Kaip papuošalas virsta galingu amuletu?

Indrė Kvaraciejė

Menininkė ir papuošalų kūrėja Indrė Kvaraciejė, geriau žinoma raganos Varnos vardu, savo rankomis naujam gyvenimui prikelia ne tik kristalus, miškuose ir laukuose surinktas žoleles ar vašką, bet ir gyvūnų kaulus. Jos kūryboje gamta tampa ne tik įkvėpimo šaltiniu, bet ir savita filosofija – viskas, kas paimta iš gamtos, įgauna naują prasmę ir savitą istoriją. Apie kitokį požiūrį į pasaulį ir save kalbamės su jauna moterimi, nebijančia laužyti standartų.

Kaip jūsų gyvenime atsirado ezoterika ir koks buvo tas lemtingas lūžis, kai supratote, kad magija turi įsikūnyti būtent per fizinius objektus – kristalus, smilkalus ir žvakes?

Ezoterika ir magija yra visur aplink mus – jos lydi mane nuo pat gimimo, o tie, kurie tiki reinkarnacija, tikriausiai pasakytų, kad ir ne pirmą gyvenimą. Nuo vaikystės jutau stiprų ryšį su gamta ir gyvūnais. Miške, apsupta medžių, augalų ir įvairiausių gyvybės formų, visuomet jaučiausi labiau namuose nei žmonių apsuptyje. Mama pasakojo, kad būdama vos kelerių metų jau imdavau į rankas karoliukus, papuošalus, akmenėlius – kruopščiai juos tyrinėdavau ir galėdavau jais žavėtis valandų valandas. Tuo metu dar nesupratau, tačiau dabar atrodo, kad tai buvo pirmieji žingsniai į ezoterikos pasaulį. Šiandien, turėdama daugiau patirties ir žinių, tikiu, kad, pavyzdžiui, mineralai savyje nešasi ne tik istoriją, bet ir tam tikrą energiją. Jie gali priimti žmogaus intencijas ir tapti savotišku ryšio su vidiniu pasauliu įrankiu. Deja, šiuolaikinis gyvenimo tempas ir technologijos daugelį atitolino nuo ryšio su gamta – ryšio, kurį protėviai laikė svarbiu ir saugotinu. Ryšys su Žeme, pagarba gamtai, jos ciklams ir poveikiui žmogui man yra tikroji ezoterikos esmė – gebėjimas įsiklausyti, pajusti ir sąmoningai kurti savo santykį su pasauliu. Lemtingas lūžis mano kelyje įvyko prieš kelerius metus, kai garsiai pripažinau sau ir aplinkiniams, kad tai yra mano tikėjimas, mano pasaulėžiūra ir gyvenimo kryptis. Tuomet ir pradėjau šią veiklą.

Nuo vaikystės buvau kitokia – tiek išvaizda, tiek stiliumi, tiek pomėgiais. Paauglystėje skaičiau knygas apie okultizmą, daug laiko leisdavau viena gamtoje, kolekcionuodavau rastus gyvūnų kaulus, rinkdavau akmenėlius ir kristalus, nors tuo metu dar nesupratau, kodėl mane tai taip traukia. Juos dovanodavau draugams ir artimiesiems, kartu po truputį žengiau ir pirmuosius žingsnius ritualų bei simbolių pasaulyje. Palaikymo tuomet nesulaukiau nei iš šeimos, nei iš draugų, nei iš tuo metu buvusių romantinių santykių. Ilgainiui tai privertė kuriam laikui atsitraukti nuo ezoterikos, nes jaučiau gėdą ir kaltę dėl savo interesų. Tačiau kūrybos niekada neatsisakiau – tapiau, piešiau, kūriau papuošalus. Viskas pasikeitė, kai nusprendžiau perimti atsakomybę už savo gyvenimą, nutraukti toksiškus santykius bei grįžti prie to, kam jaučiu pašaukimą. Vėl atsigręžiau į gamtą. Tik šį kartą pasirinkau nebeslėpti to, kas esu, o dalintis tuo su pasauliu.

Magija gali būti išreiškiama įvairiais būdais. Man artimiausias kelias – darbas su kristalais, žvakėmis ir žolelėmis. Kurdama papuošalą, žvakę ar kitą objektą, turiu tiesioginį fizinį ryšį su tuo, ką darau. Tikiu, kad prisilietimu, dėmesiu ir intencija galima sustiprinti tam tikras objekto savybes – ne sukurti kažką naujo, o pažadinti tai, kas jame jau glūdi. Mano pseudonimas – Varna – taip pat turi simbolinę prasmę. Iš dalies jis susijęs su išvaizda, tačiau kartu ir su potraukiu blizgantiems, žėrintiems daiktams, smulkmenoms, simboliams bei domėjimusi (ne)matomu pasauliu.

Jūsų paveiksluose derinami kristalai ir kaulai – elementai, simbolizuojantys gyvybės energiją ir mirties transformaciją. Kaip šie radikaliai skirtingi komponentai susikalba tarpusavyje jūsų kūrybos procese?

Man visa tai yra gyvenimo ratas. Kaulai simbolizuoja mirtį, tačiau ne blogąja prasme. Tai gyvenimo balanso dalis. Viskas, kas prasideda, anksčiau ar vėliau baigiasi, ir būtent tame slypi gyvenimo grožis – nėra nieko amžino. Vienintelis pastovus dalykas yra mūsų trapumas ir nuolatinė kaita. Kristalai simbolizuoja amžinybę, nes akmenys ir mineralai formuojasi milijonus metų. Jie egzistavo iki mūsų ir egzistuos tada, kai mūsų jau seniai nebus. Naudodama šiuos elementus kartu siekiu perteikti mintį, kad mirtis nebūtinai yra pabaiga. Tikiu, kad žmogus yra gamtos dalis. Mes ateiname iš jos ir į ją sugrįžtame. Tai, kas buvome, viena ar kita forma tampa platesnio ciklo dalimi. Gamta nuolat transformuojasi, keičiasi, atsinaujina, ir mes esame šio proceso dalis. Man atrodo svarbu kalbėti apie mirtį ne vien kaip apie baimę keliantį reiškinį, bet ir kaip apie natūralią gyvenimo dalį. Ji gali gąsdinti, tačiau kartu joje galima įžvelgti tam tikrą grožį – priminimą apie laikinumą, trapumą ir tai, kaip stipriai viskas pasaulyje tarpusavyje susiję. Savo kūryba stengiuosi parodyti, kad net ir tai, kas kelia baimę ar diskomfortą, gali turėti kitą pusę – ramią, prasmingą ir primenančią, kad visi esame didesnio ciklo dalis. Mirtis mano darbuose nėra tik pabaiga – ji simbolizuoja virsmą, perėjimą ir nenutrūkstantį gyvenimo ratą.

Gaminate asmeniškus daiktus – apyrankes ir smilkalus. Kaip įkraunate šiuos kūrinius ir ar jų poveikis priklauso nuo jūsų būsenos kūrimo akimirką?

Daug dėmesio skiriu klientų edukacijai ir primenu, kaip svarbu atsakingai rinktis kūrėją bei jo požiūrį į ezoteriką. Kai kurie žmonės net nesusimąsto, kad daiktas gali būti įkraunamas ir paties žmogaus – per jo emocijas ar būseną. Kuriant papuošalus ypač svarbi rami, tyra būsena. Jeigu kuriame jausdami pyktį, liūdesį ar pavydą, tai gali atsispindėti ir pačiame kūrinyje. Ypač tai jaučiama kristaluose, papuošaluose ar interjero objektuose. Daiktai sugeria energiją tarsi kempinė. Pasitaiko atvejų, kai ezoterikai sąmoningai užprogramuoja daiktus sugerti ar nukreipti savininko energiją. Man sunku suprasti, kodėl dvasingas žmogus rinktųsi tokią intenciją, tačiau tokia praktika egzistuoja.

Šamanistinėse tradicijose pabrėžiama, kaip svarbu semtis energijos iš stiprių, tyrų vietų. Taip pat daiktai gali būti įkraunami per meditaciją, reiki praktikas ar kitas sąmoningumo būsenas, kai kūrėjas būna giliai susitelkęs ir ramus. Tokiose būsenose lengviau atsiriboti nuo asmeninių minčių ir emocijų, kurios galėtų nusėsti kūrinyje. Visada išvalau gaminius prieš juos parduodama klientui ir įkraunu juos teigiama intencija. Man ritualas yra tarsi sąmoningas veiksmas, kuris pažadina kūrinio simbolinę prasmę ir sustiprina jo ryšį su žmogumi, kuris jį įsigyja.

Kas vyksta tą akimirką, kai jūsų kurtas magiškas objektas peržengia naujų namų slenkstį – kaip jis pradeda dirbti su žmogaus lauku ar erdvės energetika?

Šis procesas prasideda gerokai anksčiau nei objektas pasiekia naujus namus. Darbas su žmogumi prasideda jau konsultacijos metu – įsiklausant į jo patiriamus sunkumus, poreikius ir situaciją. Kartais atlieku ir papildomą analizę, pasitelkdama, pavyzdžiui, kortas, kad geriau suprasčiau kryptį, kuria reikėtų kurti. Kūrybos procese daiktui jau perduodama tam tikra intencija – jis valomas, paruošiamas ir sąmoningai orientuojamas į konkretų žmogų. Tikiu, kad tokiu būdu jis tampa individualiai pritaikytu objektu, sukurtu būtent jam. Stipriausias poveikis jaučiamas kurį laiką nešiojant amuletą, ypač kai jis tiesiogiai liečiasi su oda. Kartais žmonės teigia pojūtį pajuntantys dar net neturėdami jo fiziškai su savimi. Tai galima vadinti savotišku energetiniu ryšiu tarp žmogaus ir objekto – kai žmogus yra pasiruošęs priimti pagalbą, kristalo energiją.

Dažnas jaučia paslaptingą trauką, bet kartu ir nedrąsą prieš tokius stiprius simbolius kaip kaulai. Ką patartumėte norintiems įsileisti jūsų kūrybą į savo gyvenimą, bet bijo nežinomybės?

Esame tarsi užprogramuoti bijoti mirties ir to, ko negalime suprasti. Puikiai suvokiu, kad mano kelias bus ilgas, teks žmones pratinti prie to, kas jiems nėra įprasta ir gali atrodyti nejauku. Galbūt todėl paveikslai iš netradicinių medžiagų man kol kas yra hobis. Daugiausia dirbu su žmonėms priimtinesnėmis medžiagomis – kristalais, papuošalais, smilkalais bei žvakėmis. Nors pradėjau nuo kaulais dekoruotų paveikslų, jų nepardavinėjau. Socialiniuose tinkluose dažniau rodau savo keliones po miškus, radinius ir taip bandau pratinti žmones prie idėjos nebijoti su mirtimi susijusios simbolikos. Man patinka daryti tai, kas nėra „normalu“, kalbėti tabu temomis ir laužyti nusistovėjusius įsitikinimus. Manau, kad papuošalus ir kitas ezoterines prekes žmonės renkasi todėl, jog mato tikrus atsiliepimus, klientų nuotraukas, ateina per rekomendacijas. Tai tampa gyvu įrodymu, kad ezoterika veikia. Tiems, kam vis dar nedrąsu, sakau: jeigu jaučiate trauką, vadinasi, tai skirta jums.

Daugiau informacijos:

El. paštu – vareneternalcreations@gmail.com

„Facebook“ – Varna Fae

„Instagram“ – @varna.fae

Autorė Eglė Stratkauskaitė