Technologijų įtaka madai pasireiškia įvairiais būdais, tarp jų – inovatyviais audiniais, netradicinėmis konstrukcijomis, kosmoso ir robotų temomis. Protezai arba implantai transformuoja aprangą ir keičia tapatybę. Tai nėra tik smagūs karnavaliniai kostiumai saviraiškai – tam tikrais atvejais pavirsta negalios aksesuarais.

 

Space,Woman,Sitting,On,The,FloorFuturizmas ir ateities vizija

 

2025 m. rudens ir žiemos mados kolekcijų šou Paryžiuje atskleidė naujas aprangos tendencijas, kurios, tikėtina, neapsiribos tik kūrybiniais eksperimentais. Nyderlandų dizaineris Duranas Lantinkas sulaužė žinomus stereotipus apie rūbus ir pasiūlė tapti mokslinės fantastikos filmų veikėjais.

 

Akį traukė sudarkytų proporcijų siluetai, kurie trynė paskutinius realaus pasaulio pėdsakus. Modeliai žygiavo podiumu papuošti kūno spalvos palaidinėmis, lyg būtų iki pusės nuogi. Iš tiesų tai buvo 3D spausdintuvu pagaminti minkšti šarvai iš silikono. Triumfo momentas – rūbai prieštaravo lyties tapatybei: merginų viršutinis rūbas atkartojo gerai ištreniruotą vyrišką kūną su pilvo preso raumenimis, o vaikinai dėvėjo drabužius su krūtimis ir gitaros formos klubais.

 

Vaizdas buvo toks tikroviškas, kad provokacija sukėlė pasipiktinimą socialiniuose tinkluose. Komentatoriai ginčijosi, ką norėjo pasakyti dizaineris: ištrinti lyčių ribas ar išjuokti. Vėliau D. Lantinkas papasakojo, jog vertina žmogaus kūną kaip lėlę, kurią rengia kaip šauna į galvą.

 

Kolekcija atspindi naują mados temą, susijusią su futurizmu, – protezavimą. Pastaraisiais metais vis daugiau prekės ženklų, tokių kaip „Balenciaga“, naudoja implantus, kaukes ir 3D makiažo technikas, kad paverstų modelius gyvūnais, ateiviais, kiborgais. Vienas komiškiausių pavyzdžių – Stokholme įsikūrusi kompanija „Avavav“ siūlo silikonines kelnaites, primenančias garsųjį Kim Kardashian užpakaliuką.

 

„Dizaineriai naudoja protezavimą, kad mestų iššūkį grožio normoms ir tyrinėtų transformaciją bei tapatybę, kurtų platesnį kultūrinį naratyvą“, – teigia Tanya Noor iš Londono mados koledžo (Jungtinė Karalystė).

 

Tikroviški rezultatai

 

Seniausi žinomi medicininiai protezai (du dirbtiniai pirštai) kildinami iš senovės Egipto. Manoma, kad jie kompensavo pėdos defektą ir padėjo vaikščioti. Maždaug 300 m. pr. Kr. sukurtas pirmasis kojos protezas, pagamintas iš medienos ir bronzos. Spėjama, kad priklausė romėnų didikui. Nuo 1860 m. atsirado didžiulis protezų poreikis per Amerikos pilietinį karą suluošintiems vyrams, todėl sukurti pažangesni mediniai modeliai su gumine amortizacija.

 

Nuo 1895-ųjų protezus prisijaukino teatras, kinas ir artistiškos pakraipos menininkai. Naudoti primityvūs modeliai iš neapdorotų medžiagų: gumos, medvilnės, vaško. 1930 m. pirmą kartą siaubo filmo personažui uždėta guminė kaukė. Tikroviškai atrodantys veidai tapo prieinami tiek kino, spektaklių kūrėjams, tiek eiliniams žmonėms (dažniausiai Helovyno šventei). Vėliau protezus prisijaukino drago karalienės, kurioms reikėjo dirbtinių krūtų ir sėdmenų. Šiandien rezultatai ryškesni nei bet kada. 2024 m. siaubo filmas „The Substance“ laimėjo „Oskaro“ apdovanojimą už geriausią grimą. Iš tiesų aktorės Demi Moore ir Margaret Qualley filmavosi dėvėdamos protezus, kurie, kaip vėliau atskleidė moterys, pakenkė odai ir teko gydyti pažeidimus.

 

Protezai tapo raudonojo kilimo madų sudedamąja dalimi. 2023 m. „Met Gala“ renginyje amerikiečių reperė Doja Cat įkūnijo velionio dizainerio Karlo Lagerfeldo mylimą katę. Specialiųjų efektų makiažo meistrė Malina Stearns panaudojo ne tik kosmetiką, bet ir protezus, kad moters veidas primintų gyvūno snukutį. Drago karalienė Alexis Stone reguliariai dalyvauja Paryžiaus mados savaitėje ir kaskart įkūnija kitą personažą. 2024 m. tapo išgalvota asmenybe Miranda Priestly iš filmo „Ir Velnias dėvi Pradą“, 2025 m. – dainininke Adele. Paskutinei kaukei pagaminti prireikė net 6 savaičių.

 

Nors gamyboje naudojamas pigus lateksas, 3D spausdintuvai leidžia sukurti sudėtingas ir labai realistiškas kūno dalis. Mada vis dažniau semiasi įkvėpimo iš kino industrijos ir pramogų pasaulio. Protezai tampa aukštosios mados rekvizitais. 2019 m. „Balenciaga“ dirbo su makiažo meistre Inge Grognard, kuri akcentavo modelių skruostikaulius, kad veidai įgautų androginiško nuožmumo ir agresijos. 2023 m. mados namai „Collina Strada“ paprašė makiažo meistrės Isamayos Ffench paversti modelius gyvūnų ir žmonių hibridais. Protezai atrodė labai tikroviški ir nepriminė karnavalinių kostiumų. Tai buvo neįtikėtina transformacija.

 

Fashion,Shot,Of,A,Beautiful,Young,Woman,Over,Black,Background.Meninė raiška ar kažkas daugiau?

 

Protezai madoje glaudžiai susiję su grožio industrija ir chirurginiais pokyčiais, tokiais kaip pakelti skruostikauliai, įkypos akys, nenatūraliai maža nosis. Neretai menininkai pašiepia saiko stoką, suvienodėjimo maniją ir autentiškumo praradimą. Štai 2024-ųjų Milano mados savaitėje dizainerė Martine Rose išsiuntė ant podiumo modelius su netikromis nosimis, kad atkreiptų visuomenės dėmesį į lėkštus grožio standartus.

 

Makiažo meistrė M. Stearns įsitikinusi, kad protezų mada mažai susijusi su tradicine estetikos samprata. Kosmetika ar grožio procedūros naudojamos siekiant paslėpti arba pataisyti defektus. Protezai paryškina įvaizdį ir atkreipia dėmesį. Dizaineriai varžosi tarpusavyje, kas sukurs labiau šokiruojantį rezultatą. Tai tampa virusu visose meno rūšyse. Kam sustoti ties drabužių stiliumi, jei galima transformuoti visą žmogaus kūną?

 

Prognozuojama, kad ateityje didės ne tik veido, rankų, bet ir kitų kūno dalių paklausa. Protezavimas atvers naujas meninės raiškos ribas. „Mada visada susijusi su žaidimais identitetu, tačiau tobulėjančios technologijos perkelia mus į aukštesnį lygį. Šiuo metu dauguma protezų yra statiški, tačiau ateityje galėtų būti robotizuoti ir judrūs. Įsivaizduokite suknelę, kuri kvėpuoja, batus, kurie šypsosi, rankinę, kuri šiepia dantis, prie kelnių pritaisytą uodegą, kuri sinchroniškai juda vaikštant, švarką su plasnojančiais angelo sparnais… Mada visada turi turėti kažką fantastiško ir nerealaus. Pažvelkime, kas mūsų laukia“, – teigia „Collina Strada“ įkūrėja Hillary Taymour.

 

Praktiška juvelyrika

 

„Grožis ir menas turi būti prieinamas visiems“ – šiuo moto vadovaujasi kinų modelis ir nuomonės formuotoja Xiao Yang, kuri beveik 20 metų nešioja kojos protezą. Vaikystėje kompleksavo ir manė, kad niekada nebus patraukli, kol neatrado savo stiliaus – ryškaus ir žaismingo. Moteris ėmė eksperimentuoti ir pabrėžti negalią. Ją pastebėjo du Kinijos prekės ženklo „YVMIN“ dizaineriai – Xiaoyu Zhang ir Min Li. Trijulė sugalvojo naują projektą, kaip paversti protezus funkcionaliu menu.

 

„Natūralu puošti bet kokią kūno dalį, o dirbtinė koja ar ranka nėra išimtis. Protezas yra faktas, kurio neįmanoma pakeisti. Tačiau įmanoma funkcinei daliai suteikti daugiau estetikos“, – sako X. Zhang. Menininkai sukūrė daugybę skirtingų išorinių dalių, kurios magnetais tvirtinami prie turimo protezo karkaso. Išvaizdą galima keisti pagal progą ar nuotaiką, panašiai kaip papuošalus. Korpusai gaminami iš lengvo nailono ir dervų, norint išvengti papildomo svorio. Nesudėtinga uždėti ir nuimti.

 

Protezų papuošalai apima įvairių formų elementus. Vienas modelis atrodo kaip plieno šarvo dalis, tačiau turi širdelės formos sąnarį. Kitas primena skaidrios ledo skulptūros fragmentą su augaliniais motyvais. Trečią modelį įkvėpė dirbtinis intelektas ir robotai, todėl jis atkartoja srūvantį išlydytą metalą.

 

Panašia kryptimi dirba Londono menininkė Sophie de Oliveira Barata. „Svajojau dirbti kine ir kurti specialiųjų efektų makiažą, kostiumus, dekoracijas. Tačiau patekau į tradicinius protezus gaminančią įmonę. Nuo 2011 m. turiu nuosavą verslą, kurio misija – suteikti protezams gyvybę ir sielą. Išryškinti, kas yra, o ne tai, ko trūksta“, – pasakoja menininkė.

 

Ji kuria asmeninius dekoratyvius protezus, kurie atitinka kliento estetinius ir funkcinius poreikius, todėl darbai vienetiniai. Procesas neretai užtrunka iki pusės metų. Garsiausi pavyzdžiai eksponuojami Londono mokslo galerijos parodoje. Bendradarbiaujant su latvių modeliu Viktoria Modesta, kuri pozavo ant „Harper‘s Bazaar Hong Kong“ viršelio, sukurti penki kojos protezai iš stiklo pluošto, su įmontuota garso aparatūra, iš krištolo su „Swarovski“ kristalais.

 

„Kuriu galvodama apie konkretų asmenį. Širdyje esu vaikas, todėl labiausiai džiaugiuosi, jeigu klientai nori žaismingo rezultato, pavyzdžiui, pageidauja animacinių motyvų, filmų veikėjų atributų. Padedu likimo nuskriaustiems asmenims mesti iššūkį normai ir skatinu visuomenę vertinti mūsų skirtumus. Tai mano misija“, – aiškina S. de Oliveira Barata.

 

Autorė Jurgita Ramanauskienė