Prince – viena ryškiausių ir labiausiai provokuojančių asmenybių popmuzikos istorijoje. Šis JAV atlikėjas, dainų autorius, prodiuseris sugebėjo ištrinti tradicines žanrų, lyčių, mados ribas ir padovanoti pasauliui visiškai naują skambesį. Jis buvo tikras muzikos vunderkindas: kūrybinis produktyvumas, nevaldoma energija scenoje pakeitė muzikos industrijos taisykles visam laikui.

 
7b38d30a-574d-4ab3-be09-8da9b72a9150

DI iliustracija.

Nepaprastas talentas

 

Prince (tikrasis vardas Prince Rogersas Nelsonas) gimė 1958 m. birželio 7-ąją Mineapolyje, Minesotos valstijoje, muzikantų šeimoje: tėvas buvo džiazo pianistas, o motina – dainininkė. Tėvas sūnui suteikė savo sceninį pseudonimą Prince Rogers, tikėdamasis, kad berniukas pasieks viską, ko nepavyko jam pačiam. Visgi ankstyvoji būsimos žvaigždės vaikystė nebuvo rožėmis klota – namuose nuolat tvyrojo įtampa, o kai Prince buvo 10 metų, tėvai išsiskyrė. Berniukas liko gyventi su motina ir patėviu. Deja, nauji romantiniai motinos santykiai nesusiklostė, todėl jam teko nuolat kraustytis iš vienų namų į kitus, o paauglystėje kurį laiką glaudėsi draugo André Andersono (vėliau tapusio žinomu muzikantu André Cymone) šeimos rūsyje. Mokydamasis vidurinėje mokykloje puikiai žaidė krepšinį, lankė klasikinio baleto pamokas. Tačiau tikroji paguoda ir aistra buvo muzika. Septynmetis tėvo pianinu sukūrė pirmąją melodiją „Funk Machine“. Jis buvo visiškas savamokslis vunderkindas: netrukus be jokios pagalbos meistriškai įvaldė gitarą, būgnus ir bosinę gitarą. Dar mokyklos suole neeilinį talentą pastebėjo vietos prodiuseriai, kai Prince grojo paauglių grupėje „Grand Central“, kurioje jau tada formavosi unikalus, eksperimentinis muzikinis braižas.

 

Kelias į šlovę

 

Profesionalios karjeros pradžia – 8-ojo dešimtmečio pabaiga, kai 17-metis pasirašė sutartį su įrašų kompanija „Warner Records“. Svarbiausia sąlyga, kurios Prince griežtai reikalavo, buvo visiška kūrybinė laisvė – pats norėjo prodiusuoti savo kūrinius. 1978 m. pasirodęs debiutinis albumas „For You“ nustebino kritikus, nes jaunas vaikinas vienas pats studijoje sugrojo net 27 skirtingų instrumentų partijas. Žingsnis po žingsnio, su tokiais albumais kaip „Prince“ (1979 m.) ir „Dirty Mind“ (1980 m.), atlikėjas pradėjo formuoti vadinamąjį „Mineapolio skambesį“ (Minneapolis sound), kuriame susijungė energingas funkas, pankrokas, ritmenbliuzas ir elektroninė naujosios bangos muzika. Tikruoju proveržiu į popmuzikos olimpą tapo 1982 m. dvigubas albumas „1999“, kurio titulinis kūrinys ir hitas „Little Red Corvette“ pavertė jį tarptautine žvaigžde, taip pat vienu pirmųjų juodaodžių atlikėjų, kurio vaizdo klipus pradėjo transliuoti MTV. Kelias į pasaulinę šlovę buvo atviras, o visuomenė liko sužavėta gebėjimu suderinti neįtikėtiną muzikinį profesionalumą su provokuojančiais tekstais.

 

Didžiausi pasiekimai ir nuopuoliai

 

Prince karjeros viršūnė buvo pasiekta 1984-aisiais išleidus pusiau autobiografinį filmą ir to paties pavadinimo albumą „Purple Rain“. Šis šedevras visame pasaulyje parduotas daugiau nei 20 mln. tiražu, o daina „When Doves Cry“ ir pati titulinė baladė pelnė „Oskaro“ ir „Grammy“ apdovanojimus. Po šios triumfo bangos sekė kiti sėkmingi albumai, pavyzdžiui, kritikų šedevru laikomas „Sign o‘ the Times“ (1987 m.). Tačiau 10-ajame dešimtmetyje atlikėjo karjeroje prasidėjo rimti neramumai. Prince įsivėlė į ilgą ir alinantį teisinį karą su įrašų kompanija „Warner Bros“ dėl autorinių teisių valdymo. Protestuodamas prieš, jo nuomone, vergovės įteisinimui prilygstančias sutarties sąlygas, ant veido viešai užsirašė žodį „Slave“ (vergas) ir atsisakė Prince vardo. Šiuo laikotarpiu žiniasklaida jį vadino „artistu, anksčiau žinomu kaip Prince“. Nors šis radikalus žingsnis buvo finansiškai rizikingas, kuriam laikui sumažino jo albumų pardavimus ir komercinę sėkmę, jis įrodė nepalaužiamą principingumą ginant menininkų teises. Į muzikos elitą triumfuodamas grįžo 2004 m. su albumu „Musicology“ ir įspūdingu pasirodymu amerikietiškojo futbolo „Super Bowl“ finalo koncerte.

 

Išskirtinis stilius

 

Muzikanto asmeninis gyvenimas buvo toks pat dramatiškas ir paslaptingas, kaip ir jo kūryba. Prince garsėjo romanais su žymiomis moterimis, tarp kurių buvo Madonna, Carmen Electra ir Kim Basinger. 1996 m. jis vedė šokėją Mayte Garcia. Jų santuoką sukrėtė baisi tragedija – naujagimis sūnus Amiras gimė su reta genetine liga (Pfeiferio sindromu) ir mirė praėjus vos savaitei. Ši netektis paliko gilią žaizdą atlikėjo širdyje, netrukus pora išsiskyrė. Antroji santuoka su verslininke Manuela Testolini irgi baigėsi skyrybomis. Šalia audringo asmeninio gyvenimo neatsiejama Prince dalis buvo androginiškas, ekscentriškas stilius scenoje ir kasdienybėje. Muzikantas drąsiai avėjo aukštakulnius, mėgo nėrinius, ryškų makiažą, aptemptus purpurinius kostiumus ir šilkinius marškinius, provokuodamas visuomenėje nusistovėjusias lyčių normas. Nors buvo žemo ūgio (apie 160 cm), tačiau charizma, pasitikėjimas savimi ir gebėjimas vulgarumą transformuoti į aukštąją madą pavertė jį pasauline stiliaus ikona.

 

Gerbėjų armija ir nemirtingumas

 

57 m. Prince netikėtai mirė 2016 m. balandžio 21-ąją savo namuose-studijoje „Paisley Park“. Mirties priežastis – atsitiktinis stipraus vaisto nuo skausmo perdozavimas. Fentanilį vartojo siekdamas numalšinti lėtinius klubų skausmus, atsiradusius po dešimtmečius trukusių aktyvių šokių scenoje ant aukštakulnių. Atlikėjo mirtis sukrėtė milijonus gerbėjų visame pasaulyje, o teisėsaugininkams teko aiškintis, kas dainininkui nelegaliai parūpino vaistų, pasiglemžusių jo gyvybę. Tyrimas truko net 2 metus, bet kaltininkai nesurasti. Tačiau gerbėjams labiau rūpėjo tai, ko pasaulis neteko mirus Prince. Jis paliko milžinišką kūrybinį palikimą – daugiau nei 150 mln. parduotų įrašų visame pasaulyje, dešimtys „Grammy“ apdovanojimų ir vieta Rokenrolo šlovės muziejuje. Prince gerbėjų armija, vadinama „Purple Army“ (Purpurine armija), ir šiandien jungia milijonus žmonių visame pasaulyje: nuo tų, kurie užaugo su jo 9-ojo dešimtmečio hitais, iki jaunosios kartos. Jis vis dar intensyviai klausomas, nes unikalus falcetas ir virtuoziškos gitaros partijos skamba moderniai net ir praėjus dešimtmečiui po mirties. Muzikos genijus išlieka gyvas kaip bekompromisės kūrybinės laisvės ir autentiškumo simbolis.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė