Kodėl sutrumpėjo mėnesinės?

Menstruacinio ciklo trukmė per visą moters gyvenimą kinta dėl įvairių veiksnių. Daugelis jaučia savo natūralų ritmą, o paklaida svyruoja 1–7 dienas. Bet kokį ilgalaikį pokytį, pavyzdžiui, mėnesių sutrumpėjimą, kuris kartojasi ilgiau kaip 3 mėn., reikėtų aptarti su ginekologu.

Fiziologiniai signalai

Menstruacijos – procesas, kai kiekvieną mėnesį gimdos gleivinė atsidalina, pasišalina iš organizmo pro gimdos kaklelį ir makštį. Moters lytinis ciklas paprastai trunka nuo 21 iki 35 dienų, o kraujavimo fazė – nuo 2 iki 7 dienų. Kiekvienos moters mėnesinės yra individualios – pradedant dažniu, baigiant trukme. Vieną mėnesį gali prasidėti tiksliai kaip laikrodukas, kitą – keliomis dienomis anksčiau ar vėliau, nei tikėtasi. Svarbu atkreipti dėmesį, kad menstruacinis ciklas gali keistis. Supratimas, kas yra normali fiziologija, o kas peržengia normos ribas, padeda geriau pasirūpinti sveikata. Jei kraujavimas įprastai trukdavo 5 dienas, tačiau staiga sutrumpėjo iki 2 d., reikėtų vertinti kaip rimtą signalą.

Kita vertus, būtina atsižvelgti ne tik į mėnesinių trukmę, bet ir į kraujavimo pobūdį – gausesnį ar mažesnį. Vidutiniškai moteris kiekvieną kartą netenka 50–80 ml kraujo. Mėnesinių sutrumpėjimas kartu su kraujavimo susilpnėjimu – rimtas simptomas, kurio ignoruoti nereikėtų. Dar vienas dalykas, vertas dėmesio, yra menstruacijų turinio pokyčiai, tokie kaip krešuliai, tirštumas, vandeningumas, patamsėjimas ar pašviesėjimas. Nereikėtų painioti menstruacinio kraujavimo ir išskyrų su krauju.

Dažniausi simptomai, kurie atspindi lytinio ciklo disbalansą:

*trumpesnės menstruacijos, palyginti su įprastu ciklu;

*mažesnis kraujavimas, todėl reikia mažiau įklotų ar tamponų, palyginti su įprastu ciklu;

*pirmas 1–2 dienas kraujavimas negausus, nereguliarus, vėliau kraujas teka nuolat, tačiau vis tiek mažiau, palyginti su įprastu ciklu;

*menstruacijų dienomis vietoj įprasto kraujavimo būna tik tepimas.

Nykstant menstruacijoms gali sumažėti kiti negalavimą keliantys simptomai, tokie kaip PMS, nugaros skausmas, pilvo spazmai, nuotaikos svyravimai. Nors kartais nenormalus lytinis ciklas pasireiškia be aiškios priežasties, vis tiek būtina kreiptis į gydytoją.

Galimos priežastys

Amžius. Menstruacinis ciklas keičiasi skirtingais gyvenimo etapais. Pirmosios mergaičių mėnesinės paprastai būna trumpos, negausios ir nereguliarios. Sulaukus 20–30 m. ciklas tampa stabilesnis ir reguliaresnis. Nuo 40-ies ciklas gali sutrumpėti, gali būti mėnesių be mėnesinių arba menstruacijos prasidėti vėliau nei įprastai. Artėjant perimenopauzei menstruacijų gausumas paprastai sumažėja, o ciklas tampa nereguliarus. Šie pokyčiai atspindi reprodukcinių hormonų, tokių kaip estrogenai ir progesteronas, svyravimus.

Hormoninė kontracepcija. Vartojant kontraceptines tabletes, menstruacinis ciklas gali būti trumpesnis, kraujavimas – silpnesnis. Taip yra todėl, kad piliulėse yra mažai hormonų ir jos neskatina gimdos gleivinės augimo. Menstruacijų metu atsidalina tik plonas sluoksnis, mėnesinės būna negausios. Moterims, naudojančioms hormoninius kontracepcijos metodus, tokius kaip gimdos spiralė, implantas ar injekcijos, taip pat gali pasireikšti negausios mėnesinės arba tepimas tarp ciklų.

Vaistai. Tam tikri vaistai gali paveikti hormonų lygį ir sutrumpinti menstruacijas. Tai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, skydliaukės hormonai, steroidai, chemoterapija, antidepresantai, kai kurie vaistai nuo traukulių. Mėnesinės gali sutrumpėti nutraukus kraują skystinančius vaistus. Jeigu ramybės neduoda šalutinis poveikis, būtina pasikonsultuoti su pagrindinę ligą gydančiu gydytoju. Daugeliu atvejų nutraukus vaistų vartojimą ciklas grįžta į įprastą ritmą.

Stresas. Kortizolis gali sutrikdyti endokrininę sistemą bei estrogenų bei progesterono išskyrimą. Dėl ūminio ar lėtinio streso ciklas tampa trumpesnis arba pasireiškia laikina amenorėja. Nors atslūgus sunkioms emocijoms menstruacijos atsinaujina, stresas nepraeina be pasekmių. Tai aiškus signalas, jog organizmas išeikvojo galimybes adaptuotis prie sunkumų. Mėnesinių trukmės ir gausumo pokyčiai dėl nerimo, psichologinio krūvio, depresijos ar sudėtingo įvykio (netekties, bankroto, skyrybų ir pan.), yra dažnos būklės, tačiau – ne norma.

Fizinis krūvis. Reguliarus, stiprus fizinis krūvis keičia medžiagų ir hormonų apykaitą. Laikotarpiais, per kuriuos moteris sportuoja intensyviau nei įprastai, dėl streso, neigiamo energijos balanso, svorio praradimo gali sutrumpėti mėnesinės. Profesionalioms sportininkėms gali pasireikšti laikina amenorėja (mėnesinių nebuvimas). Paprastai menstruacinis ciklas normalizuojasi, jei sumažėja fizinio krūvio intensyvumas ir organizmas atgauna hormonų pusiausvyrą.

Svorio pokyčiai. Staigus lieknėjimas arba pilnėjimas paveikia estrogenų lygį organizme ir menstruacijų pobūdį. Moterims, kurios greitai netenka svorio, mėnesinės sutrumpėja, tampa negausios, nereguliarios arba gali išnykti. Riebalinio audinio stoka slopina ovuliaciją. Nutukimo atveju lytinis ciklas ilgėja ir tampa nereguliarus dėl estrogenų pertekliaus, kuris sutrikdo kiaušidžių funkciją.

Nėštumas. Laukimo periodu menstruacijos visiškai išnyksta. Tačiau kai kartais gali pasireikšti nedidelis kraujavimas dėl implantacijos, kai apvaisinta kiaušialąstė prisitvirtina prie gimdos gleivinės. Tai ankstyvas nėštumo požymis, paprastai trunkantis iki dviejų dienų. Kraujavimas dėl implantacijos paprastai pasireiškia maždaug 10–14 d. po pastojimo, tačiau patiria ne visos nėščios moterys. Būklė būdinga tik 15–25 % nėštumų. Jeigu moteris reguliariai lytiškai santykiauja ir vėluoja mėnesinės, reikėtų atlikti nėštumo testą. Po gimdymo sugrįžusios menstruacijos gali būti trumpesnės.

Žindymas. Už pieno gamybą atsakingas hormonas prolaktinas slopina ovuliaciją, o tai atitolina menstruacijų atsinaujinimą. Mėnesinių gali nebūti 3–6 mėnesius po gimdymo. Nors žindymo metu nėra kraujavimo, visada išlieka nėštumo rizika, jei moteris santykiauja ir nenaudoja apsaugos priemonių. Kartais kraujavimas gali būti dėl apvaisintos kiaušialąstės implantacijos. Žindymo laikotarpiu pasirodžius kraujui, rekomenduojama atlikti nėštumo testą. Atjunkant kūdikį ir mažėjant pieno gamybai ciklas atsinaujina, tačiau gali būti nereguliarus, ilgas ar trumpas.

Nėštumo patologijos. Persileidimas gali lemti kraujavimą iš makšties, kurį galima supainioti su menstruacijomis. Daugelis moterų, ypač ankstyvosiose nėštumo stadijose, gali nesuvokti, kad laukiasi, todėl persileidimo priežastis neaiški. Kraujavimo kiekis skiriasi atsižvelgiant į nėštumo laiką. Negimdinis nėštumas – būklė, kai apvaisinta kiaušialąstė implantuojasi ne gimdoje. Kraujavimą galima sumaišyti su menstruacijomis. Tais atvejais, kai plyšta kiaušintakis, gali pasireikšti stiprus, gausus kraujavimas iš makšties ir labai stiprus skausmas.

Policistinių kiaušidžių sindromas. Tai dažnas hormoninis sutrikimas, pasireiškiantis maždaug 1 iš 10 moterų. Lemia hormonų disbalansą ir medžiagų apykaitos problemas. Pagrindinis simptomas yra nereguliarios, retos ir negausios mėnesinės. Kiaušidėse sutrinka ovuliacija, todėl formuojasi daugybinės cistos. Kartu su nevaisingumu gali pasireikšti kitos sveikatos būklės, tokios kaip nutukimas, spuogai, veido plaukuotumas. Sindromas gali būti valdomas vartojant hormoninius vaistus, tačiau nėra visiškai išgydomas.

Skydliaukės sutrikimas. Ši endokrininė liauka gamina hormonus, kurie daro įtaką lytiniam ciklui. Trumpas menstruacijas gali lemti hipotiroidizmas (nepakankamai aktyvi skydliaukė), hipertiroidizmas (per daug aktyvi skydliaukė), Hašimoto liga (autoimuninis tiroiditas).

Priešlaikinis kiaušidžių nepakankamumas. Kiaušidžių funkcija susilpnėja nesulaukus standartinio menopauzės amžiaus. Dėl estrogenų ir progesterono stygiaus sutrinka ovuliacija bei gimdos gleivinės augimas. Tai lemia nereguliarias, trumpas ir negausias mėnesines. Galiausiai jos gali išnykti prasidėjus ankstyvai menopauzei.

Sunkios medicininės būklės. Nenormalios menstruacijos gali būti įvairių rimtų sveikatos problemų požymis. Trumpas kraujavimo laikotarpis galimai išduoda hormonų disbalansą ar gretutines ligas. Tai gimdos fibroma, endometriozė, hipofizės sutrikimai, gimdos vėžys, dubens uždegiminė liga, nekontroliuojamas cukrinis diabetas, nutukimas, anoreksija.

Reikia gydytojo konsultacijos

Trumpas ir negausias menstruacijas gali lemti daug veiksnių, todėl pastebėjus neįprastus pokyčius rekomenduojama kreiptis į medikus. Delsti negalima, jeigu:

*menstruacijų pakitimai išsilaiko 3 ciklus iš eilės;

*įtarus nėštumą;

*pasireiškus nereguliarioms mėnesinėms;

*atsiradus kraujavimui ar tepimui tarp mėnesinių;

*atsiradus skausmui mėnesinių metu ar tarp jų;

*mėnesinės kartojasi kas 21–24 d. ir dažniau;

*mėnesinės kartojasi 35–38 d. ir rečiau;

*mėnesinių nėra ilgiau nei 3 mėn., jei moteris nėra nėščia ir nežindo.

Kreiptis į gydytoją būtina, jeigu:

*atsirado kraujavimas menopauzės laikotarpiu;

*menstruacinis kraujavimas trunka ilgiau nei 8 d.;

*dėl gausaus kraujavimo paketus ar tamponus reikia keisti kas 1–2 val.;