Amoniakas – daugeliui pažįstama aitraus kvapo buitinė priemonė, tačiau sodininkystėje jis turi ir visai kitą vaidmenį. Tai lengvai prieinamas azoto šaltinis, kurį dar mūsų seneliai naudojo augalams stiprinti ir kenkėjams atbaidyti. Šiandien amoniakas vėl atrandamas iš naujo – kaip paprastas, nebrangus ir greitai veikiantis pagalbininkas darže bei sode.

 

Kelias iki daržoSpraying,A,Tomato,With,A,Solution,Against,Diseases,And,Phytophthora

 

Amoniakas – vandeninis amoniako (NH₃) tirpalas, pasižymintis aštriu kvapu ir stipriomis cheminėmis savybėmis. Nors ši medžiaga plačiai naudojama pramonėje ir buityje, jos pritaikymas žemės ūkyje žinomas jau seniai – dar XIX a. amoniako junginiai pradėti naudoti kaip vienas pagrindinių azoto šaltinių augalams. Sodininkų praktikoje amoniakinis vanduo išpopuliarėjo kaip greita pagalba nusilpusiems augalams, nes azotas būtinas chlorofilui gaminti, lapams augti ir bendrai augalo raidai. Patekęs į dirvą, amoniakas greitai įsitraukia į azoto apykaitą, todėl poveikis dažnai pastebimas per trumpą laiką. Būtent dėl to ši paprasta priemonė iki šiol vertinama daržuose ir soduose.

 

Kuo naudingas?

 

Amoniakas vertinamas dėl greito ir tiesioginio poveikio. Jame esantis azotas augalams yra lengvai įsisavinamas, todėl padeda sparčiau augti, stiprina lapų spalvą ir bendrą augalo gyvybingumą. Dėl šios savybės jis dažnai naudojamas kaip greito poveikio, nors ir laikina, trąša – ypač tada, kai augalams akivaizdžiai trūksta maistinių medžiagų. Be to, aitrus amoniako kvapas gali veikti kaip natūrali atbaidymo priemonė – jis padeda sumažinti kai kurių kenkėjų, pavyzdžiui, amarų ar svogūninių musių, aktyvumą. Dar vienas privalumas – rezultatas dažnai matomas gana greitai, palyginti su kai kuriomis švelnesnėmis ar lėčiau veikiančiomis natūraliomis priemonėmis.

 

Panaudojimo būdai

 

Amoniakas darže vertinamas dėl greito poveikio, tačiau svarbiausia – tinkamos proporcijos. Per stiprus tirpalas gali pakenkti, todėl visais atvejais geriau pradėti nuo silpnesnio ir stebėti augalų reakciją.

 

Kaip azotinė trąša

 

Amoniakas ypač tinka lapinėms daržovėms (pvz., salotoms, špinatams), taip pat svogūnams ir česnakams, kai reikia paskatinti augimą.

 

Kaip naudoti? Šaukštą amoniako tirpalo išmaišyti 10 l vandens. Laistyti augalus prie šaknų, saugant lapų, kad jų nenudegintų. Kartoti kas 10–14 dienų, bet ne nuolat visą sezoną. Geriausiai tinka ankstyvame augimo etape, kai augalams labiausiai reikia azoto.

 

Nuo kenkėjų

 

Amoniako kvapas veikia kaip natūrali atbaidymo priemonė – kenkėjai (amarai, svogūninės musės ir kt.) vengia apdorotų augalų.

 

Kaip naudoti? 2 šaukštus amoniako tirpalo ir kelis lašus skysto muilo (pagerina tirpalo sukibimą su lapais)išmaišyti 10 l vandens. Gautu mišiniu purkšti augalus, ypač lapų apačią, kur dažniausiai slepiasi kenkėjai. Kartoti kas 5–7 dienas, kol problema sumažėja. Nepurkšti esant kaitriai saulei – geriausia ryte arba vakare.

 

Dirvai atgaivinti

 

Kai dirva nusilpusi, augalai auga lėtai, lapai šviesėja – tai gali būti azoto trūkumo ženklas.

 

Kaip naudoti? Šaukštelį amoniako tirpalo išmaišyti 10 l vandens.Laistyti dirvą prieš sodinimą arba jau augant augalams. Kartoti pagal poreikį, bet ne dažniau kaip kas 2 savaites.

 

Kompostui aktyvinti

 

Azotas yra vienas svarbiausių elementų, skatinančių organinių medžiagų skaidymąsi.

 

Kaip naudoti? Į kompostą įpilti nedidelį kiekį praskiesto amoniako tirpalo (pvz., keli šaukštai į kibirą vandens). Tolygiai palaistyti komposto sluoksnius. Tai paskatins mikroorganizmų veiklą, todėl kompostas greičiau subręs. Svarbu nepersistengti – per didelis kiekis gali sutrikdyti natūralius procesus.

 

Kvapams mažinti

 

Amoniakas gali būti naudojamas ir nemaloniems kvapams slopinti, ypač uždarose erdvėse, pvz., šiltnamyje.

 

Kaip naudoti? Kelis lašus amoniako tirpalo išmaišyti litre vandens.Gautu mišiniu lengvai apipurkšti paviršius ar dirvą arba palikti atvirą indą su silpnu tirpalu šiltnamyje. Tai neutralizuoja kai kuriuos kvapus ir atgaivina aplinką.

 

Svarbūs saugumo ir naudojimo principai

 

Dirbant su amoniaku svarbiausia laikytis paprastos, bet griežtos taisyklės – tai veikli medžiaga, todėl saugumas čia ne mažiau svarbus nei efektyvumas. Amoniaką visada būtina skiesti: koncentruotas tirpalas gali pažeisti augalus, ypač jų šaknis ir lapus. Ne mažiau svarbu neperdozuoti – nors azotas skatina augimą, jo perteklius gali išbalansuoti augalų vystymąsi, skatinti pernelyg vešlią lapiją, bet silpnesnį derlių.

 

Dirbant reikėtų vengti tiesioginio kontakto su oda ir akimis, nes amoniakas gali dirginti. Dėl aštraus kvapo ir garų geriausia naudoti lauke arba gerai vėdinamoje aplinkoje. Taip pat svarbu laikyti šią priemonę saugiai – vaikams nepasiekiamoje vietoje ir sandariai uždarytą.

 

Pasirūpinti savimi

 

Rūpinantis daržu lengva pamiršti, kad didžiausią krūvį dažnai patiria ne augalai, o mūsų rankos. Nuolatinis kontaktas su žeme, vandeniu, saulės spinduliais ir įvairiomis priemonėmis, tarp jų ir amoniaku, silpnina odos apsauginį barjerą. Dėl to ji tampa sausa, šiurkšti, paraudusi, gali atsirasti smulkių įtrūkimų, kurie ne tik nemalonūs, bet ir didina jautrumą. Todėl po darbų svarbu skirti laiko paprastai, bet nuosekliai priežiūrai. Rankas reikėtų švelniai nuplauti, nusausinti ir patepti drėkinamuoju bei maitinamuoju kremu. Vertingiausios priemonės – tos, kurios padeda atkurti odos lipidinį sluoksnį: su aliejais, sviestais, keramidais. Jos ne tik sudrėkina, bet ir sustiprina natūralią apsaugą. Gražus ir derlingas daržas prasideda nuo balanso. Rūpindamiesi augalais, nepamirškite pasirūpinti ir savimi – tik sveikos, prižiūrėtos rankos gali kurti tai, kuo vėliau džiaugiatės.

 

Autorė Jūratė Survilė