daug žmonių gerai jaučiasi keturkojų draugijoje. Į jų emocines reakcijas reaguojame intuityviai, o šį abipusį emocinį ryšį dažnai siejame su empatija, draugiškumu ir emociniu palaikymu.

 

Kaip džiaugiasi neuronai

 

Vienos universiteto (Austrija) veterinarai, atlikę magnetinio rezonanso tyrimus, atskleidė, kaip šunų smegenys analizuoja skirtingas žmogaus veido išraiškas. Pirmiausia suaktyvėja regos žievės sritys, padedančios atskirti laimingą veidą nuo pikto. Įdomu tai, kad smilkinių srityje yra smegenų dalis, kuri analizuoja būtent žmogaus, o ne kito šuns snukio išraiškas. Augintiniai ypač jautriai reaguoja į pažįstamus veidus – tam tikros smegenų sritys tuo metu tarsi užsidega. Išoriškai tai gali pasireikšti džiaugsmingu elgesiu, pavyzdžiui, uodegos vizginimu. Ankstesni tyrimai patvirtino, kad tos pačios atlygio sistemos sritys suaktyvėja, kai augintinis laukia skanėsto arba užuodžia pažįstamą žmogų, nors jo nemato. Panaši atlygio sistema veikia ir žmogaus smegenyse, kai mėgaujamės ar prisimename malonius dalykus: skanų maistą, komplimentą ar mėgstamos sporto komandos pergalę.

 

Kita vertus, šunys geba suprasti ir nepažįstamų žmonių veido išraiškas. Šis gebėjimas rodo, kad per tūkstančius metų trunkantį gyvenimą šalia žmogaus keturkojai išmoko iš veido išraiškų spręsti apie jo emocinę būseną ir galimą elgesį. Tokia savybė svarbi socialiniam gyvenimui, kaip laukiniams gyvūnams svarbu gebėti atpažinti kitų rūšių keliamą grėsmę.

 

Nustatyta, kad neigiamas emocijas, pavyzdžiui, liūdesį ar baimę, šunys gali apdoroti pasitelkdami skirtingas smegenų sritis. Norėdami geriau suprasti žmogaus būseną, jie atkreipia dėmesį ir į bendrą kūno laikyseną. Pastebėta, kad augintinis gali prasčiau reaguoti į komandas, jei šeimininkas atrodo susirūpinęs ar įsitempęs. Baimės išraiška šunims gali būti ypač svarbi, nes signalizuoja apie galimą nesaugumą. Keturkojai taip pat atkreipia dėmesį į nosies ir šnervių judesius. Manoma, kad tai padeda surinkti papildomos informacijos apie žmogaus emocinę būseną. Pastebėjęs nerimą ar baimę, šuo gali pradėti intensyviau uostyti aplinką ir ieškoti galimo pavojaus šaltinio. Žmonių šnervės taip pat gali prasiplėsti patiriant stiprias emocijas, o šunys geba pastebėti šiuos subtilius pokyčius.

 

Elgesio tyrėjai išsiaiškino, kad šunų žvilgsnio kryptis ir galvos padėtis gali keistis atsižvelgiant į žmogaus emocijas. Pamatęs laimingą veidą, šuo dažniau pasuka galvą į dešinę, o išvydęs piktą, liūdną ar išsigandusį veidą – į kairę. Šie subtilūs kūno padėties pokyčiai leidžia manyti, kad skirtingos emocinės informacijos apdorojimas susijęs su nevienodu kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulių aktyvumu.

 

Galima palengvinti mokymąsi

 

Supratimas, kaip veikia šunų smegenys, gali būti naudingas kiekvienam šeimininkui. Bendraudamas su žmogumi nuo mažens, šuo ne tik mokosi tinkamo elgesio, bet ir perpranta šeimininko veido išraiškas. Taip formuojasi pasitikėjimu grįstas ryšys. Pasak Vienos universiteto veterinarų, teigiama mimika gali motyvuoti šunį elgtis tinkamai. Laimingą veidą, net ir nepažįstamo žmogaus, šuo gali susieti su teigiama patirtimi. Todėl žmonės, kurie bijo keturkojų, bendraudami su jais turėtų išlikti ramūs ir nekelti įtampos.

 

Gyvūnų elgesio specialistai rekomenduoja bendraujant su šunimi aiškiai išreikšti savo emociją – iš pradžių net kiek sustiprintai pabrėžti „laimingą“ ar „nepatenkintą“ veido išraišką. Jei žmogus pritaria keturkojo elgesiui ir nori jį paskatinti, verta atpalaiduoti veido raumenis, šypsotis, kalbėti linksmu tonu, paglostyti šunį. Jei reikia parodyti nepasitenkinimą, veido išraiška gali būti priešinga – rimta, tačiau negrasinanti. Ilgainiui gyvūnas gali vien iš veido išraiškos išmokti suprasti, ko iš jo tikisi šeimininkas. Tokia komunikacija, grįsta pozityviu skatinimu, padeda apsieiti be bausmių ir sumažinti stresą. Šuo žmogaus šypseną gali susieti su pagyrimu, saugumu ir priėmimu, o tai stiprina tarpusavio ryšį.

 

Pastebėjimą, kad šunys gali skirtingai reaguoti į vyrų ir moterų veidus, verta turėti omenyje ir organizuojant jų priežiūrą ar mokymą. Jei gyvūnas įpratęs bendrauti su tam tikros lyties žmonėmis, naujas tos pačios lyties žmogus kai kuriais atvejais gali kelti mažiau nerimo. Vis dėlto šuns reakcijai įtakos turi ne tik amžius ir patirtis, bet ir individualus temperamentas, socializacija bei veislės ypatybės. Veislės, išvestos glaudžiai bendradarbiauti su žmogumi, pavyzdžiui, borderkoliai, belgų aviganiai ar pudeliai, paprastai pasižymi geru gebėjimu stebėti žmogaus elgesį ir reaguoti į jo signalus. Štai kai kurios medžioklinės veislės, tokios kaip taksai, jagdterjerai, anglų kurtai, buvo išvestos savarankiškiau priimti sprendimus, todėl jų bendravimo su žmogumi pobūdis gali skirtis.

 

Gera žinia ta, kad gebėjimas suprasti žmogaus signalus tobulėja visą šuns gyvenimą. Tam svarbi nuolatinė socializacija, pozityvi patirtis ir pakankamai laiko, praleidžiamo kartu su žmogumi. Kuo daugiau progų šuo turi stebėti šeimininką ir mokytis suprasti jo siunčiamus signalus, tuo geriau gali susiformuoti tarpusavio bendravimas.

 

Emociškai brandaus šuns požymiai:

 
  • Ramiai reaguoja į šeimininko liūdesį: neloja, nebėgioja reikalaudamas dėmesio, o atsisėda ar atsigula šalia, prisiglaudžia, padeda galvą – taip užmegzdamas fizinį kontaktą.
  • Į šeimininko nepasitenkinimą reaguoja ne baime, o siekiu atkurti gerą ryšį. Nesigūžia ir nerodo nuolankumo, bet gali baksnoti snukiu, trintis prie žmogaus ar žiūrėti jam į veidą.
  • Išvydęs besišypsantį šeimininką, gali pradėti vizginti uodegą, sekti jo žvilgsnį net tada, kai žmogus tyli.
  • Susidūręs su dirgikliu – kate, kitu šunimi ar dviratininku – stabteli, stebi situaciją ir ieško šeimininko žvilgsnio, tarsi laukdamas signalo, kaip elgtis.
  • Susijaudinęs ar išsigandęs ne visada slepiasi ar bėga – gali ieškoti šeimininko ir stengtis būti šalia. Artumas gali padėti nusiraminti net ir be tiesioginio akių kontakto.
  • Geba atsargiai ir švelniai elgtis su vaikais bei kitais gyvūnais, ypač mažesniais ar pažeidžiamesniais.
  • Geba greitai atsigauti po streso.

 

Autorė Jurgita Ramanauskienė