Romantinio sukčiavimo mastai Lietuvoje nemažėja – priešingai, auga ir atvejų skaičius, ir gyventojų patiriami nuostoliai. Ekspertai įspėja, kad sukčiai naudojasi žmonių emocijomis, todėl šią sukčiavimo formą atpažinti ypač sunku.

 

Sukčiai išlieka aktyvūsRed,Heart,On,Fishing,Hook.,Online,Dating,Scam,,Online,Fraud,

 

Naujausiais Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, per pirmus tris 2025 m. ketvirčius užfiksuoti 328 romantinio sukčiavimo atvejai, kurių metu iš gyventojų išviliota apie 653 tūkst. Eur. Vidutiniškai iš vieno asmens – maždaug 2000 Eur. 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu registruota 320 tokių atvejų ir apie 579 tūkst. Eur nuostolių. Sukčiavimo atvejų per metus padaugėjo apie 2,5 %, o išviliota suma – beveik 13 %. „Citadele“ banko plėtros vadovas Romas Čereška teigia, kad romantinis sukčiavimas pagal atvejų skaičių nėra tarp dažniausių. Tačiau kerta skaudžiausiai – ir per piniginę, ir per savivertę.

 

Pasitelkia skirtingus metodus

 

Pasak eksperto, sukčiai neapsiriboja vien suklastotomis žinutėmis ar nuorodomis. Jie kuria santykį savaitėmis ar net mėnesiais: domisi, flirtuoja, elgiasi taip, lyg asmuo rūpėtų. „Kai žmogus emociškai įsitraukia, jis ima pateisinti keistus dalykus, kurių šaltu protu niekada nepateisintų. Sukčiams to ir reikia“, – sako R. Čereška. Tarp sparčiausiai plintančių schemų pasaulyje – vadinamasis pig-butchering metodas. Paprastai tariant, tai draugiška pažintis internete įgyjant pasitikėjimą, o tada pasiūlymas „uždirbti“ ar „saugiai investuoti“. Dažniausiai į kriptovaliutas arba per netikras investavimo platformas. „Ši schema pavojinga tuo, kad žmogus nemato savęs kaip sukčiavimo aukos – jis galvoja, jog investuoja. Sukčiai profesionaliai sukuria fiktyvias investavimo platformas, kurios atrodo visiškai realiai, iš pradžių su matomu augančiu pelnu“, – pabrėžia banko atstovas.

 

Kitas itin paplitęs metodas – catfishing, kai sukuriamas netikras profilis su patikimą įvaizdį sukuriančių asmenų (kariškių, gydytojų, verslininkų ir pan.) pavogtomis nuotraukomis. Jie aktyviai bendrauja, kalba apie rimtus santykius, tačiau visada randa priežasčių nesusitikti gyvai. „Pasitaiko ir absurdiškų, bet veikiančių istorijų. Štai fiksuotas atvejis, kai sukčius, apsimetęs kosmose įstrigusiu astronautu, įtikino auką pervesti apie 7000 Eur, esą „grįžimui į Žemę“, – pasakoja R. Čereška.

 

Suklastoja net vaizdo ar balso įrašus

 

Ekspertas pastebi, kad vis dažniau pasitaiko dirbtinio intelekto pagrindu veikiančių sukčiavimo schemų. Sukčiai sukuria realistiškai atrodančias nuotraukas, vaizdo įrašus ar net balso žinutes. Kai kuriais atvejais naudojami suklastoti vaizdo skambučiai ar dokumentų nuotraukos, siekiant įrodyti tariamą asmens tapatybę ar patikimumą. Žinomas atvejis, kai sukčius, apsimetęs Holivudo aktoriumi George‘u Clooney ir pasitelkęs įtikinamai atrodančias nuotraukas bei žinutes, iš aukos išviliojo keliolika tūkstančių eurų. „Dirbtinis intelektas leidžia sukčiams sukurti įtikinamą tapatybę – nuo nuotraukų socialiniuose tinkluose iki balso ar vaizdo žinučių. Dėl to tampa vis sunkiau atskirti, ar bendrauja su realiu žmogumi“, – sako R. Čereška.

 

Apsisaugoti padės kelios taisyklės

 

Augant romantinio sukčiavimo mastui, ekspertas pabrėžia, kad svarbiausia apsauga išlieka gyventojų budrumas, kritinis mąstymas ir atsakingas finansinių sprendimų vertinimas. Pasak R. Čereškos, žmonės dažniausiai nukenčia ne dėl technologinių spragų, o dėl emocinio spaudimo. „Jeigu žmogus, su kuriuo susipažinote internete, pradeda kalbėti apie pinigus, prašo jų paskolinti ar siūlo investuoti – tai jau rimtas signalas sustoti ir atmetus emocijas įvertinti situaciją“, – pabrėžia R. Čereška.

 

Įtariant romantinį sukčiavimą, ekspertas pataria:

 
  • Nepervesti pinigų žmogui, kurį pažįstate tik internetu, net jei artimai bendraujate.
  • Naudojant nuotraukų paiešką internete patikrinti, ar profilio nuotrauka nėra pavogta.
  • Neatskleisti asmens ar finansinių duomenų.
  • Pasikalbėti su artimaisiais – sukčiai dažnai bando atitraukti auką neva nuo „kritikų“.
  • Pervedus pinigų ir kilus įtarimui, nedelsiant kreiptis į banką ir teisėsaugą.
 

„Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl bendravimo su nauju pažįstamu, geriausia – sustoti ir pasitikrinti. Kuo anksčiau pastebima apgaulė, tuo didesnė tikimybė apsaugoti lėšas“, – pabrėžia R. Čereška.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė