Moters galia slypi laisvėje

Aktorių grupė „Graži ir ta galinga“ mini veiklos dešimtmetį. Per tuos metus Rugilė Latvėnaitė, Ieva Pakštytė, Asta Zacharovaitė, Marija Žemaitytė ir Vaiva Kvedaravičiūtė su žiūrovais Lietuvoje ir užsienyje dalinosi ypatingomis muzikinėmis istorijomis, įkvėptomis moterų. Su kūrybingomis asmenybėmis kalbamės apie muziką ir šį tą daugiau.

„Graži ir ta galinga“, Monikos Penkutės nuotr.

KAIP susibūrė jūsų kolektyvas?

Rugilė. Esame bendrakursės, baigusios vaidybos studijas Klaipėdos universiteto Menų fakultete (dabar LMTA), režisieriaus Valentino Masalskio kurse. Teatro studijos buvo intensyvios, kartais netgi šiek tiek dramatiškos. Galbūt būtent tai mus įkvėpė kurti teatralizuotą koncertą, kuriame atsirastų daugiau erdvės lengvumui, moterų temoms, grožiui, galiai ir gyvenimui. Baigusios studijas nebuvome labai užsiėmusios teatre ir sumanėme sukurti grupę, kurioje darysime tai, kam studijų metais neatsirado vietos, leisime sau pakvailioti.

KODĖL pasirinkote būtent tokį pavadinimą?

Ieva. Pavadinimo ieškojome ilgai. 2016 m. pradėjome savo veiklą su projektu „Graži ir ta kita“, jame dainavome apie įvairius stereotipus, su kuriais susiduria moterys, todėl pavadinime panaudojome sparnuotą frazę apie dvi merginas: viena graži ir dar ta kita. Tuomet 2018 m., Lietuvai švenčiant Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, nusprendėme kurti koncertą apie ryškiausias, galingiausias Lietuvos istorijos moteris – taip „Graži ir ta kita“ tapo „Graži ir ta galinga“. Tai turėjo būti mūsų koncerto-spektaklio pavadinimas, tačiau sulaukėme vis daugiau dėmesio ir pradėjome veikti kaip grupė, o pavadinimas liko, dabar jis jau neatsiejama mūsų dalis.

KAS jums yra galinga moteris?

Vaiva. Pirmas žodis, atėjęs į galvą, yra „laisvė“. Būti taip, kaip norisi būti, nieko neslepiant, nebandant niekam įtikti. Garsiai juoktis, šokti, mylėti visa širdimi, verkti nesislepiant, pykti nebijant būti nepatogiai, nežinoti ar būti pasimetusiai ir tai pripažinti. Galia, manau, slypi laisvoje sieloje. Ir laisva moteris yra tokia graži. Ji visada įkvėps, prie tokios moters norisi būti ir patirti tą laisvę kartu. Ir įsivaizduokite, tokios moterys vienoje vietoje gali sukurti stiprią energiją, ja pasidalinti su kitais.

KOKIOS asmenybės įkvėpė programą „Lietuvos moterys“?

Ieva. „Lietuvos moterų“ dainos skirtos garsiausioms, keisčiausioms ir įkvepiančioms Lietuvos moterims – tiek iš praeities, tiek iš dabarties. Tarp jų įtraukėme ir dainą, kurią lageryje dainuodavo Vaivos močiutė. Taip norime skatinti mintį, kad kasdienos herojės yra ir mūsų mamos, močiutės, draugės: kartais visai nereikia vartyti istorijos vadovėlių, jog įsikvėptum gyventi. Beje, Vaivos močiutė atsiminė tik pusantros romanso eilutės, kitas sukūrėme pačios – taip atgijo gyvo romanso tradicija, kai jo tekstą kuria liaudis.

KODĖL koncertus baigiate dainuodamos ukrainietiškai?

Rugilė. „Lietuvos moterų“ pasirodymo pabaigoje nuo karo Ukrainoje pradžios skamba ukrainietiška daina, kuria norime priminti, jog kaip Lietuvos moterys kovojo už savo laisves, taip visai netoliese Ukraina kovoja už savo teisę būti laisviems. To negalima pamiršti. Ši tradicija gimė, nes tą dieną, kai rusija pradėjo karą Ukrainoje, turėjome pasirodyti Vilniaus knygų mugėje. Visa mugė tais metais buvo kaip nesava, žmonės pasimetę, įsitempę, pačios jautėmės absurdiškai pristatinėdamos savo kūrybą, kai šalia vyksta karas. Norėdamos bent kažkiek įsijausti į temą pasirinkome dainuoti ukrainietiškai ir nuo tada visada taip baigiame pasirodymą.

KOKIAM žiūrovui skirta jūsų kūryba, kokia jos misija?

Marija. Mūsų kūryba skirta kiekvienam žmogui, nuo paties jauniausio iki vyriausio. Kartais publikoje gali sutikti šešiametę mergaitę, kuri mūsų gerbėja, o kartais garbaus amžiaus žmones, švenčiančius, pavyzdžiui, 85-ąjį gimtadienį mūsų koncerte. Labai skirtingų kartų moterys ir vyrai. Bet, žinoma, moterų publikoje daugiau (šypsosi). Ir būtent tas publikos nevientisumas, man atrodo, yra mūsų kūrybos grožis. Tai erdvė, kurioje susitinka labai skirtingo amžiaus, patirčių ir požiūrių žmonės. Jie susirenka ne tik klausytis, bet ir įsikrauti gyvos, stiprios energijos, kuri leidžia būti, reikštis, jausti, juoktis! Visada džiaugiamės, kai iš žiūrovų išgirstame, kad įgavo tiek daug energijos, jog po koncerto keliasi į šokių aikšteles ir barus tęsti gyvenimo šventę.

KAS pasikeitė nuo veiklos pradžios?

Asta. Pačiuose pirmuosiuose grupės pasirodymuose „Graži ir ta kita“ scenoje buvo bosinė gitara, kontrabosas, valtorna, violončelė, būgnai, akordeonas, pianinas, melodika, metalofonas, fleita, kanklės. Darėme viską, ką norėjome, net jeigu tai buvo nelogiška ir sunku įgarsinti. Žinoma, vėliau reikėjo tapti racionalesnėms, tad dabartinėse programose šitokios krūvos instrumentų nebėra (šypsosi). Aš iki dabar groju bosine gitara, pasiskolinta iš savo vaikino, kuri nuo kolektyvo atsiradimo laikų vadinama „makaronu“.

AR gastrolėse pasitaiko nuotykių?

Marija. Gastrolių Amerikoje metu pasaulis įpuolė į kovido pandemiją, tad grupė vargais negalais, vos ne vos, grįžo į tėvynę. Teko atšaukti kelis pasirodymus. Vienas jų turėjo vykti Sinsinatyje, ten ketino dalyvauti ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, apie ją netgi sukurta daina „Lietuvos moteryse“, kurią ir turėjome atlikti.

AR draugės esate tik scenoje ir kūrybiniame procese?

Rugilė. Mūsų tarpusavio ir draugystės santykius apibūdinčiau kaip šeiminius. O šeimoje santykiai būna labai spalvingi. Mes tiek daug metų esame kartu, kad tiek išgyvenus, praėjus ugnį ir ledą, mylint ir nekenčiant viena kitą galime suprasti iš vieno žvilgsnio. Visgi mums labai svarbi grupės sinergija: repeticijas dažniausiai pradedame ne nuo vokalo apšilimo pratimų ar muzikinių klausimų sprendimo, o nuo juoko, naujienų, istorijų pasakojimo. Mums svarbu apsijungti ir gerai vienai kitą jausti kūrybiniame darbe. Turbūt esame viena retų grupių, kuri neleidžia laisvo laiko kartu. Tai, manyčiau, mūsų stiprybė, nes iš skirtingų patirčių, veiklų galime atnešti išskirtinių kūrybinių sprendimų ir pasiūlymų.

KĄ veikiate, kai nemuzikuojate ir nekuriate?

Asta. Mus vienija bendra profesija – visos esame aktorės. Kai nekuriame ir nemuzikuojame kartu, tą darome atskirai kituose darbuose, spektakliuose. Be aktorystės teatre ir kine, Vaiva, Marija ir aš esame aktorės klounės asociacijoje „Raudonos nosys Gydytojai klounai“, kur pasitelkiame humorą kaip galingą įrankį emocinei sveikatai. Nuolat giliname žinias šioje srityje.

Ieva dirba ugdant jaunimą teatro studijoje, nuostabiai rašo projektus. Rugilė dėsto Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje. Visos esame labai skirtingos, tad ir mūsų laisvalaikis skiriasi. Tačiau visos vienareikšmiškai mėgsta keliauti ir atostogauti: vienos į kalnus, kitos – po vandenynus, vienos ieško nuotykių žygiuose, kitos – nepažintose kultūrose ir t. t.

KUR artimiausiu metu galima jus pamatyti? 

Ieva. Muzikinės veiklos dešimtmetį švęsime keliuose ypatinguose koncertuose: balandžio 23 ir 25 d. Vilniuje, muzikiniame klube „Tamsta“, o gegužės 22 d. Klaipėdoje, bare „Herkus Kantas“. Taip pat jau gegužę pradėsime naują etapą – gastroles su akustine programos „Lietuvos moterys“ versija. Ją kuriame tam, kad galėtume aplankyti mažesnes bendruomenes. Tad gegužės 15 d. Kudirkos Naumiestyje, o birželio 18 d. Joniškyje dainos apie svarbiausias Lietuvos istorijos moteris nuskambės naujai.

Autorė Laima Samulė