Per gyvenimą išmokstame paklusti daugybei taisyklių: pradedant etiketu, baigiant įstatymais. Atsižvelgiant į gimimo vietą, religiją, išsilavinimą ir kitas aplinkybes, šios taisyklės gali skirtis, tačiau egzistuoja visiems bendri visatos dėsniai. Kokie jų svarbiausi ir ar tikrai mokame pagal juos gyventi?

 

Vienovės dėsnisA,Boy,Walking,To,The,Universe

 

Gyvename laikotarpiu, kai žmonės itin susitelkę į individualumą. Dažnas taip susikoncentruoja į asmeninį ar mažučio socialinio burbulo gyvenimą, kad pamiršta tėvus bei senelius, ką jau kalbėti apie dėmesį visuomenei, šaliai, planetai… Nors natūralu pirmiausia rūpintis asmenine gerove, vienas pagrindinių visatos dėsnių skelbia, kad viskas, kas egzistuoja šioje visatoje, kilę iš vieno šaltinio ir yra nedalomas vienis. Nuo intelektualiausios gyvybės formos ir mikroskopinės gyvasties esame glaudžiai susiję tarpusavyje, kaip vienas didelis makroorganizmas. Jei kažkas negera vyksta su viena grandimi, pasekmes neišvengiamai jaučia visa likusi grandinė. Tai reiškia, kad negalime būti absoliučiai laimingi ir harmoningi, jei kažkur jaučiama kančia, nepriteklius, skausmas, neteisybė. Turėtume stengtis gyventi taip, kad gera ir patogu būtų ne tik mums. Pagalvoti reikėtų apie viską, kas mus supa: žmones, gyvūnus, augalus, planetą.

 

Gyventi pagal vienovės dėsnį: mažiau vartoti, rinktis tvarius sprendimus, nešiukšlinti, globoti artimą, paremti vargstančius, tausoti gamtą, rūpintis gyvūnais ir pan.

 

Atsakomybės dėsnis

 

Turbūt vargiai ant rankos pirštų suskaičiuotume, kiek kartų dėl savo nesėkmių ar prastos savijautos kaltinome kitus: tėvus, mokytojus, vadovus, kolegas, net orą. Vienas iš visatos dėsnių sako, kad už viską, kas vyksta mūsų gyvenime, esame atsakingi patys. Tuo gali būti sunku patikėti ir pripažinti, bet viską, kas mums nutinka, sukuriame ar pritraukiame savo mintimis, veiksmais, pasirinkimais. Pasak išminčių, kiekvienoje gyvenimo kryžkelėje turime bent du pasirinkimus – sukti į kairę arba į dešinę. Dar dažniau tų pasirinkimų būna keturi: pirmyn, atgal, kairėn, dešinėn. Nuo to, kur pasuksime, priklauso mūsų gyvenimas, o šį pasirinkimą darome patys. Prisiimti atsakomybę už mintis, žodžius ir poelgius itin sunku, nes visuomet norisi būti teisiam, protingam, geram. Tačiau tai būtina, nes tik tada būsime tikri savo gyvenimo šeimininkai, tvirtai stovintys ant kojų, žinantys ko norime ir to siekiantys, nepaisant išorinių trikdžių.

 

Gyventi pagal atsakomybės dėsnį: siekti savarankiškumo, turėti savo nuomonę ir asmeninių tikslų, apgalvoti savo žodžius, puoselėti teigiamas mintis, geriau pažinti savo troškimus, nelinkėti bloga.

 

Augimo dėsnis

 

Mūsų visatoje milijonus metų egzistuoja tie organizmai, kurie nuolat keičiasi, tobulėja, evoliucionuoja. Augimo visatos dėsnis skelbia, kad nieko nėra statiško ir nekintamo. Nepaklustantys šiam dėsniui atbunka, sustingsta, surambėja, nespėja su laiku. Tampa sunku suprasti jaunimo kalbą, naudotis technologijomis, prisitaikyti prie laikmečio filosofijos. Dar blogiau, kad visata į sustingimą ima reaguoti siekdama bet kokia kaina išjudinti mus iš vietos. Raginimai gali būti švelnūs, o jei jų neišgirsime, gresia ligos, nesėkmės, netektys. Šioje visatoje esame tam, kad nuolat eitume į priekį, mokytumės naujų dalykų, gilintume žinias, visapusiškai augtume, puoselėtume emocinį intelektą, lavintume intuiciją. Būdami lankstūs ir smalsūs, ne tik komfortiškiau jausimės, galėsime pasiekti geresnių rezultatų profesiniame gyvenime, bet ir patobulėsime dvasiškai. Pavyzdžiui, galime išsigydyti vaikystės traumas patys augindami emociškai saugius ir sveikus vaikus. Galime išeiti iš užburto rato ir gyventi blaiviai, vegetariškai, sportiškai. Kiekvienam jo gyvenimas parodo, kokiose srityse reikia siekti augimo.

 

Gyventi pagal augimo dėsnį: puoselėti fizinį ir dvasinį kūną, domėtis saviugda, lavinti sąmoningumą, nenustoti mokytis naujų dalykų, įvaldyti teigiamų įgūdžių, atsikratyti blogų įpročių.

 

Pasirinkimo laisvės dėsnis

 

Regis, šį dėsnį puikiai suvokiame, bet ar tikrai? Visatos dėsnis skelbia, kad esame laisvi savo gyvenimą pakreipti tokia linkme, kokia norime, ir niekas šios mūsų laisvės negali pažeisti, jei patys su tuo nesutinkame. Deja, nemažai žmonių mano, kad gyvenimą turi valdyti kažkas stipresnis, įtakingenis, protingenis. Taip gyvenime atsiranda religijos, religinės sektos, naivus valdžios, o kartais gyvenimo partnerio kaltinimas dėl asmeninių nesėkmių ir pan. Kai nenorime prisiimti atsakomybės, viską paliekame Dievo ar lemties valioje: „Kaip Dievas duos, taip ir bus.“ Tai klastinga iliuzija ir laisvės rinktis išdavystė, be to, tiesus kelias į degradaciją. Kai savo likimą paliekame kažkieno valioje, nuo savo pečių nusimetame atsakomybę ir nededame pastangų daugiau išmokti, pagerinti savo ar artimųjų gyvenimo, tobulėti asmeniškai. Neturiu darbo ar uždirbu per mažai – „tokia dievo valia“ arba „valstybė nieko neduoda“. Žmogus savo valia tampa aplinkybių vergu, tingiai egzistuoja be poreikio kurti savo gyvenimą savarankiškai.

 

Gyventi pagal pasirinkimo laisvės dėsnį: būti savo gyvenimo šeimininku, dėl nesėkmių nekaltinti kitų, o už sėkmes nedėkoti aukštesniajai jėgai, suvokti savo indėlį į viską, kas vyksta su gyvenimu, tobulėti ir siekti daugiau.

 

Atsinaujinimo dėsnis 

 

Pagal šį dėsnį, visata nuolat atsinaujina. Medžiai numeta lapus, kad sukrautų naujus pumpurus; potvyniai paskandina pievas, kad purve gausiau dygtų naujas derlius; smegenys ištrina nereikalingus atsiminimus, kad galėtumėte įsisavinti naują informaciją ir t. t. Tam, kad galėtų atsirasti kažkas nauja, pirmiausia turi būti paleista ar sunaikinta sena. Tai pasakytina apie įvairias gyvenimo sritis. Pavyzdžiui, kad į gyvenimą ateitų naujų draugų, mokytojų, pirmiausia turite padėkoti ir paleisti senus. Galbūt vaikystės draugus, su kuriais nebeturite nieko bendra, galbūt mentorius, kuriuos praugote visa galva? Paleiskite senus įsitikinimus ar stereotipus, kad atsirastų vietos naujoms žinioms, pažangiam žmonių ir pasaulio vertinimui, sąmoningui. Atsinaujinimo dėsnis galioja kasdienai – kiekvieną vakarą paleidžiate praėjusią dieną ir ryte pradedate naują. Tad padėkokite už tos dienos patirtis ir paleiskite, nebegalvokite apie tai, kas ir kaip buvo vakar.

 

Gyventi pagal atsinaujinio dėsnį: nesilaikyti įsitvėrus nei žmonių, nei situacijų, negyventi praeities (ne)sėkmėmis, nekaupti daiktų ir nuoskaudų, nebijoti iššūkių ir pokyčių, būti atviram širdimi ir protu.

 

Atleidimo dėsnis 

 

Neapykanta, pyktis, nuoskaudos – pavojingos emocijos. Nors jos nukreiptos į kitą žmogų, objektą, aukštesnę jėgą ar kt., visą neigiamą poveikį patiriate patys, t. y. neigiamos emocijos graužia iš vidaus, atima vietą iš teigiamų emocijų. Tokios būsenos žmogus negali klestėti, augti, mylėti, būti laimingas. Jis kenčia, serga, eina susinaikinimo link. Pagal visatos atleidimo dėsnį, reikia atleisti ne dėl to, kad taptų lengviau tiems, kurie nuskriaudė, tai gyvybiškai svarbu patiems. Be to, derėtų suvokti, kad jokia skriauda ar neteisybė nepaliečia atsitiktinai. Kiekvienas įvykis gyvenime yra pamoka, skirta suprasti svarbius dalykus ir pradėti esminius pokyčius, kad gyvenimą pakreiptumėte gerąja linkme. Normalu leisti sau jausti visas neigiamas emocijas, bet svarbu, kad jos neužsitęstų, netrukdytų judėti pirmyn. Papykite, paliūdėkite, išsiverkite, o tada į nutikusią situaciją pažiūrėkite iš kelių skirtingų kampų bandydami suvokti, kas bandoma parodyti. Galbūt turite būti mažiau patiklūs, protingiau elgtis su pinigais, labiau rūpintis sveikata, gal keisti aplinką ar veiklą ir t. t.

 

Gyventi pagal atleidimo dėsnį: jausti dėkingumą už visas patirtis ir pažintis, ieškoti, ko moko nesėkmės, išjausti, o ne užgniaužti emocijas, išlikti pozityviam, atleisti ir paleisti.

 

Traukos dėsnis

 

Į gyvenimą pritraukiate tai, kuo patikite, kam skiriate savo dėmesį, į ką sutelkiate mintis. Kiekviena mintis turi savo energiją, intenciją, kuri materializuoja tai, apie ką galvojate. Žinoma, sunku kontroliuoti mintis, kai jaučiate sunkumą, stygių. Pavyzdžiui, jei nuolat jaučiate finansinį nepriteklių. Pastoviai galvodami, kaip jums trūksta pinigų, šis gyvenimo aspektas tik blogės. Visatos traukos dėsnis ragina susitelkti į gausą ir džiaugtis bei dėkoti už tai, ką turite kasdien. Praktikuojant dėkingumą už elementarius dalykus (sveikus artimuosius, saulėtą dieną, gerus draugus, gražius namus, mėgstamą veiklą, žydinčią pievą ir t. t.) kasdien rasis vis daugiau pilnatvės. Kiekvienas esame atsakingas už savo mintis ir nusiteikimą, kurie kaip magnetas į gyvenimą pritraukia dalykus, apie kuriuos dažniausiai galvojame.

 

Gyventi pagal traukos dėsnį: galvoti apie gausą, praktikuoti dėkingumą, suvokti, kokie laimingi būname kasdien dėl įvairių smulkmenų, manifesuoti ir vizualizuoti norimus pokyčius, tarsi jie jau būtų įvykę, mąsyti pozityviai.

 

Davimo ir gavimo dėsnis 

 

Šį dėsnį dar vadina karmos dėsniu. Ką duodate, ištransliuojate kitiems, sugrįžta atgal, neretai su kaupu. Žinoma, tai nebūtinai nutiks tuoj pat, atlikus gerą ar blogą darbą. Galite būti visiškai pamiršę, ką padarėte, o kai kažkas nutiks, tada susimąstysite, už ką jums tai?.. Atsakymo paprastai netenka ilgai ieškoti. Visatos davimo ir gavimo dėsnis skelbia, kad visata nieko nepamiršta, todėl visada turite jausti atsakomybę už tai, kokiais veiksmais ir žodžiais dalinatės. Be abejo, apsisaugoti nuo nepageidaujamų pasekmių galite visada skleisdami meilę, džiaugsmą, šypsodamiesi, apdovanodami geru žodžiu, ištiesdami pagalbos ranką. Už tai būtinai bus atlyginta ir kursite malonesnį pasaulį sau bei kitiems.

 

Gyventi pagal davimo ir gavimo dėsnį: būti doram, skleisti aplink gėrį ir pozityvą, padėti kitam, nekerštauti.

 

Autorius Laima Samulė