Atopinis dermatitas yra lėtinė odos liga, todėl jai būdingi paūmėjimai ir pagerėjimai – remisijos. Dėl šios priežasties visiškai išgydyti atopinio dermatito šiuo metu nėra įmanoma, tačiau tinkamai gydant ir prižiūrint odą galima pasiekti ilgalaikę simptomų kontrolę. Plačiau apie tai pasakoja gydytoja dermatovenerologė Gintarė Ulianskaitė. 

 

Lemia ne viena priežastisNewborn toddler boy laughing on the bed and looking at the camera

 

Pasak gydytojos, atopinis dermatitas – sunki lėtinė odos liga, išsivystanti dėl paveldimo polinkio ir aplinkos veiksnių sąveikos. Svarbiausi mechanizmai, prisidedantys prie ligos vystymosi, yra genetinis polinkis, sutrikusi odos barjero funkcija ir imuninės sistemos disbalansas. „Pastebėta, kad dažniau serga žmonės, kurių šeimos nariai taip pat turi odos ligų ar alergijų. Daugelis pacientų turi įgimtą epidermio – išorinio odos sluoksnio – funkcijos sutrikimą. Šis sluoksnis įprastai apsaugo organizmą nuo aplinkos dirgiklių, alergenų, bakterijų, neleidžia odai netekti per daug drėgmės. Sergant atopiniu dermatitu, odos barjeras tampa silpnesnis dėl pakitusios sudėties: sumažėjusio keramidų ir laisvųjų riebiųjų rūgščių kiekio. Dėl to oda tampa sausesnė, lengviau sudirgsta, jautresnė išorės poveikiui. Imuninė sistema į aplinkos dirgiklius reaguoja perdėtai, sukeldama uždegimą ir niežėjimą“, – aiškina specialistė.

 

Rizikos faktoriai

 

„Dažniausi veiksniai, galintys sukelti ar sustiprinti ligos paūmėjimą, yra prakaitavimas, staigūs temperatūrų svyravimai, emocinis stresas, odos sąlytis su agresyviomis medžiagomis – kvapikliais, valymo priemonėmis, vilnoniais ar sintetiniais audiniais. Ligos eigą taip pat gali lemti klimatas, gyvenimas mieste, oro tarša ir kiti gyvenimo būdo aspektai, – atskleidžia pašnekovė. – Vienas svarbiausių rizikos faktorių yra paveldimumas – jei vienas ar abu tėvai serga atopiniu dermatitu, astma ar alerginiu rinitu, vaikui pavojus susirgti šia liga gerokai padidėja. Taip pat atopinio dermatito rizika didesnė, jei vaikas turi alerginį rinitą, alergiją maistui ar astmą. Amžius irgi svarbus: dažniausiai liga prasideda ankstyvoje vaikystėje iki 5 m. ir paveikia iki 20 % vaikų. Dažnai šią ligą vaikai išauga, tačiau gali pereiti ir į suaugusiųjų atopinį dermatitą (paplitimas siekia 3–5 %).“

 

Kaip atpažinti atopinį dermatitą?

 

Gydytoja dermatovenerologė G. Ulianskaitė pasakoja, kad ši liga pasireiškia intensyviu odos niežėjimu, uždegimu ir sausumu. „Dažniausiai niežulys stiprėja naktį, trikdo miegą. Niežulys skatina odos kasymąsi, tai dar labiau pažeidžia odos barjerą, sukelia uždegimą ir susiformuoja lyg užburtas ratas – kuo labiau kasoma, tuo labiau niežti. Kasant pažeidžiamas odos barjeras, dėl to gali atsirasti antrinių bakterinių infekcijų.

 

Atopinio dermatito išraiška gali skirtis pagal amžių. Kūdikystėje bėrimų dažniausiai atsiranda ant veido – žandų, kaktos, galvos odos, taip pat tiesiamųjų rankų ir kojų paviršių. Būdingas pleiskanojimas, paraudimas ir šlapiavimas. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems keičiasi bėrimų lokalizacija. Dažniausiai sausi, rausvi, su įtrūkimais ir intensyviai niežtintys bėrimai apima alkūnių linkius, kelių užpakalinę pusę, kaklą, riešų vidines puses, aplink čiurnas, burnos sritį, akis. Ilgainiui, dažnai kartojantis bėrimams, oda tose srityse tampa storesnė, patamsėjusi, gali atsirasti randelių nuo kasymo pažeidimų. Sergantiems atopiniu dermatitu taip pat būdinga piliarinė keratozė (rausvos papulės / spuogeliai žandų, žastų, šlaunų srityse), sausa visa kūno oda, paryškėjęs delnų piešinys“, – pažymi medikė.

 
produktai Clineral topic

Produktus galima įsigyti didžiosiose šalies vaistinėse.

Suvaldyti ligą

 

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad atopinį dermatitą galima kontroliuoti, taip kur kas pagerinant gyvenimo kokybę. Tačiau, net esant remisijai, kai simptomai minimalūs arba visiškai išnyksta, svarbu tęsti gydymą ir odos priežiūrą, kad pavyktų išvengti paūmėjimų.

 

„Atopinio dermatito gydymo tikslas – kontroliuoti simptomus, niežulį, mažinti uždegimą, gerinti odos barjero funkciją, kad būtų išvengta paūmėjimų. Svarbų vaidmenį atlieka odos priežiūra, todėl edukuojama, jog drėkinamieji kremai, vadinami emolientais, yra esminiai atopinio dermatito gydymo komponentai. Jie padeda atkurti odos barjerą ir sumažinti sausumą. Emolientus reikėtų naudoti kasdien, net ir tuomet, kai simptomai lengvi, kad nebūtų paūmėjimų. Esant ligos paūmėjimams, naudojami vietiniai priešuždegiminiai vaistai, kurie padeda sumažinti intensyvų odos uždegimą ir sukontroliuoti paūmėjimą. Dažniausios vaistų grupės – vietiniai kortikosteroidai ir kalcineurino receptorių inhibitoriai. Pacientams, kuriems vietiniai vaistai nėra veiksmingi, skiriama siauro spektro ultravioletinių spindulių terapija (fototerapija). Siaurabangė ultravioletinių spindulių terapija turi imuninę sistemą odoje slopinantį poveikį, todėl padeda sukontroliuoti uždegiminius procesus odoje ir pasiekti ilgesnį ligos pagerėjimą. Sunkesniais atvejais, kai gydymas vietiniais vaistais nepadeda arba ligos atkryčiai itin dažni, skiriami sisteminiai, t. y. geriami ar leidžiami vaistai, kurie turi imunomoduliuojantį poveikį (pvz., ciklosporinas), arba biologiniai vaistai, kurie blokuoja specifinius uždegiminius procesus“, – sako pašnekovė.

 

Keisti gyvenimo būdą

 

Anot gyd. G. Ulianskaitės, gyvenimo būdas turi reikšmingą įtaką atopinio dermatito eigai: nors visiškai išgydyti ligos negalima, tinkami įpročiai padeda sumažinti paūmėjimų dažnį ir intensyvumą. „Svarbiausia – kasdienė odos priežiūra: reguliarus emolientų naudojimas, švelnios prausimosi priemonės, trumpas, nekarštas dušas. Svarbu vengti dirgiklių (šiurkščių audinių, kvapiklių) ir stebėti galimus alergenus maiste arba aplinkoje. Emocinis stresas gali bloginti būklę, todėl rekomenduojama ieškoti atsipalaidavimo technikų. Odos būklė dažnai pablogėja šaltymečiu, tam įtakos turi staigūs temperatūros pokyčiai, sausas oras. Žiemą, esant šildymo sezonui, siūloma papildomai naudoti oro drėkintuvus siekiant palaikyti didesnę drėgmę namuose. Taip pat vengti perkaitimo, prakaitavimo, nes tai gali pabloginti odos niežulį ir paūminti atopinį dermatitą“, – pabrėžia specialistė.

 

Svarbu žinoti

 
  • Vietoj muilo medikė pataria rinktis švelnias, bekvapes prausimosi priemones (pvz., aliejinius prausiklius), kurios nesausina odos.
  • Praustis trumpai, drungnu vandeniu.
  • Po prausimosi per 3 min. švelniais tapšnojamaisiais judesiais nusausintą odą sutepti emolientais.
  • Naudoti emolientus kasdien, kelis kartus per dieną.
  • Trumpai kirpti nagučius, o naktį mažyliams praverstų medvilninės pirštinaitės.
  • Vengti šiurkščių audinių sąlyčio su oda.
 

Autorė Laima Samulė