Balkonai ir terasos – ribotos erdvės. Tad jų apželdinimas net patyrusiam sodininkui gali tapti nemenku iššūkiu. Visgi mažų, tačiau žaliuojančių bei žydinčių oazių kūrimas taip pat yra ir fantaziją išlaisvinantis nuotykis. Juk balkoną ar nedidelę terasą galima paversti tiek estetiška daržovių lysve, tiek mažučiu atogrąžų sodeliu.

 

Ką būtina žinoti prieš pradedant?Gardening,On,The,Balcony,Of,The,Apartment

 

Sodininkai, daržininkai ir gėlių augintojai puikiai žino, kad apželdinant nedideles erdves svarbus kiekvienas centimetras. Būtent todėl egzistuoja nemažai patikrintų gudrybių, kaip „mažiau paversti daugiau“. Visgi apželdinant tokias erdves kaip balkonas ar terasa, kyla ne tik erdvės, bet ir kitų apribojimų, kurių būtina paisyti. Apželdinimo specialistai primena, kad yra didelis skirtumas tarp tikro architektūrinės erdvės apželdinimo ir tiesiog dekoravimo augalais. Profesionalias žaliąsias erdves kuria specialistai. Jie apskaičiuoja, kokį svorį gali atlaikyti pastato konstrukcijos, įrengia drenažą ar net laistymo sistemas, atveža gruntą ir net ant stogo terasų pasodina medžių. Štai tiesiog dekoruoti erdves augalais galima ir savarankiškai. Tiesa, ir šiuo atveju būtina pasidomėti, kokį svorį gali atlaikyti tokios nesudėtingos konstrukcijos kaip balkonai ir terasos. Ypač tuo atveju, kai erdvės dekoruojamos akmenimis, terakotos vazonais, įrengiamos nedidelės pakeltos lysvės ir dar yra pastatomi baldai. Visi šie daiktai kartu sudaro iš tiesų nemenką apkrovą. Specialistai sako, kad naujos statybos būstuose reikalingų duomenų galima klausti pardavėjo, kad jis nurodytų, kiek galima apželdinti terasą ir kokia jos laikomoji galia. Jeigu pastatas senas ir nėra archyvinių duomenų, teks kreiptis į ekspertus, kurie nustato, kokia konstrukcijų laikančioji galia. Tai brangu ir užtrunka. Tad dėl saugumo, kainos ir tiesiog paprastesnio įgyvendinimo paprastai privačiose erdvėse nesirenkama atlikti vadinamųjų intensyvaus apželdinimo darbų. Taip pat pasirenkamos gerokai lengvesnės medžiagos: vietoj degto molio, betono ar akmens – kokybiškas plastikas bei sausas medis. Jeigu kyla rizika, kad lengvi baldai ar nedideli vazonai papūtus stipresniam vėjui „išskris“, yra daugybė estetiškų būdų juos pritvirtinti. Tai gali būti specialūs varžtai, metalo kabliukai ar net virvės.

 

Gardening,On,The,Balcony,Of,The,ApartmentSmagus ir atsakingas darbas – išsirinkti augalus

 

Yra ir dar šis tas, kas balkonų bei terasų dekoravimą augalais apriboja beveik taip pat, kaip plotas. Tai pasaulio krypčių orientacija. Būtent nuo to, į kurią pusę yra orientuota erdvė, priklauso augalų pasirinkimas. Specialių augalų balkonams bei terasoms nėra, tačiau sodinant reikia atkreipti dėmesį į tai, kiek saulės augalas gaus. Be to, augalui vešėjimas vazone yra gana didelis išmėginimas, tad reikia rinktis kuo ištvermingesnius ir tokius, kurių šaknims nereikia daug vietos. Juk jeigu erdvė didžiąją dalį arba visą dieną būna pavėsyje, reikės vienokių gėlių, o jeigu į balkoną didžiąją dalį laiko spigina saulė – kitokių. Jei balkonas nėra itin didelis, tikriausiai ir gėlių nereikia daug – juk nesinori, kad atrodytų perkrautas. Ir atvirkščiai – dideliame balkone ar erdvioje terasoje vos kelios gėlės gali pranykti ir nesukurti norimo efekto. Didesnėms erdvėms siūloma rinktis aukštesnes gėles ar krūmelius. Mažoms kuo puikiausiai tiks smulkiažiedės gėlės.

 

Į pietų ar pietryčių pusę orientuotose erdvėse, kuriose netrūksta saulės, galima sodinti šiuos augalus:

 
  • vazonines agavas, dracenas, oleandrus, alavijus, lamstus.
  • vijoklines pasifloras, apynius, kvapiuosius pelėžirnius, sukučius, kobėjas.
  • vienmetes vazonines verbenas, medetkas, pelargonijas, petunijas, šalavijus, gvaizdūnes ir kt.
 

Šiaurinėje pusėje esančiuose balkonuose bei terasose labiau tiks šie augalai:

 
  • vazoninės daugiametės lauravyšnės, aspidistros, zebrinos.
  • vienmetės gumbinės begonijos, neužmirštuolės, raktažolės, serenčiai.
 

Rytų, vakarų ar pietvakarių pusėje esančiose erdvėse galima įkurdinti nemažai augalų:

 
  • vienmetes begonijas bei petunijas.
  • daugiamečius sukulentus bei paparčius.
  • dalinį pavėsį mėgsta salotos, ridikėliai, vazonuose auginami smulkiavaisiai pomidorai ir daugelis prieskoninių žolelių.
 

Verta prisiminti: nusprendus balkoną papuošti vijoklinėmis arba žemyn tįstančiomis gėlėmis, svarbu nepamiršti, jog kabantys vazonai turi būti itin gerai pritvirtinti. Visada yra rizika, kad per audrą jie nukris į kaimynų balkoną ar išdauš langą.

 

Komponavimo gudrybės ir mados

 

Daugelis vazoninių vienmečių ir daugiamečių augalų į lauką išnešami tik nebelikus šalnų rizikos. Dažniausiai tai daroma trečiąją balandžio dekadą–gegužės viduryje, o kartais ir vėliau. Visgi tai nereiškia, kad kitu metu terasa ar balkonas turi būti tušti. Mat tokio apželdinimo pagrindas yra visžaliai augalai. Jie rudenį ir net žiemą atrodo puikiai. Puikiai lietuviškam klimatui tinka visžaliai buksmedžiai. Jie sodinami terasų pakraščiuose ir tampa puikia priedanga nuo kaimynų akių, nes užaugę gali siekti net 8 m aukštį. Buksmedžių galima sodinti ir į vazonus, tokiu atveju jie neužaugs dideli. Tai nereiklūs, mažai laistymo reikalaujantys augalai, mėgstantys šarmingą dirvą, bet galintys augti beveik bet kur. Visus metus džiugintų bugieniai. Tai kruopščios priežiūros nereikalaujantys krūmai. Pasižymi mažais lapais ir mažais raudonais vaisiais. Geriausiai tarpsta daliniame pavėsyje. Tad gali būti sodinami ten, kur kiti augalai stokotų saulės šviesos. Terasos pakraščius papuoštų ir tridantės kinrožės. Tai nedideli augalai su unikaliais lapais, kurie atėjus rudeniui tampa geltoni arba oranžiniai. Pakančių visžalių augalų sąraše – žalčialunkiai. Jie priklauso priklauso viržių šeimai ir yra atsparūs šalčiui. Sukūrus žaliąjį erdvės pagrindą, galima pasidomėti ir apželdinimo bei žydinčių gėlių madomis. Lietuvoje populiariausi balkoniniai augalai: svyrančios pelargonijos, begonijos, chlorofitai, svyrančios verbenos, bakopos, lakišiai, paprastosios lobelijos, šliaužiančiosios tramažolės, tunbergijos. Taip pat itin madinga auginti vaistažoles, prieskoninius augalus. Į lovelius galima sodinti čiobrelių, mėtų, jie tarnauja kaip foniniai augalai, skleidžia malonų kvapą ir atbaido kraujasiurbius vabzdžius. Visgi ryškiausia 2025 m. šiltojo sezono žydinčių augalų mados tendencija – smulkiažiedės vazoninės rožės ir masyvūs vazonai, kuriuose auga dekoratyvinės smilgos.

 

Naudingi patarimai

 
  • Vertikalūs vazonai, žaliosios sienos – tinkamas akcentas lauko terasoms ir balkonams. Itin praktiškas sprendimas, nes konstrukcijoje gėles galima komponuoti su svyrančiomis braškėmis, žemuogėmis, kvapniomis prieskoninėmis žolelėmis.
  • Mažose erdvėse visi augalai – kaip ant delno, todėl ir bendras vaizdas turėtų būti harmoningas. O harmoniją sukuria pasikartojimas. Geriau rinktis mažiau augalų rūšių, bet po kelis vienetus, ir susodinti juos taip, kad tie patys sodinukai kartotųsi skirtingose vazonų vietose.
  • Pasirinkus tam tikrą spalvų paletę, patartina nuo jos nenutolti, kitaip vaizdas gali atrodyti per daug margas. Kuo mažiau spalvų, tuo harmoningesnis vaizdas, ypač kai vietos yra nedaug.
  • Norint, kad terasos ar balkono erdvė atrodytų stilingai ir madingai, derėtų rinktis tos pačios spalvos, bet skirtingų dydžių bei formų vazonus.
  • Sekant šių metų madomis ir balkoną ar terasą puošiant vazoninėmis rožėmis, vertėtų atsisakyti kitų žydinčių augalų. Mat rožės nemėgsta konkurencijos.
  • Tais atvejais, kai balkone ar terasoje dar nėra daugiamečių visžalių augalų, galima rinktis klasikinį sprendimą ir erdvę puošti lovelių vazonais. Juose galima suderinti smulkiažiedes svyrančias lobelijas ir nedideles smilgas. Tai itin madingas ir natūralistinio dizaino tendencijas atitinkantis pasirinkimas.
 

Autorė Eglė Stratkauskaitė