Niūrusis Holivudo genijus

Kalėdos, negyvi šunys, krintantis sniegas, moliūgų žibintai, varnos, gyvatės, drugiai bei juodi ir balti dryželiai. Visa tai kine vienija viena asmenybė – filmų režisierius, prodiuseris, rašytojas ir kompozitorius Timas Burtonas. Vieni juo nepaprastai žavisi, kiti nesupranta. Visgi šis abejingų nepaliekantis kūrėjas neabejotinai įrašė savo vardą į kino ir animacijos istoriją.

Kuklus vaikas iš Holivudo pakraščio

Timas Williamas Burtonas gimė 1958 m. rugpjūčio 25 d. Burbanke, nedideliame Kalifornijos miestelyje, įsikūrusiame netoli Los Andželo. Nors šio miesto pavadinimas savaime neįžiebia tiesioginės asociacijos kaip Holivudas, tačiau būtent čia įsikūrusios kelios didelės kino kompanijos. Tai daugeliui žinomi pavadinimai „Columbia“, „Warner Bros.“, „NBC“, „Disney“ ir kt. Pats T. Burtonas savo vaikystės miestą prisimena kaip „ramų, tačiau be sielos, pilną kuklių, paprastų, savo darbus dirbančių žmonių“. Nedaug kas tikėjosi, kad vaikystėje kuklus ir uždaras buvęs Timas ateityje taps pasaulinio garso režisieriumi. Mokykloje jam sekėsi ne itin gerai, o labiau už knygas patiko piešti ir žiūrėti filmus – ypač siaubo ir monstrų. Mėgstamiausiais kino filmais jis pats yra įvardijęs klasika tapusią „Godzilą“ (1954 m.), britų „Hammer Horror“ studijos mažo biudžeto gotikinės stilistikos siaubo filmus, Ray’aus Harryhauseno darbus. Štai mėgstamiausiu aktoriumi tapo Vincentas Price’as, o režisieriumi – Edas Woodas. Režisierius su savo dievaičiu V. Price’u vėliau tapo draugais, o apie E. Woodą 1994 m. pastatė filmą.

Yra žmonių, kurie gimsta tapti būtent menininkais ir niekuo kitu. Būtent toks yra T. Burtonas. Jo gebėjimą išreikšti idėjas per kūrybą dar 1972 m. pastebėjo gimtojo miestelio meras. Tuomet mokydamasis devintoje klasėje gavo galimybę sukurti miestą aptarnaujančios šiukšlių išvežimo kompanijos emblemą. Piešimas introvertiškos prigimties Timui buvo tiek būdas pabėgti nuo realybės, tiek priemonė išreikšti save. Tačiau vien piešti ir tapyti jam buvo negana. Svajojo, kad piešiniai atgytų. O vienintelis būdas tai padaryti buvo kinas. Įkvėptas kino ir televizijos filmų bei dovanų gavęs primityvią kamerą, su keliais draugais pradėjo kurti trumpametražius filmus. T. Burtono pirmųjų filmų aktoriai buvo ne žmonės, o lėlės. Jis išmoko montuoti kadrus ir įterpti realios aplinkos vaizdus. Pirmieji bandymai tapo T. Burtono kūrybos pagrindu. Mat kone viskas, ką vėliau sukūrė, buvo panašu į lengvai pastebimos fikcijos ir realybės montažą. Taip pat pirmieji vaikiški kino kūriniai uždėjo toną tamsiems ar net groteskiškiems jo ateities darbams. T. Burtonui pasaulis nuo pat vaikystės atrodė juodai baltas, persmelktas gotikinės nuotaikos ir dažnai pasakojantis apie mirtį bei gyvenimą po jos.

Kitokių pasakų kūrėjas

Baigęs vidurinę mokyklą 1976 m. įstojo į Kalifornijos menų institutą (Cal Arts – California Institute of the Arts). Šią mokymo įstaigą, kaip naujų animatorių ruošimo kalvę, įkūrė „Disney“ kino studija, nors Cal Arts buvo siūloma ne tik animacijos studijų programa. Čia mokydamasis Timas sutiko ne vieną dabartinės animacijos įžymybę (Johną „Pixar“ Lasseterį, Bradą Birdą, Johną Muskerį, Gleną Kaene’ą) ir keletą ateities kolegų – Ricką Heinrichsą ir Henry Selicką. Gludinti savo talentą ir megzti svarbias pažintis sekėsi puikiai. Tad 1979 m. jau buvo pasiruošęs papildyti „Disney“ animatorių gretas. Visgi šviesiame „Disney“ pasakų pasaulyje T. Burtonas nepritapo. Čia dirbo prie daugelio projektų, bet nė vienu nesididžiavo. Nors niekada to garsiai nepasakė, tačiau „Disney“ kūrinius laikė lėkštais ir kiek per daug pataikaujančiais prastam skoniui. Tai, kad talentingas animatorius nėra patenkintas savo darbais, matė ir kino studijos valdyba. Tad jam pasiūlė meno direktoriaus pareigas kuriant animacinį filmą „Juodasis katilas“ (1985 m.).

T. Burtonas gavo galimybę pademonstruoti talentą aukščiausiu lygiu ir pasiūlė savąją filmo viziją. O ji buvo visiškai priešinga įprastai „Disney“. Išvydę pasiūlymą kompanijos valdybos nariai iškart jį atmetė. Nuspręsta, kad vaikams tokių niūrių ir net galimai šokiruojančių vaizdų rodyti tiesiog negalima. Šis atmetimas buvo itin skaudus T. Burtonui. Dėl to beveik metus jautėsi sugniuždytas morališkai. Jis vis dar dirbo su kitais projektais, tačiau patirtas pažeminimas vertė ieškoti kitų galimybių įrodyti savo vertę ir įtikinti ne tik „Disney“ studiją, bet galbūt ir visą pasaulį, kad pasakos neprivalo būti saldžios. Ir jam tai pavyko. Savitą stilių pademonstravo 1982 m. sukurtame trumpametražiame filme „Vincentas“ ir 1984 m. pasirodžiusiame trumpametražiame „Frankenvynis“. Būtent šie du kūriniai tapo postūmiu tolesnei karjerai. Būtent filmas „Frankenvynis“ tapo savotišku tramplinu, leidusiu T. Burtomui atsisveikinti su „Disney“ studija. Pagaliau jo išskirtinis, net keistas kūrybos stilius sulaukė gerbėjų dėmesio. Kitaip ir būti negalėjo, juk esama daugybės liūdnų vaikų ir suaugusiųjų, kurie pasaulį mato taip pat, kaip ir T. Burtonas.

Ranka rankon su pačiais įžymiausiais

Vienas tokių kitaip pasaulį matančių žmonių visada buvo siaubo karaliumi tituluojamas rašytojas Stevenas Kingas. Būtent jis 1985 m. rekomendavo T. Burtoną „Warner Bros.“ kino studijai. Tais pačiais metais T. Burtonas atsisėdo į režisieriaus kėdę ir pradėjo filmuoti pilnametražę juostą „Py-Vy didysis nuotykis“. Nors nebuvo kino šedevras, „Py-Vy didydis nuotykis“ sulaukė didelio pasisekimo. Itin gerai įvertintas šio filmo muzikinis takelis. Po neįtikėtinos „Py-Vy didžiojo nuotykio“ sėkmės T. Burtonas kito režisūrinio darbo ėmėsi tik gavęs anarchistinį scenarijų, pagal kurį pastatė dar sėkmingesnį filmą „Vabalų sultys“. Jame vaidino tokie garsūs aktoriai kaip Alecas Boldwinas, Geena Davis, Michaelas Keatonas, Winona Ryder. Šis mažo biudžeto filmas pelnė „Oskarą“ už geriausią grimą. Po šio darbo „Warner Bros.“ studija, įsigijusi komikso ekranizacijos teises, T. Burtonui pasiūlė režisuoti filmą apie tamsųjį herojų Betmeną. Tai buvo pirmas T. Burtono režisuotas didelio biudžeto filmas, tačiau ir pirmasis, kurį kurdamas neišvengė konfliktų su studijos vadovais.

Visų pirma, studija nepritarė Betmeno vaidmeniui pasirinkto M. Keatono kandidatūrai – aktorius nepasižymėjo stereotipine išvaizda, be to, buvo žinomas kaip komikas. Visų antra, T. Burtonas atsisakė kičinio Betmeno vaizdavimo. Tamsiojo Holivudo genijaus Betmenas turėjo pademonstruoti kančią ir vidinius prieštaravimus. O tai ne itin atitiko klasikinį už teisingumą kovojančio herojaus įvaizdį. Nepaisant studijos nepritarimo, T. Burtonas sugebėjo sukurti savitą „Betmeną“. Šis filmas laikomas vienu įtakingiausių Holivudo filmų per keletą paskutinių dešimtmečių. Būtent T. Burtono Betmeno versija pakeitė superherojų vaizdavimą Holivudo filmuose. Ši tendencija ryški iki šiol. Viskas, ką po legendinio Betmeno pasirodymo sukūrė T. Burtonas, įėjo į Holivudo istoriją. Visi jo šedevrai tamsūs, su keistoko humoro prieskoniu, tačiau nagrinėjantys tikrąsias žmogiškosios prigimties paslaptis. Daugelis T. Burtono filmų apdovanoti prestižiniais apdovanojimais, o jo vardas galiausiai atsidūrė Holivudo šlovės alėjoje. O naujausias jo kūrinys – žymiojo filmo „Vabalų sultys“ tęsinys pasirodė pernai ir iškart sužavėjo kino kritikus. Pats T. Burtonas retai kalbasi su žurnalistais, dar rečiau pasirodo ant raudonojo kilimo ir beveik nedalyvauja įžymybių vakarėliuose. Tačiau tai nereiškia, kad asmeninis gyvenimas yra nuobodus.

Šis tas asmeniško:

• T. Burtonas 1989 m. vedė vokiečių kilmės aktorę Lena Giesek, su kuria išsiskyrė 1991 m.
• Po nelengvų skyrybų T. Burtono gyvenime atsirado manekenė Lisa Marie, kuri, paties režisieriaus teigimu, išgelbėjo jo gyvybę, nes tuomet jį kamavo mintys apie savižudybę. Pora kartu praleido devynerius metus.
• Išsiskyręs su L. Marie, iš JAV persikėlė į Didžiąją Britaniją, kur greitai pradėjo rimtus santykius su aktore Helena Bonham Carter. Pora turi sūnų ir dukrą. Helena vaidino visuose T. Burtono filmuose, pradedant 2003 m. „Mano gyvenimo žuvis“, ir tapo beveik neatsiejama nuo burtoniškosios estetikos. Timas ir Helena išsiskyrė 2014-ųjų pabaigoje.
• Dabartinė T. Burtono mylimoji – aktorė Monica Bellucci. Jie pažįstami beveik 18 metų, tačiau pora tapo tik 2023 m.

Autorė Eglė Stratkauskaitė