Paskutinė Kinijos imperatorienė Wanrong taip ir nesužinojo, ką reiškia būti mylima. Gyvenusi santuokoje be meilės, kentusi psichikos sveikatos problemas ir priklausomybę nuo opijaus, galiausiai įkalinta. Paskutinės jos dienos prabėgo gulint ant grindų, uždarytai narve lyg gyvūnui. Vos 39-erių mirė viena savo šlapimo baloje.

 

Užauginta pamotėsWanrong_hat

 

Gobulo Wanrong, vadinta tiesiog Wanrong, gimė 1906 m. lapkričio 13-ąją Pekine. Turėjo ir vakarietišką vardą Elžbieta, kurį įkvėpė Anglijos karalienė Elžbieta I. Jos tėvas buvo Rongyuanas, dirbęs vidaus reikalų ministru Čingų imperijos dvare. Wanrong motina Aisin-Gioro mirė gimdydama, o dukrą galiausiai užaugino pamotė Hengxiang. Pamotė mylėjo mergaitę ir elgėsi su ja kaip su tikra dukra. Wanrong taip pat turėjo dvejais metais vyresnį brolį Runliangą. Skirtingai nei daugelis amžininkų, Rongyuanas tikėjo lyčių lygybe, todėl pasirūpino, kad dukra būtų mokoma taip pat, kaip ir brolis. Wanrong lankė Amerikos misionierių mokyklą Tiandzine, kur išmoko anglų kalbos ir skambinti pianinu.

 

Meilės dalybos su vyro meiluže

 

Čingų dinastija buvo nuversta 1911 m., o ją pakeitė Kinijos Respublika, kuri pažymėjo tūkstančius metų trukusio imperijos valdymo pabaigą. Respublikonų vyriausybė suteikė buvusiai imperatoriškajai šeimai ypatingų privilegijų, kurios leido išlaikyti titulus, o su jų savininkais reikalauta elgtis pagarbiai. Paskutiniam imperatoriui Puyi leista surengti vestuves imperatorių rūmuose Uždraustajame mieste. Vaikinui parodytos jaunų moterų fotografijos, iš kurių galėjo pasirinkti labiausiai patikusią. Nuotraukos buvo prastos kokybės, tad Puyi sunkiai rinkosi. Galiausiai nusprendė, kad nesvarbu, ką pasirinks, todėl bedė pirštu į Wenxiu nuotrauką. Tačiau paaiškėjo, kad Wenxiu iš tikrųjų yra 12 metų mergaitė. 16-mečiui Puyi pasiūlyta pasirinkti Wanrong, kuri buvo maždaug tokio pat amžiaus kaip jis ir kilusi iš geros šeimos. Kadangi imperatorius jau buvo pasirinkęs Wenxiu, nuspręsta, kad tuoksis su abiem moterimis iš karto. Kai Wanrong buvo atrinkta, grupė rūmų eunuchų išsiųsta į jos namus, kad paruoštų imperatoriškoms vestuvėms. Wanrong gavo daug nurodymų, kaip turėtų elgtis imperatorienė. Mergina daug kartų verkė prieš vestuves ir jų metu, nes žinojo, kad laisvės ir laimės dienos baigsis vos įžengus į Uždraustąjį miestą.

 

Puyi ir Wanrong vestuvės įvyko 1922 m. Pora, stebint tūkstančiams akių, vežta per Pekiną ant puošnios fenikso kėdės. Ceremonijos metu Wanrong pagal mandžiūrų tradiciją perlipo per ugnį, balną ir obuolį. Laimingais veidais sutuoktiniai rodėsi tik viešumoje, mat jau pirmąją naktį Puyi pabėgo iš miegamojo. Sklido kalbos, kad galėjo būti homoseksualus. Jis taip pat buvo sadistas, nes kankino eunuchus, mėgo skriausti moteris. Taigi, Wanrong santuoka su Puyi buvo nelaiminga. Iš pradžių gyvenimas Uždraustajame mieste buvo kupinas kasdienių ritualų ir papročių, todėl moteriai dažnai tekdavo mokytis iki vėlyvo vakaro su savo mokytoja Isabel Ingram. Puyi dažnai pertraukdavo studijas, užsukdamas pasižiūrėti, ką jos taip ilgai daro. Nepaisant šių trukdžių, Wanrong buvo kruopšti mokinė, nuolat stebinusi pažanga. Moteris retkarčiais sulaukdavo draugų ir šeimos narių apsilankymų. Jai patiko fotografuoti, skaityti romanus, skambinti pianinu ir rašyti anglų kalba. Nepaisant šios keistos santuokos pradžios, imperatorienė Wanrong ir toliau bandė gyventi savo gyvenimą. Tačiau moteriai buvo per sunku, ji nemokėjo susidoroti su pavydu, kurį jautė Wenxiu, tad netrukus pradėjo vartoti opiumą didėjančiam skrandžio ir galvos skausmui malšinti. Greitai tapo nuo jo priklausoma. 1924-aisiais Wanrong gyvenimas Uždraustajame mieste netikėtai baigėsi, kai imperatoriškoji šeima ištremta.

 

Sunki lemtis tremtyje

 

1924 m. spalį karo vadas Feng Yuxiangas perversmo metu perėmė Pekino kontrolę. Lapkričio 5 d. jis privertė Puyi ir jo šeimą išvykti iš Uždraustojo miesto. Jie nuvyko į vilą Tiandzine. Ten mėgavosi aktyviu visuomeniniu gyvenimu. Wanrong tapo Elžbieta, o Puyi pasirinko vakarietišką Henrio vardą. Wanrong Tiandzine rado įvairių pramogų: lankėsi teatre, šoko, jodinėjo, apsipirkinėjo. Pirkiniai tapo būdu konkuruoti su Wenxiu dėl Puyi meilės ir dėmesio. Kai Puyi ką nors pirkdavo vienai iš jų, kita reikalaudavo, kad nupirktų ir jai. Tiesa, visgi Puyi daugiau dėmesio skyrė Wanrong ir praleido su ja daugiau laiko, dėl to Wenxiu su juo išsiskyrė. Puyi kaltino Wanrong ir keršydamas vėliau ją apleido. Kai 1931 m. prasidėjo Geltonosios upės potvyniai, Wanrong paaukojo savo papuošalus ir sidabrines monetas gelbėjimo darbams, tad sulaukė didelio viešumo visoje Kinijoje. Apibūdinta kaip sąmojinga, sumani ir nepaprasto grožio. Tačiau gražūs žodžiai nedarė jokios įtakos moters gyvenimui, ji troško pabėgti. Bandymai tai padaryti buvo nesėkmingi. 1934 m. kovo 1-ąją Puyi paskelbtas Mandžuko imperatoriumi, o Wanrong tapo imperatoriene. Iki 1938-ųjų ji rūkydavo apie 60 g opijaus per dieną. Santykiams su Puyi irstant toliau, užmezgė mažiausiai du romanus ir galiausiai pastojo. Puyi žinojo, kad vaikas ne jo, tas vos gimęs kūdikis negailestingai nužudytas. Wanrong pasakyta, kad vaikas perduotas įvaikinti. Imperatorienė užrakinta kambaryje, kurį nuolat saugojo tarnai. Moters gyvybinė energija blėso, ji nustojo praustis, šukuoti plaukus, net kirpti kojų nagus. Jos plaukai buvo trumpai nukirpti, o dantys patamsėjo. Retkarčiais kentėjo nuo didžiulių beprotybės priepuolių. Pranešama, kad vėlesniais metais ji sunkiai vaikščiojo ir blogai matė.

 

Mirtis kalėjime

 

Puyi paskelbė karą JAV ir Britanijai 1941-ųjų gruodį, prisijungdamas prie Japonijos, o A. Hitleris pripažino Mandžuko valstybę. 1945 m. rugpjūčio 9 d. sovietai įsiveržė į Mandžuką, o Puyi pabėgo iš rūmų, palikdamas Wanrong ir naująją sugulovę Li Yuqin. Jos bandė bėgti į Korėją, bet 1946 m. sugautos Kinijos komunistų partizanų. Wanrong, kaip buvusi imperatorienė, tapo gyvu eksponatu, žmonės ją stebėdavo kenčiančią nuo opijaus abstinencijos sukeltų traukulių ir beprotybės. Vykstant Kinijos revoliucijai, Wanrong perkelta į kalėjimą Jandzi mieste. Iki gyvenimo pabaigos ji negalėjo vaikščioti, o 1946 m. birželio 20 d. mirė iš bado kalėjimo vienutėje. Jos palaidojimo vieta nežinoma. Kai kurie teigė, kad suvyniota į audinio gabalą ir išmesta kalvose į šiaurę nuo Jandzi, o kiti teigė, kad palaidota miesto pietuose. Jos palaikai taip ir nerasti. 2006 m. spalio 23 d. jaunėlis brolis Runqi atliko laidojimo ritualą ir taip įprasmino jos gyvenimą.

 

Autorius Monika Budnikienė