Persipynusi Mažosios ir Didžiosios Lietuvos istorija Klaipėdos krašte
2024-10-02 09:07Drevernos Jono Gižo etnografinė sodyba
Drevernos kaimas, įsikūręs šalia Kuršių marių, dėl savo negilaus kranto ir stabilaus vėjo yra viena populiariausių vandens sporto entuziastų lokacijų visoje Lietuvoje, tačiau turi ką pasiūlyti ne tik aktyvaus laisvalaikio gerbėjams. Senoji pamario žvejų kaimo struktūra, mažųjų laivų uostas, apžvalgos bokštas – pamatyti Drevernoje tikrai yra ką. Jei planuojate užsukti į šį kaimą, rekomenduojame skirti laiko ir Jono Gižo etnografinei sodybai. Jonas Gižas – vienas žymiausių laivadirbių pamaryje. Jis statė ir remontavo burvaltes, senatvėje susidomėjo ir vėtrungių gamyba. Etnografinėje Jono Gižo sodyboje lankytojams siūloma apžiūrėti istorinę ekspoziciją „J. Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus…“. Jos metu pasijusite taip, tarytum keliautumėte laiku. Informacija apie Pamario kraštą, istoriją, kultūrą, žvejų gyvenimo būdą, darbą, amatus… O taip pat pažintis su Jono Gižo asmenybe, laivadirbyste – sužinosite daug įdomybių. Beje, sodyboje organizuojamos ir edukacinės veiklos, o taip pat siūloma pasiplaukioti po Kuršių marias senoviniu buriniu kuršių laivu „Dreverna“ – argi ne puiki proga praleisti išskirtinį laisvalaikį Klaipėdos krašte?
Jono Gižo etnografinė sodyba. Dreverna
Lakūno Stepono Dariaus muziejus gimtinė
Dar viena Klaipėdos krašto vieta, kurią norime jums pristatyti – Dariaus kaimas (dar žinomas Dariškių vardu), kuris pavadintas lakūno Stepono Dariaus garbei. Iki 1933-ųjų metų šis kaimas buvo žinomas Rubiškės vardu, tačiau po Stepono Dariaus žūties lakūno gimtinė įgijo jo vardą.
Įdomu tai, jog laikui bėgant Dariaus kaimas buvo beveik sunykęs – melioracijos planuose ketinta visiškai sunaikinti šią vietą. Tačiau apie tai sužinoję kraštotyrininkai, į pagalbą pasikvietę aviatorius, ryžosi gelbėti sodybvietę. 1969-ųjų gegužės 9 d. prasidėjo Dariaus kaimo tvarkymo darbai: kieme po didžiuoju ąžuolu supiltas simbolinis pilkapis, prie jo pastatytas didžiulis akmuo su užrašu „Dariui ir Girėnui“. Po šios akcijos saugumiečiai nebeišdrįso sunaikinti Dariaus kaimo. 1983-aisiasi, po „Lituanicos“ skrydžio 50-mečio paminėjimo, nuspręsta atstatyti Stepono Dariaus tėviškę.
Nuo 1991 m. S. Dariaus tėvų sodyboje įkurtas memorialinis muziejus. Gyvenamajame name ir klėtyje įrengtos ekspozicijos, supažindinančios su Lietuvos aviacijos istorija. O lauke, memorialiniame parke, galima apžiūrėti simbolinį granitinį kompasą žemėje, kuris sukurtas remiantis „Lituanica“ lėktuve buvusio kompaso prototipu. Taip pat prie muziejaus veikia ir skrydžių lauko aikštelė, organizuojamos edukacinės veiklos. Tad jei domitės Lietuvos aviacijos istorija bei S. Dariaus gyvenimu, rekomenduojame aplankyti šį memorialinį muziejų – įgysite daug vertingų žinių.
Lakūno Stepono Dariaus gimtinė
Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus
Mokykloje tikriausiais esate skaitę Ievos Simonaitytės romaną „Aukštujų Šimonių likimas“. Tačiau ar ką nors žinote apie šios, bene garsiausios Klaipėdos krašto rašytojos, gyvenimą? Jeigu ne, siūlome apsilankyti Priekulėje. Šiame, Mažosios Lietuvos kultūros lopšiu dažnai įvardijamame, miestelyje, įsikūręs Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus.
„Vasaros rezidencija“ – taip savo sodybą Priekulėje vadino Ieva Simonaitytė. Nuo 1961-ųjų iki 1978-ųjų metų ji čia leisdavo savo vasaras ir kurdavo. Muziejus vasarnamyje įkurtas praėjus dvejiems metams po rašytojos mirties – 1980-asiais. Čia eksponuojamos nuotraukos, dokumentai, pirmieji knygų leidimai, o taip pat rašytojos daiktai – akiniai, spausdinimo mašinėlė ir kt. Kambariuose išsaugota autentiška vasarnamio aplinka: baldai, paveikslai, netgi suvenyrai ar dovanos. Rekomenduojame apsilankyti ir daugiau sužinoti tiek apie pačią prozininkę, tiek apie jos kūrybą, kuriai didelę įtaką padarė būtent Klaipėdos kraštas.
Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus
Vėžaičių dvaras ir parkas
Nepaprasto grožio dvarų Lietuvoje nestinga. Ne išimtis ir Klaipėdos kraštas. Šį kartą norime pristatyti Vėžaičių dvaro kompleksą, menantį XIX a. pabaigą ir turintį ne tik architektūrinę, tačiau ir urbanistinę bei istorinę vertę.
Dvaro parkas – mišraus suplanavimo. Į jį patekti galima pro pietinius vartus, kurie vadinami „baltaisiais“. Arba pro šiaurinę pusę, čia stūkso „raudonieji“ vartai. Pro teritoriją vinguriuoja upelis, o dvaro pastatai išsidėstę kairiajame jo šlaite. Liepos, beržai, šermukšniai, raudonieji ąžuolai, dygiosios eglės – augmenijos šiame parke išties daug, ne veltui jis, 1986-aisiais, paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu.
Iš visų dvaro pastatų, geriausiai išsilaikiusios arklidės. Jos turi neogotikinio stiliaus bruožų, yra simetriško tūrio su akcentuota kampine dalimi. Šiandien šiame pastate įsikūręs Vėžaičių kultūros centras, kuriame vyksta įvairūs koncertai, šokių vakarai, parodos ir kt.
Visam kompleksui priklauso ne tik parkas su dvejais vartais bei arklidės, tačiau ir jėgerio namas, degtinės varykla, karvidė, svirnas, namas, koplytėlė. Ateityje ketinama atkurti buvusio dvaro statinius ir kompleksą pritaikyti pažintinio, ekologinio turizmo reikmėms. Tačiau ir šiandien čia užsukti be galo įdomu – dvaro pastatai ir parkas primena didingus laikus, kelia nostalgijos jausmą.
Vėžaičių dvaras
