Nors dar tik pati kalendorinio pavasario pradžia, sodininkai ir daržininkai žino, kad būtent dabar metas pasiraitoti rankoves ir padirbėti tam, jog vasara ir ruduo džiugintų nuostabiais žiedais bei gausiu derliumi. Kol kas sodinti dar anksti, tačiau kovas puikiai tinka daiginti, genėti ir dirbti kitus kiekvieno sodininko širdį glostančius darbus.

 

Svarbiausias kovo darbas – daiginimasGardening,,Planting,At,Home.,Man,Sowing,Seeds,In,Germination,Box

 

Dalis patyrusių sodininkų ir daržininkų, ypač tie, kurie nestokoja erdvės daigams sudėti, jau pasirūpino sėklas išmirkyti ir suberti į daigyklas. Tačiau kovo pirmosios savaitės vis dar puikiai tinka šiems darbams atlikti ar papildyti daigų atsargas. Daiginimas padeda užtikrinti mėgstamiausių daržovių ankstyvesnį derlių. Tik svarbu prisiminti, kad kovo mėnuo tinkamas ne visų daržovių sėkloms daiginti. Dabar palanku iš sėklų daiginti svogūnus, paprikas, baklažanus ir pomidorus, o kitiems augalams dar per anksti. Minėtos daržovės dažniausiai daiginamos įprastuose vazonėliuose su substratu arba specialiose daiginimo dėžutėse su dangčiais. Savo veikimo principu jos prilygsta šiltnamiams, tačiau dėl nedidelio dydžio tinka laikyti namuose, ant stalo ar palangės ar net įstiklintame balkone. Tik svarbu, kad daigyklos būtų statomos pietinėje pusėje, mat daigams labiau nei aukštos temperatūros reikia saulės šviesos. Kovą galima pasirūpinti ir pačiu ankstyviausiu derliumi – prieskoninėmis žolelėmis. Jos sėjamos į nedidelius vazonėlius, o vėliau perkeliamos į dirvą, kurioje vos per 5–10 dienų sutvirtėja ir pradeda sparčiai augti. Jeigu daiginti imta dar vasario viduryje, tai kovo pirmąjį dešimtadienį vertėtų užsiimti daigų pikavimu. Į nedidelius atskirus vazonėlius būtina perkelti pomidorus, baklažanus ir paprikas. Tiesa, daigams persodinimas visada sukelia stresą. Tad dalis jų gali nustoti augti. Tačiau nerimauti dėl to nereikia. Vidutiniam šiltnamiui užpildyti pakanka 5–6 tvirtų ir sveikų pomidorų daigų. Baklažanų ar paprikų pakanka vos po tris daigus. Supikavus daigelius svarbu palaistyti ir suteikti nemažai saulės šviesos, antraip jie išstyps ir atėjus metui perkelti į dirvą bus per liauni, kad išgyventų. 

 

Į sodą su genėjimo žirklėmis

 

Saulėtomis kovo dienomis tinka darbuotis sode. Visą mėnesį palanku genėti obelų ir kriaušių vaismedžius. Tai geriausias metas suformuoti vainikus, pašalinant per arti viena kitos augančias šakas. Itin svarbu pašalinti tas, kurios liečiasi tarpusavyje. Tuomet į vainiko vidų pateks daugiau šviesos, medžiai bus sveikesni, juos mažiau puls rauplės ir kitos grybelinės ligos, o ir vaisiai užaugs sveikesni, didesni, skanesni. Po genėjimo visas žaizdas būtina užtepti sodo tepalu. Jeigu ant senesnių vaismedžių pradėjo formuotis vadinamosios vėžio žaizdos, pažeistas šakas pašalinti iki sveikos medienos ir dezinfekuoti 3 % vario sulfatu arba kitu fungicidu. Jeigu sode auga jauni vaismedžiai, kovą derėtų pašalinti vertikalius ūglius ir jaunas netinkamai augančias šakas. Likusias šakas galima išlenkti į šonus ir pririšti virvele prie apatinių šakų ar kamieno. Jos silpniau auga, anksčiau pradeda derėti. Itin svarbu nepamiršti išgenėti serbentų krūmų. Antraip jie sužels ir duos mažiau derliaus. Pasirūpinti vaismedžiais ir krūmais derėtų dėl galimų temperatūros svyravimų. Kovą jie itin dažni ir dideli. Iki mėnesio vidurio tinka balinti kamienus ir storesnes šakas. Netgi tuo atveju, jeigu medeliai nubalinti rudenį, kovo pradžioje verta pakartoti balinimą. Vasario pabaigoje ir visą kovą jauniems medeliams bei vaiskrūmiams gresia būti pažeistiems graužikų, kiškių ar net stirnų. Visgi net ir apgraužtus augalus dar galima išgelbėti gana anksti pastebėjus pažeidimus. Laukinių gyvūnų padarytas žaizdas rekomenduojama aptepti molio mase ir sutvirtinti maišiniu audiniu. Aprišalą periodiškai sudrėkinti. Vaismedžiui pasveikus molio kompresą pašalinti. Kovą derėtų pasirūpinti ir dekoratyvinėmis pievelėmis. Jas jau galima tręšti, rauti dygstančias piktžoles ir pienes.

 

Dėmesio reikia šiltnamiams

 

Kovo pradžioje svarbu pasirūpinti šiltnamiu. Kol dar per šalta sėti, sutvirtinti jo karkasą, pakeisti dangą ir nuplauti stiklą ar polikarbonato plokštes. Žemei šylant ateina metas dezinfekuoti dirvą ir ją perkasti. Svarbu prisiminti, kad dezinsekcija (vabzdžių kontrolė) – tai priemonių kompleksas, apimantis vabzdžių ir voragyvių naikinimą naudojant chemines, mechanines ir biologines priemones ar jų kombinacijas, atliekama ankstyvą pavasarį. Dezinfekcija – patogeninių mikroorganizmų (grybelių, virusų, bakterijų, mielių ir kt.), esančių aplinkoje, naikinimas dažniau atliekamas vėlyvą rudenį. Tačiau tai galima padaryti ir pačioje kovo pradžioje. Populiariausi dezinfekcijos ir dezinsekcijos būdai yra fumigacija (nuodingų dūmų paskleidimas), plovimas (purškimas) augalų apsaugos priemonėmis, mikroelementų trąšomis, botaniniais ekstraktais ir augalų ištraukomis (ekologinis būdas). Atlikus šiltnamio valymą maždaug 5 dienas derėtų ten nieko nesėti ir nesodinti. Pirmiausia į šiltnamius turėtų atkeliauti gėlės. Kovo viduryje jau galima sėti žioveinius, balzamines spriges, pajūrines lobuliarijas, gvaizdūnes, celiozijas, ratilius, leukonijas, gacanijas, godecijas, pajūrines žiles, šalavijus. Jų sėklos geriausiai dygsta durpių substrate. O ir šilumos joms pakanka net nešildomuose šiltnamiuose. Daržovės puikiai stiebsis į viršų, kai jau bus nemažai šviesos – kovo paskutinį dešimtadienį. Saulėtą pavasario dieną lauko ir šiltnamio vidaus temperatūrų skirtumas gali siekti net 15 °C. Kai kuriems daigams to pakanka, kad suvešėtų. Kovą šiltnamyje galima sėti lapines ir gūžines salotas, gražgarstes, špinatus, trūkažoles, taip pat gūžinius, žiedinius, lapinius kopūstus. Šiltnamio vidaus temperatūros turėtų pakakti ir optimaliam daržinių porų, morkų, ridikėlių ir gumbinių salierų dygimui.

 

Laikas naujiems pirkiniams

 

Kambariniai augalai parduodami visus metus, tačiau pavasaris – tinkamiausias laikas įsigyti naujų. Ypač jeigu gėlės egzotiškos ir reiklios. Mat šiuo metų laiku jos gabenamos iš vienos vietos į kitą daug mažiau nukentės ir turės palankesnes sąlygas adaptuotis. Sparčiai ilgėjančios dienos suteikia daugiau šviesos, o pasibaigus šildymo sezonui padidėja santykinė oro drėgmė patalpose. Specialistai pataria renkantis naują augalą pirmiausia nustatyti, ar patalpoje pakanka netiesioginės saulės šviesos. Jaunus augalus pirmaisiais pavasario mėnesiais galima apšviesti papildomai dienos šviesos lempomis po 2–3 val. per dieną. Mokslininkai nustatė, kad toks papildomas apšvietimas lemia net 3 kartus spartesnę jauno augalo raidą. Būtina prisiminti, kad optimalus augalo apšvietimo laikas per parą yra 16 val., tačiau kambariniam augalui užtektų ir 8 val. šviesos. Įsigijus augalų, kurie su vazonais visą šiltąjį sezoną bus lauke, juos derėtų laikyti šiltnamyje. Itin šiltomis ir saulėtomis kovo dienomis vazonus galima palaikyti lauke. Toks augalų grūdinimas padės adaptuotis ir išsilaikyti iki pirmųjų šalnų rudenį. Sodininkai ir daržininkai primena, kad norint patiems užsiauginti moliūgų dar teks pakentėti. Jiems daiginti ir sėti kovas per ankstyvas. Agurkų, cukinijų, moliūgų, melionų ir arbūzų sėja šiltnamiuose prasideda balandį. Tad ir įsigyti naujų sėklų dar gerokai per anksti. Specialistai primena – kad darže ir sode šeimininkauti būtų maloniau, pats metas įsigyti guminius batus ir paminkštintą sodo kilimėlį, kuris apsaugos kelius nuo kieto, šalto ar drėgno pagrindo.

 

Naudinga žinoti

 
  •  Kovo pabaigoje vidutinė dirvos temperatūra pakils aukščiau nei nulis, o termometrų stulpeliai išliks stabiliai teigiami. Nepaisant to, galimos naktinės šalnos, todėl ekspertai rekomenduoja imtis atsargumo priemonių ir uždengti augalus specialia plėvele.
  •  Norint kovą palankiausiu metu (pagal Mėnulio kalendorių) pasėti paprikas, pomidorus, cukinijas, agurkus, baklažanus, kopūstus ir įvairių rūšių salotines daržoves, rekomenduojama tai daryti nuo kovo 12 iki 23 d.
  •  Šiltnamyje šakniavaisius sėti tinka kovo 27–31 d.
  •  Paskutinėmis kovo dienomis galima sėkmingai sėti ridikėlius (šiltnamiuose) ir sodinti ankstyvąsias bulves (uždengiamose ar pakeltose lysvėse).
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė