Daugeliui mokymasis siejasi su mokykla ar universitetu ir jaunu amžiumi, tačiau mokytis ir tobulėti reikia visą gyvenimą. Moksliniai tyrimai rodo, kad įdarbinti smegenis ypač svarbu vyresniame amžiuje – taip galima atitolinti neurodegeneracines ligas. Lietuvoje jau nuo 1995 m. veikia trečiojo amžiaus universitetas, kurį gali lankyti visi norintys.

 

Projekto istorijaWebinar,,Internet,Lesson.,Distance,University,Tutor,,Educator.,Online,Learning,For

 

Terminą „trečiasis amžius“ sugalvojo amerikiečių chirurgas, psichiatras Williamas S. Sadleris, tyrimų metu nustatęs, kad žmonės gyvena 30 metų ilgiau už 1900-ųjų pirmtakus. Taigi 30 metų pailgėjusią gyvenimo trukmę jis pavadino „trečiuoju amžiumi“. Šis laikotarpis žmogaus gyvenime prasideda, kai tobulėjimas profesinėje ar aktyvioje visuomeninėje veikloje tampa ne toks svarbus. Sulaukę šio amžiaus žmonės tampa nepriklausomi nuo įsipareigojimų šeimai, nes vaikai jau išleisti į savarankišką gyvenimą. Taip pat turi daugiau laiko, nes daugelis jau pensinio amžiaus. Šiame etape atsiranda daugiau erdvės apmąstyti gyvenimo prasmę, nuveiktus darbus ir pagalvoti apie tai, kokia veikla toliau galėtų teikti malonumą ir įprasmintų kasdienybę.

 

Tam, kad žmogaus gyvenimas toliau būtų prasmingas, spalvotas, kupinas malonių iššūkių ir nuolatinio tobulėjimo, buvo reikalinga visuotinė iniciatyva, kuri paragintų garbaus amžiaus žmones nestovėti vietoje. Pirmasis trečiojo amžiaus universitetas įkurtas 1973 m. Prancūzijoje, Tulūzos socialinių mokslų universitete. Jį įsteigė teisės profesorius Pierre’as Vellasas. Iki XX a. pabaigos trečiojo amžiaus universitetai paplito Europoje, Australijoje, JAV, Pietų Amerikoje, Naujojoje Zelandijoje. Nuo 1998 m. pradėjo veikti trečiojo amžiaus universitetų virtualūs kursai vyresnio amžiaus žmonėms, negalintiems lankyti paskaitų universitetuose.

 

1995 m. birželio 2 d. gydytojas, gerontologas, medicinos mokslų daktaras, 1990 m. Nepriklausomybės Akto signataras Medardas Čobotas, sekdamas pasaulio patirtimi ir puoselėdamas viltį turėti tokio tipo universitetą Lietuvoje, įkūrė trečiojo amžiaus universitetą Vilniuje bei tapo jo rektoriumi. 2013 m. šis universitetas prisijungė prie pasaulinio trečiojo amžiaus universitetų tinklo.

 

Žinių gilinimas

 

Trečiojo amžiaus universitetai dažniausiai steigiami prie universitetų ir kitų ugdymo įstaigų. Tokių universitetų klausytojai gali būti ne vien senjorai, bet ir norintys praplėsti žinių bagažą. Mokslai dažniausiai apima klasikines studijas (senovės graikų bei lotynų filologiją ir filosofiją), socialinius mokslus, kalbas, istoriją, literatūrą, kompiuterinį raštingumą, rankdarbius, debatus, menus. Tai puiki galimybė bet kurio amžiaus žmonėms pagilinti profesines žinias arba susitelkti į visiškai kitą sritį.

 

Dažniausiai studijas pagal karjeros kryptį renkamės vos sulaukę pilnametystės, todėl negalime būti tvirti, kad pasirinkimas bus teisingas. Neretai jį lemia artimųjų įtaką, pelningiausių to meto profesijų statistika ar kiti išoriniai veiksniai. Net sėkmingai įsitvirtinę tam tikroje srityje ir joje nudirbę visą gyvenimą galime svajoti apie kitą profesiją. Trečiojo amžiaus universitetas suteikia galimybę prisiliesti prie nuoširdžiai dominančios srities, studijuoti atitinkamus mokslus, dalyvauti praktiniuose užsiėmimuose. Jei pradėti naujos karjeros, rodos, nebeįmanoma, išpildyti svajonę studijuoti mėgstamą profesiją niekada nėra per vėlu.

 

Pavyzdžiui, amerikietis Robertas Satcheris per savo gyvenimą spėjo net tris sykius visiškai pakeisti profesiją: pirmiausia dirbo ortopedijos chirurgu, vėliau tapo chemijos inžinieriumi, galiausiai sėkmingai baigė astronautų rengimo programą ir sudalyvavo net keliose misijoje į kosmosą. Reikia tik užsispyrimo ir noro tobulėti.

 

Integracija į visuomenę

 

Trečiojo amžiaus universitetas palaiko ryšius su kitomis organizacijomis ir įmonėmis, kurios sprendžia vyresnių žmonių problemas, vykdo socialinės apsaugos ir globos, sanitarinės priežiūros programas, organizuoja šviečiamuosius renginius, labdaringas akcijas. Bene didžiausia vertė yra tai, kad vyresnio amžiaus žmonės jaučiasi įtraukti į visuomenę. Tenka pripažinti, kad senjorai Lietuvoje dažniausiai minimi su neigiamu atspalviu, apie juos kalbama kaip apie problemą: per mažos pensijos, vienatvė, sėslumas, uždarumas, pyktis ant jaunosios kartos ir pan. Nors įvairių socialinių problemų šioje visuomenės grupėje yra (kaip ir kitose), tačiau vyresnio amžiaus žmonės nenori būti nurašyti į paraštes, jie nori toliau dalyvauti visuomeniniame gyvenime: lankytis renginiuose ir patys rengti koncertus, pasirodymus, viktorinas; dalyvauti labdaringose akcijose; tvarkyti ir gražinti aplinką ir t. t. Trečiojo amžiaus universitetai organizuoja ne tik mokomųjų dalykų paskaitas, bet ir rengia įvairius kursus (floristikos, amatų), buria chorus, šokių kolektyvus, ansamblius ir kt. Sudaromos palankios sąlygos įsitraukti bent į savo bendruomenės veiklas arba pačiam tapti tų veiklų iniciatoriumi.

 

Fizinis aktyvumas

 

Svarbu žinoti, kad trečiojo amžiaus universitetas propaguoja sportą ir kūno kultūrą kaip geriausią priemonę išsaugoti sveikatą ir darbingumą. Moksliniai tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje tyri daugybę privalumų (net tokia paprasta reguliari mankšta kaip pasivaikščiojimas ar plaukiojimas gyvenimo trukmę ilgina 3–5 metais). PSO pataria sportuoti visą gyvenimą, jei tam netrukdo sveikatos apribojimai. Vyresniems nei 65 m. žmonėms per savaitę rekomenduojama mankštintis mažiausiai 150 min. vidutiniškai intensyviai arba 75 min. itin intensyviai. Viena mankšta turi trukti mažiausiai 10 min., kad pakiltų pulsas ir stiprėtų viso kūno, ypač širdies, raumenys.

 

Didžiosios Britanijos mokslininkai nustatė, kad sportas stambių kaulų lūžių, pavyzdžiui, šlaunikaulio ar dubens, tikimybę gali sumažinti net iki 40 %. Reguliarios kardiotreniruotės sergsti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Skandinavų mokslininkai įrodė, kad fizinis aktyvumas ir kognityviniai gebėjimai itin susiję, sportas teigiamai veikia hipokampą – smegenų sritį, atsakingą už atmintį. Vidutinis fizinis aktyvumas (1–2 sykius per savaitę po 20–30 min.) demencijos riziką mažina 24 %. Įvairūs tyrimai rodo, kad sąnarių ir širdies ligos, cukrinis diabetas rečiau išsivysto sportuojantiems žmonėms.

 

Prisiruošti sportuoti daug lengviau, kai turime bendraminčių. Trečiojo amžiaus universitetas bendradarbiauja su įvairias fizines veiklas organizuojančiais partneriais, todėl tikrai yra iš ko rinktis, kad judėjimas būtų ne tik efektyvus, bet ir malonus.

 

Skaitmeninis raštingumas

 

Dar viena svarbi trečiojo universiteto misija. Daliai vyresnio ir net vidutinio amžiaus žmonių sudėtinga naudotis išmaniaisiais prietaisais, o šios žinios svarbios ne tik išliekant konkurencingiems darbo rinkoje, bet ir asmeniniame gyvenime. Nemažai žmonių vaikus ir anūkus gyvai mato retai, nes šie gyvenimą kuria kituose miestuose ar šalyse, todėl gebėjimas naudotis socialiniais tinklais, įvairiomis bendravimo platformomis tampa būtinais norint puoselėti kokybiškus santykius, nesusvetimėti, nebūti pamirštiems.

 

Žinoma, kompiuterinis raštingumas svarbus ir profesinėje srityje. Norint koja kojon žengti su jaunais kolegomis reikia išmanyti darbo su šiuolaikinėmis technologijomis niuansus. Deja, jaunimas ne visada turi kantrybės ir motyvacijos pamokyti vyresnį žmogų, todėl trečiojo amžiaus universitetas ėmėsi iniciatyvos. Per kelerius metus Lietuvoje kompiuterinio raštingumo kursus išėjo tūkstančiai senjorų. Tiesa, iki Danijos kompiuterinio raštingumo mums dar toli. Net iš pačių vyriausių danų, kuriems per 95 metus, 16 % geba pasitikrinti elektroninį paštą. Tačiau galime pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais kompiuterinio raštingumo lygis augo ir Lietuvoje. Bazinį kompiuterinio raštingumo lygį 2021 m. buvo pasiekę beveik pusė (48,8 %) 16–74 m. gyventojų, ir kasmet šis skaičius didėja.

 

Senior,Couple,Using,Laptop,Together.,Old,Man,And,Woman,LearningNe tik paskaitos

 

Trečiojo amžiaus universitete organizuojamos ne tik įvairios paskaitos, bet ir rengiami platesnio spektro užsiėmimai, atsižvelgiant į šią veiklą įsiliejančius partnerius. Svarbiausias tikslas – suburti ir įveiklinti senjorus, todėl buriami įvairūs šokių kolektyvai, ansambliai, chorai, kurie vėliau važinėja į koncertus. Kviečiama prisijungti į įvairius klubus: rankdarbių, floristikos, liaudies amatų, knygų ir kt. Širdžiai maloni veikla gali būti ir sėsli, tačiau ne mažiau įdomi, vienijanti bendraminčius.

 

Vienas svarbiausių šio plataus spektro projekto uždavinių – pakviesti senolius išeiti iš namų, bent kelioms valandoms per savaitę pamiršti rūpesčius ir užsiimti veiklomis, kurios neleistų sustingti fiziškai ir intelektualiai. Tyrimai rodo, kad kasdien atliekant tas pačias monotoniškas užduotis, nekeliant iššūkių nei raumenims, nei smegenims, prasideda regresas: kūnas silpsta, intelektas menksta, todėl svarbu visapusiškai išsikrutinti. Savarankiškai tai padaryti sudėtinga, dažnam stinga motyvacijos, todėl čia į pagalbą ateina trečiojo amžiaus universitetas.

 

Išsigelbėjimas nuo vienatvės

 

Vienas svarbiausių vyresnio amžiaus žmonių iššūkių yra būtent vienišumas, o ši būsena žalinga tiek psichologinei, tiek fizinei sveikatai. Moksliniai tyrimai rodo, kad jeigu žmogus socialiai izoliuotas, jo organizme vyksta ūminė reakcija į stresą. Dėl jos sutrinka baltųjų kraujo ląstelių gamyba ir dėl to silpsta imunitetas. Čikagos universiteto psichologijos mokslų daktaro Johno Cacioppo teigimu, vienatvė, ypač vyresniame amžiuje, riziką mirti anksčiau laiko padidina net 26 %. Draugai, artimieji, šeima, kiti gyvenimo pilnatvę sukeliantys santykiai būtini tam, kad žmogus ilgiau išlaikytų tinkamą gyvenimo kokybę. Vienišiems vyresnio amžiaus žmonėms sunkiau atsigauti po patirto streso ar neigiamų išgyvenimų, nes niekas artimoje aplinkoje nepadeda sukurti teigiamo požiūrio į aplink vykstančius dalykus. Kitaip tariant, nuliūdusio ar įsiskaudinusio vienišo žmogaus nėra kam nuraminti, niekas nenukreipia minčių teigiama linkme, nepaguodžia ir neprajuokina. Ilgainiui stresas ar liūdesys atsiliepia nervų sistemai, miegui, kraujospūdžio pokyčiams, hormono kortizolio lygio padidėjimui, gali užpulti įvairių ligų, kurios priartina mirtį. Vienatvė vyresniame amžiuje siejama ir su depresija, valgymo sutrikimais, priklausomybėmis.

 

Trečiojo amžiaus universitetas dovanoja galimybę leisti laiką su bendraminčiais, tobulėti ir kartu įveikti iššūkius, dalintis patirtimi bei žiniomis, jaustis kolektyvo dalimi. Reikalingumo jausmas suteikia gyvenimui prasmės ir šviesos.

 

Kur lankyti?

 

Pastaraisiais metais Lietuvoje daugėja įvairiose savivaldybėse steigiamų trečiojo amžiaus universitetų ar savivaldybėse veikiančių švietimo centrų bei suaugusiųjų mokyklų, pradedančių teikti senjorų neformaliojo švietimo paslaugas ir taip pat pradeda vadintis trečiojo amžiaus universitetu. Šiuo metu daugelyje miestų ar rajonų savivaldybių bent kokia nors forma veikia trečiojo amžiaus universitetas. Norintys sužinoti, iš kokių paskaitų, užsiėmimų, kolektyvų ar kt. galima rinktis, reikia tik pasitelkti interneto paiešką, pavyzdžiui, į paieškos laukelį suvesti „Kauno trečiojo amžiaus universitetas“, ir gaus sąrašą pasiūlymų. Jei naudotis kompiuteriu sudėtinga, tokiu atveju galima gauti informaciją nuvykus į miesto arba rajono biblioteką arba savivaldybę, seniūniją, paštą.

 

Įdomu

 
  •  Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas šiemet mini 30 metų sukaktį.
  •  Visoje Lietuvoje universitetas turi net 54 partnerius.
  •  Partneriais gali tapti ne tik ugdymo įstaigos, bet ir muziejai, parkai, botanikos sodai, savivaldybės, kolektyvai, pavieniai specialistai.
  •  Šiais mokslo metais universitete jau užsiregistravo 2500 studentų.
  •  MČTAU turi vokalinį ansamblį „Ave Vita“, chorą „Varsa“ ir šokių studiją.
  •  Per pastaruosius metus norinčių studijuoti trečiojo amžiaus universitete padaugėjo triskart.
 

SPECIALISTO KOMENTARAS

 

„WoW University“ dėstytojas, gydytojas neurologas, knygų autorius Jokūbas Fišas

 

Kaip sulėtinti proto senėjimą?

 

Dalyvauti gyvenime, būti aktyviam, smalsiam, neapkerpėti. Mokymasis groti ar užsienio kalbos skatina naujų neuronų atsiradimą. Tik kiek žmonių tuo užsiima? Pavieniai entuziastai, kurie ir jaunystėje buvo smalsūs, aktyvūs. Kryžiažodžių taip pat kasdien nespręsime, todėl paprasčiausias būdas – būti aktyviems, stengtis sužinoti naujų dalykų: parodos, ekskursijos, kelionės, domėjimasis intelektualiais dalykais (muzika, menu, literatūra). Tokie žmonės išlieka aktyvūs, protingi, su jais įdomu ir jiems patiems įdomu su savimi.

 

Jei vyresnis žmogus, turintis potencialą, gilų bazinį protą, būna aplinkoje, kur nėra skatinamas, pavyzdžiui, jis vienišas arba aplinkiniai vangūs, toks žmogus greičiau degeneruoja, vizualiai atrodo prasčiau. O pakliuvęs ten, kur skatinami protiniai gebėjimai, jis netampa nukvakusiu senuku.

 

Intelektualinės veiklos formų apstu (tai ir viktorinos, ir kompiuteriniai žaidimai), reikia tik prisiversti. O jei pats negali, reikalinga tinkama aplinka. Pavyzdžiui, jei vyras niekuo nesidomi, žmona gali jį priremti ir priversti, tuomet bus geresnė vyro senatvės prognozė.

 

Kas padėtų kuo ilgiau išlaikyti visą organizmą jauną?

 

Senėjimas – daugialypė problema, turinti daug paaiškinimų ir sprendimų. Ilgaamžiškumas nėra tikslas pats savaime. Svarbu, kad ilgas amžius būtų kokybiškas gyventi, kad tai būtų komfortas ir malonumas, o ne dešimtis metų trunkanti vegetacija su sauskelnėmis ir artimųjų priežiūra. Mūsų tikslas turėtų būti kokybiška senatvė: aktyvi, be kančių, linksma, su visomis kognityvinėmis funkcijomis. Pats metų skaičius neturi lemiamos reikšmės, nors Nepriklausomybės laikotarpiu lietuvių gyvenimo trukmė pailgėjo 5 metais. Mano nuomone, kuri grįsta klinikiniais stebėjimais, pagerėjo ir gyvenimo kokybė: atsirado daugiau kompensacinių priemonių, žmonės labiau prisižiūri, stengiasi išsaugoti fizinius ir protinius gebėjimus. Visgi Japonijoje ilgaamžių yra daugiau ir, deja, pailgėjęs žmonių amžius lemia tam tikrus pavojus. Didžiausias jų – silpnaprotystė (senatvinė demencija, Alzheimerio liga ir kt.). Kuo daugiau senų žmonių, tuo daugiau ligonių. Mūsų uždavinys – kad dabartinis gyvenimas suteiktų sveikatą senatvėje, nes net 60 % fizinė ir psichinė sveikata priklauso nuo gyvenimo būdo. Trumpai tariant, kokybišką senatvę užtikrinti padeda sveika gyvensena: subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, psichoemocinė stabilizacija, kokybiškas miegas ir socialinė aplinka.

 

Autorius Laima Samulė