Turbūt nėra vaiko, kuris neužaugtų nors kartą nesusidūręs su ūminiu viduriavimu. Dažniausiai šis negalavimas nepavojingas ir praeina savaime, bet vis tiek tėvams sukelia daug nerimo ir klausimų, kaip elgtis. Ką svarbu apie tai žinoti?

 

Dažniausios priežastysLegs,Of,Small,Caucasian,Baby,Girl,One,Year,Old,Sitting

 

Ūminį viduriavimą įprastai sukelia žarnyne prasidėjęs uždegimas dėl virusų, bakterijų arba parazitų. Virusų sukeltas viduriavimas dar vadinamas skrandžio gripu. Tai įprastinė ūminio viduriavimo priežastis tarp vaikų. Dažniausi kaltininkai būna roto- ir norovirusai. Jie gali užklupti bet kuriuo metų laiku, bet sergamumo pikas pastebimas žiemą ir ankstyvą pavasarį.

 

Kalbant apie bakterijas, daugybė jų rūšių gali išprovokuoti ūminį viduriavimą: E. coli, Salmonella, Campylobacter, Shigella ir kt. Šios bakterijos paprastai atsakingos dėl apsinuodijimo maistu – simptomai gali atsirasti jau po kelių valandų pavartojus užkrėstų produktų.

 

Iš parazitinių infekcijų tarp mažųjų dažniausia giardiazė. Ją sukelia žarnyno pirmuonys Giardia intestinalis. Užsikrečiama sukėlėjams patekus į burną ir žarnyną, dažniausiai nuo nešvarių rankų, vartojant užterštą maistą arba vandenį. Ypač dažnai užsikrečia vaikai, lankantys ugdymo įstaigas.

 

Kartais ūminį viduriavimą paskatina pernelyg gausus sulčių ar kitų saldžių gėrimų vartojimas, maisto alergijos ir laktozės netoleravimas, antibiotikai, gretutinės ligos (celiakija, Krono liga ir kt.).

 

Įprasti ir pavojingi simptomai

 

Ūminis viduriavimas įprastai trunka iki 3–5 dienų. Be viduriavimo, galimi tokie simptomai:

 
  •  Pilvo skausmas
  •  Karščiavimas
  •  Apetito praradimas
  •  Pykinimas
  •  Vėmimas
 

Kreiptis į gydytoją būtina, jeigu:

 
  •  Vaikas atsisako gerti, išgertus skysčius tuoj pat išvemia, pastebimi dehidratacijos požymiai (verkimas be ašarų, perdžiūvusi burna, galvos svaigimas, didelis mieguistumas, apatija ir kt.).
  •  Vaikas šlapinasi rečiau nei įprasta.
  •  Pakyla aukšta temperatūra (38,5 °C ir daugiau).
  •  Išmatose pastebima kraujo.
  •  Viduriavimas nesilpsta po kelių dienų.
  •  Staigiai krinta svoris.
 

Kaip gydoma?

 

Virusinis viduriavimas praeina savaime per kelias dienas, todėl nereikia specifinio gydymo. Tokiu atveju, nesant neraminančių simptomų, į gydytoją kreiptis nebūtina. Svarbiausia, kad negaluojantis vaikas ilsėtųsi, neitų į ugdymo įstaigą ir gertų kuo daugiau skysčių. Jeigu nėra apetito, galima pasiūlyti lengvai virškinamų užkandžių. Tai leis organizmui lengviau apsivalyti ir greičiau pasveikti. Žinoma, jeigu apetitas visiškai dingsta ilgesniam laikui, jau reikėtų pasirodyti gydytojui, nes vaikui pradės stigti maistinių medžiagų. Jeigu vargina ūminiai pilvo skausmai, galima duoti nereceptinių vaistų nuo skausmo. Norint atkurti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą organizme, dar galima duoti specialių geriamųjų tirpalų, tik svarbu įsitikinti, kad jie tinka vaikui pagal amžių. Esant labai stipriam viduriavimui, skiriami jį stabdantys vaistai. Nors apskritai skubėti jų duoti nevalia, nes taip sutrikdomas natūralus organizmo apsivalymas, patogeniniai mikroorganizmai užsilaiko ir gali sukelti stipresnių negalavimų.

 

Jeigu viduriavimo priežastis – bakterijos, prireiks antibiotikų. Juos geriant svarbu vartoti ir gerąsias bakterijas, palaikančias sveiką žarnyno mikrobiomą.

 

Jeigu viduriavimą sukėlė parazitiniai susirgimai, jiems gydyti vaistus turi skirti gydytojas.

 

Kaip užkirsti kelią?

 

Visiškai užkirsti kelio ūminiam viduriavimui greičiausiai nepavyks, bet sumažinti jo riziką tikrai įmanoma. Kadangi jį sukelia užkrečiami patogeniniai mikroorganizmai ir parazitai, svarbiausia – tinkama higiena.

 
  •  Svarbu reguliariai plauti rankas, ypač prieš valgį, grįžus iš lauko, glosčius gyvūną, bendravus su sergančiais asmenimis. Plaunant rankas būtinas muilas, o pats plovimas turėtų trukti mažiausiai 20 sek., nepamirštant tarpupirščių ir panagių.
  •  Kuo dažniau valyti dažnai liečiamus namų paviršius: rankenas, elektros jungiklius, kompiuterio klaviatūrą, TV pultelius, stalo paviršių ir kt. Tai puikios terpės veistis ligas sukeliantiems mikroorganizmams.
  •  Paisyti maisto saugos – atkreipti dėmesį į produktų galiojimą, laikymo sąlygas, kruopščiai plauti šviežius vaisius ir daržoves, tinkamai termiškai apdoroti reikiamus produktus, ypač mėsą, žuvį, kiaušinius.
  •  Egzistuoja skiepai nuo rotaviruso sukeliamo gastoenterito. Įprastai skiepijami kūdikiai nuo 6 savaičių. Atsižvelgiant į vakcinos tipą, būtinos dvi ar trys skiepų dozės.
 

Autorius Jūratė Survilė